draugu kompanijos dainu tekstai
(1) Svajoklis
Sėdėjo svajoklis tuopos viršūnėj,
Pamatė svajoklis žibantį daiktą.
"Tai mano žvaigždė", - svajoklis nusprendė
Ir nusišypsojo jai.
O svajokli, mano mielas svajokli,
Tai ne tavo, tai ne tavo, tai ne tavo žvaigždė,
Tai tik skubanti, skriejanti tolyn,
Tai tik skraidanti lėkštė.
Supylė svajoklis didelį kalną
Ir visą visą gėlėm apsodino.
"Bus gražiau, bus gražiau", - svajoklis nusprendė,
Žvaigždės į žemę žiūrės.
Ryte dangus vėl buvo tuščias
Ir svajoklis iš sielvarto pravirko,
O žmonės aukštyn žiūrėdami šaukė
-Lyja žvaigždėmis!
(2) TU VĖJO PAKLAUSK
Klausei manęs, kiek kelių aš žinau,
Ir kiek aš keliavau.
Klausei manęs, kiek žmonių pažinau,
Ar daug aš žmonių pažinau.
Tu vėjo paklausk,
Tau vėjas atsakys.
Tik jis tau, mielas drauge, atsakys… |2k.
Klausei manęs, iš kur atkeliauja lietus,
Dangumi ar debesim.
Klausei menęs, kiek nueina žmogus,
Kad taptų tikru žmogumi.
Priedainis (2k)
Ir paukščiai sugrįš iš šiltųjų kraštų
Pabuvę svetingam krašte.
Sugrįš ir žmogus iš svetingų kraštų,
Bet kas jį čionai pasitiks.
Priedainis (2k)
(3) DRAUGAS
Dar neišeikim, dar pasėdėkim
Juk neužmigsim, vistiek neužmigsim
Šitokį lietų, šitokį vakarą
Negi paliksim, negi paliksim
Priedainis
Reikia draugą turėti
Būtinai reik turėti
Nors vienintelį draugą
Kad galėtum tikėti
Kad galėtum mylėti
Kad galėtum išsaugoti
Kad galėtum ištarti
Tu man vis dėlto draugas
Tu neišdrįsi manes palydėti
Aš neišdrįsiu taves paprašyti
Šitokį vakarą šitokį lietų
Kol nenustos taip beprotiškai lyti
Priedainis
Lašas po lašo tą lietų surinksim
Veidus išprausim tame lietuje
Niekas nekaltins jei mes išsiskirsim
Niekas neteis, jeigu liksim draugai
(4) Alyvos
Pražydo, pražydo, pražydo
Prie kelio begėdės alyvos,
Nuraudo, nuraudo, nuraudo,
Virpėdamos ilgisi draugo.
Priedainis
Vaikšto vaikšto, po vieną, po du,
Laukia laukia meilės kartu.
Nemyli – myli buria ratu,
Ieško ieško laimingų žiedų.
Vėlyvos, vėlyvos, vėlyvos
Pavasarį tavo alyvos,
Nespėjo žydėti, nespėjo,
Ruduo pirma laiko atėjo.
Pradingo, pradingo, pradingo
Pavasario krūmas spalvingas.
Kas žino, kas žino, kas žino,
Kur mūsų svajonių alyvos.
(5) PAUKŠČIAI
baltais pūkeliais krinta snaigės iš viesulingų debesų
išskrido paukščiai link dausų tylu jų meilės giesmės baigės
lai krykštauja toli nuo mūs pamiršę darganas ir lietų
išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą
kokia baugi rimtis aplinkui kaip viskas tuščia ir nyku
kai negirdėti virš laukų sparnuotų mūsų giesmininkų
drauguži mielas būk ramus šaltos žiemos ranka gruoblėta
išbaidė juos bet į namus jie grįš pavasarį saulėtą
o mes besparniai žemės paukščiai juos pasitinkam akimis
ir vėtrą vėl nujausdami grėsmingon šiaurėn žiūrim baugščiai
likimas piktas ir nuožmus dažnai lyg žaislą žmogų mėto
pavydžiu paukščiams į namus jie grįš pavasarį saulėtą
jie lėks viršum kalnų ir klonių jie lėks melsvais dangaus keliais
ir vėl kaip pernai nusileis ant seno ąžuolo galiūno
ir džiugins jaunus ir senus giesmė tiek sykių jau girdėta
išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą
(6) Senas kuinas
Aš turėjau kuiną seną,
Žiūriu – bestija jau stena.
Rukvei – bum!
Rukvei vei vei – bum bum bum.
Rukvei rukvei rukvei bum \ 2 k.
Čir vir vir vir bum bum bum! /
Ėmiau dalgę nuo pastogės,
Žiūriu – bestija nusprogęs.
Rukvei…
Kasiau duobę plačią, gilią,
Kad palaidočiau bestiją.
Rukvei…
O ta uodega kaip meitas,
Neužteka duobei veitas.
Rukvei…
Aš tą uodegą kirsdinsiu
Ir bestiją patalpinsiu.
Rukvei…
(7) Riešutų žydėjimas
Su mažu vaikeliu kartą vaikštinėjau,
Riešutus pražydusius prie Neries regėjau,a-a-a, regėjau.
Riešute, riešute, kas tai per žiedelis,
Mažutėlis rausvas lazdyno spurgelis, a-a-a, spurgelis.
Šitokio rausvumo niekur nemačiau!
Lazdyn, lazdynėli, tu žydėk greičiau.
Pažiūrėk, vaikeli, kas jo per mažumas,
Kas jo per gražumas, kas jo per lėtumas, a-a-a.
Žydi žydi žydi, sukraus riešutėlį,
Rudas riešutėlis, baltas branduolėlis, a-a-a, branduolėlis.
Riešute, riešute, tu žydėk lėčiau,
Šitokio rausvumo niekur nemačiau, a-a-a, nemačiau.
(8) Gėlė ir vėjas
Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė "tuoj",
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir erimtam.
Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų,
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų,
Ir visą kaimą sujaukė, ir dūko be galvos,
Ir trankės klausinėdamas, kurios ji bus spalvos.
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara,-
Gėlė baltai pražydo, ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: "Balta, balta, balta!"
(9) Išeinu
Išeinu, palieku tave, nepyk,
Išeinu, palieku tave, atleisk.
Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus.
Ir nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Nežinai, kas tai bičių medus.
Norėjau atnešti tau iš pievų, iš pievų
Laukinių bičių medaus.
Bet nežinojau…
Gal kada nors suprasi tu,
Ką norėjau tau pasakyt tada.
Gal kada nors suprasi tu,
Kad be pievų nebus medaus.
Ir gal tada vėl sugrįšiu aš,
Už lango vėl lis lietus,
Ir gal tada vėl bitės neš
Auksinį medų mums.
(10) Išgalvotas gyvenimas
Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Išgalvoti paukščiai retkarčiais pagieda
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.
Išgalvojau viską, ko esu netekęs,
Kelią, gražią viltį ir kai ką daugiau.
Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.
O kai nebeliks tikėjimo nė lašo
Ir kančia į kūną tyliai įsibraus,
Išgalvosiu viltį, kad ir labai mažą,
Bet ir vėl gyventi bus, žinok, smagiau.
(11) Kaip gaila…
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad nebetelpam mes į tą laivą.
Kur dalijomės duona ir saule
Ir toks didelis buvo pasaulis.
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad nebetelpam mes į tą laivą,
Visa galva mamas praaugę -
Tapome mes suaugę.
Kaip gaila, kaip gaila, kaip gaila,
Kad nebetelpam mes į tą laivą,
Kur galėjome nors truputį,
Nors trumpai savimi pabūti
(12) Kaip gražu miške
Man vasara miške patinka:
Ten daug visokių kirmėlių.
Ilgų gyvačių čia nestinga
Anei gražuolių siurbėlių.
Štai šerno viduriai išvirtę,
Ten vartosi riebus žaltys
Ir klaidžioja tarytum girtas
Medžioklio sužeistas lokys.
Kaip gražu miške vasaros laike,
Paslaptingai ilgu čia.
Jei jam pakliūsi, drauge mielas,
Tave jis dailiai sudraskys
Ir pagiedos už tavo sielą
Lakštingala galvažudys.
=============================
gaila, kad tema 2003-08-25 velyva vakara buvo uzrakinta…
shele kelio karchema [;
ar ne linksmiau butu pashokti 
mmm… o kam mum tie tekstai?
Rita, iš tikrųjų: kam mums tie tekstai?
Ir kaip toliau turėtų plėtotis ši tema?
mes dar dainuojam
Ilga kelia…
Balta karve…
Alkoholis padaro savo 
[quote]offca rašė:
Alkoholis padaro savo
[/quote]
Kad ir ankstoka lyg…
O man patiko,
geroje kompanijoje taip norisi padainuoti,o žodžių niekas nežino.Kiekvienas galėtu čia parašyti populiariausių ir linksmiausių dainų žodžius,bent po vieną.
4 is ju dainuodavom shulej,o dar viena ta H. Radauso mokiausi atmintinai
tai tiek
Tai gal ir mus išmokinsi
P.S. vistiek tu dainu niekas nedainuos ,nes nzn melodijos, tai kam tokia tema?
bega kumele
per balas taskos
mano panele
batsvinius rasko 
oilylialylia
oilylialialia
mano panele
batsvinius rasko
sijonas trumpas
vos ligi keliu 
veidas dulketas
pilnas rauksleliu
oilylialylia
oilylialialia
veidas dulketas
pilnas rauksleliu
o ta kumele
kai ja pamate
ausis pastate
kojas pakrate
oilylialylia
oilylialialia
ausis pastate
kojas pakrate
cia mes su klase giedojom auobuse kai gryzinejom is exkursijos ir per turistini palatkese nakty apsinese traukem
melodija poliubomu interpretuojant o be to,aki visi pusiau :g tai melidija neblabai svarbi pasidaro
Jega, prisimenu kai mes su klasiokais sitas dainas traukdavom… Oj geri laikai buvo… ))