Taip rasau jau 5 metai.Rasau kasdiena dienos ivykius.
siaip tai dabar is tikro butu fainai rasyti, bet kadangi mano dienorasti pries kelis metus perskaite vienas pilietis, tai nuo to laiko kazkaip praejo noras…
Dabar daug ka galiu isdestyti draugams, kuriais pasitikiu.
O kokio velnio ji rasyt, jei niekas negali paskaityt. 
Jei rasai tam, kad neuzmirstum kazko, tai vistiek su intencija anksciau, ar veliau su kuom nors pasidalint…
O siaip, rasyt i dienorasti taip, kaip tai darydavo musu exprezidentas Valdas, tai kazkaip … nu ka as zinau… 
As nerasau. T.y. rasau, bet ne apie savo gerus dienos darbus ir pan. Rasau bet ka, kas sauna i galva. Va uzeina silpnumo akimirka, apsiseileju visas ir issiskiedziu ant popieriaus. Uzeina pasiutimas, o ner ko primust salia - ant popieriaus.
Aisq, dienorastis ant popieriaus ir dienorastis "Bangoje" - skritingi dalykai. Cia ("Bangoje" ta prasme) reikia truputi valdytis, nes visgi egzistuoja siokia tokia cenzura.
O siaip dienorastis yra smagu. Duodi draugams paskaityt, tai paskui jie apie tave nebutu visokiu dalyku tau pripasakoja, kokiu net nesugalvotum esant.
parasei, kas tiksliausiai apibudintu mano poziuri i dienorasti. dienorastis neturetu buti chronologiskas ivykiu destymas, nepamenu dabar, bet berods tam apibudinti yra kazkoks kitas zodis. kai buvo mazesne ir kai tik pradejau rasyti dienorasti, jis buvo toks, rasiau net tokias smulkmenas kaip kad ka ta diena valgiau, kada keliausia, ejau miegot ir pan. gal detektyvu prisiskaicius, gal siaip vaikisko fantazijos, bet atrode, kad galbut kada nors bus gyvybiskai svarbu surasti, ka kada ta diena veikiau… dabartinis mano dienorastis nuo tuometinio skiriasi kaip diena nuo nakties. rasau kada tik sugalvojus, ivykiu pasakoju tiek, kiek ju reikalinga nupasakoti tai, ka noriu parasyti. o tai jau priklauso nuo nuotaikos, nusiteikimo… kartais pradejus ne nesuspeju su mintimis. nemazai sprendimu mano ir buvo priimta butent taip svarstant paciai su savimi. bet as irgi labai retai skaitau ka parasius. na, nebent vienu irasu anksciau. bet vis rasydama galvoju, kad, va, jau si irasa tai butinai reik paskaityt dazniau, daug geru minciu ten priejau, bet… o siaip dienorastis, manau, dar ir labai geras palikimas ateinancioms kartoms… kaip su malonumu skaityciau dabar mamos ar mociutes uzrasytas mintis… dristu pastebet, kad tai butu idomiau uz pacia idomiausia knyga… tokia mano nuomone
Rashau…
Reikia kartais apvalyti siela nuo ivairiausiu minchiu…
Karts nuo karto parasau… Tik kazkaip vis reciau, reciau…
bet siaip, dienorastis - geras daliktas. Idomu paskui prisiminti "anuos metus". Ir va man tai berasant daznokai nutinka tokiu "atradimu". Berasant as kazkaip greiciau susivokiu…
Bet tokie internetiniai dienorasciai tai man nepatinka 
Kazkaip ne prie sirdies…
rasau, ir tuo dziaugiuosi…
dienorasti man tarsi atsipalaidavimas,
taciau negaliu jo rasyti lape nes namie atsiranda norinciu ji paskaityti…Todel perejau prie poezijos…
tuose zodziuose isdestau viska ka manau… tikiuosi…
taip asidaro aug lengviau…
ojoj, kaip fainai 
, o cia tau (siaip) 
nu nu, čia žiūrint kaip savo teises reiški. maniškiai nedrįso net į stalčių įlįst. pakeldavau skandalą o kad ir būtų radę, nieko nesuprastų, nes nemėgstu rašyt apie įvykius, tik metaforiškai visokius apmąstymus. jiems neįdomu.
rašiau dienoraštį nuo 5 klasės iki 1 kurso. paskui pradėjau kitokius dalykus rašyti ir laiko pristigo. ir atsibodo. kaip šnekėti pačiai su savim. dabar nueinu pas draugus.
bet rašau bangoj ir visai kitas reikalas kompe, kažkaip maloniau ir pakomentuoja. auditorija numuša jausmą, kad tai beprasmiška. ir pačiai paskui įdomu paskaitinėt.
[/quote]
as tai taip darydavau , bet nieko, bumt ir palikdavau 
, matai, tevai ne tokie pasitayke. sikniai 
Nerasau dienorascio, vietoj dienorascio as rasau eilerascius.
Pirmiausia saugiau,niekas neperskaitys, o jei ir perskaitys nesupras apie ka tiksliai rasau
Bangoj rasau ir namie kartais parasineju. Ypac kai nesimiega ir kamuoja begales minciu. Tada islieju jas popieriui ir ramiai uzmiegu.
ash irgi taip darau
Nerasau Nebent Bangoj kartais. Nemanau, kad is to yra kokios nors naudos
Nebe…
rasiau rasau ir rasysiu
dienorasti rasau tik tada kai esu labai liudna, susimasciusi ar laiminga…kartais smagu iamzinti tokias gyvenimo akimirkas…gal kas nors po 50metu jas perskaitys
Apie dienorasti galiu pasakyti, kad geras dalykas, bet savaime suprantama, jei tikrai tame dienorastyje, rasai visiska teisybe, nemeluoji pati sau. Bet vel gi gaunasi blogas dalykas, jei kas nors ji be tavo zinios paskaitytu, jaustumeisi labai nejaukiai, tarsi nuoga. Taigi manau, kad siaip dienorastis gali kartais buti geriausiu draugu, bet gali tapti ir didziausiu tavo priesu ir isdaviku…
Niekada nerasykite dienorascio sau - rasykite ir isivaizduokite, kad ji skaito puse pasaulio. na, gal koks 10 zmoniu. Kaip jus jiems atrodysite, kai tie zmones perskaitys jusu mintis?
nu ir isvartei… teisybe, del to ir nerasau…
rasau. netingiu. nuo 4 klases
dabar jau 10 stora sasiuvini. ten visi amno jausmai. mano tiksliausios mintys. be melo. viskas atvira. nerasau dienos ivykiu, o tiktai tai ka jauciu, kas man svarbu-reiksminga…kartais gera prisiminti ta diena pries keleta metu kaj lijo ir tu gerejaisi tuo lietumi o kazkam tai atrodo kvaila ir keista…buna