David Fincher DINGUSI (Gone girl, 2014)

David Fincher DINGUSI (Gone girl, 2014)

Rosamund Pike nominuota OSKARUI gauti !!!

JONAS ŪBIS:

„Mielai prisiminsiu Davido Fincherio „Dingusią“ . …Vieną gražų rytą, per penktąsias vedybų metines, dingsta Niko Dano (Ben Affleck) žmona. Grįžęs į namus, Nikas randa tik katiną, sudaužytą stiklinį stalą, kraujo pėdsakus ir įtartiną tuštumą. Palaipsniui įkalčių vis daugėja. Kartu auga ir policijos įtarimai, kad būtent Nikas nužudė ir gerai paslėpė savo žmoną Eimę (Rosamund Pike). Tačiau ir Niko prisiminimai atskleidžia vis daugiau faktų apie iš pirmo žvilgsnio idealią santuoką. Po ja slypi rutina, kuri abiem personažams – ambicingiems žurnalistams – tapo nepakeliama.

Filmas prasideda kaip trileris, bet Fincheris paspendžia spąstus ne tik žiūrovams: rašantis jokiu būdu negali išduoti siužeto peripetijų. Svarbu neprasitarti, nes antraip atimsi iš žiūrovo ne netikėtumą ar tiesos atradimo malonumą, kurį jam parengė režisierius, bet ir savarankišką kelią į finalą – visos filmo kelionės tikslą. Klaidžiodamas kartu su „Dingusios“ personažais pabaigoje randi visai kitą filmą, nors pradžios ir pabaigos kadrai – beveik identiški: veidą dengiantys šviesūs Eimės plaukai, kuriuos glosto jos vyras. Tačiau pabaigoje nepastebimas judesys (kameros, galvos?) atidengs moters žvilgsnį, kuris ir apibendrins beveik tris filmo valandas. Tik tai nereiškia, kad pagaliau bus rastas atsakymas. Greičiau atvirkščiai – dar vienas tiksliai režisieriaus suformuluotas klausimas.

Tai, kad „Dingusi“ baigiasi greičiau kaip juoda satyra, be abejo, susiję su visą filmą Fincherio rutuliojamu žiniasklaidos motyvu. Žurnalistai, televizininkai, spaudos atstovai nuolat kišasi į Niko gyvenimą, teisia ir kaltina dar nesibaigus tyrimui ir neįvykus teismui. Kuo daugiau žurnalistai kalba apie tragediją, tuo fantasmagoriškiau ją rodo Fincheris. Žiniasklaida falsifikuoja tikrovę, kuria „stebuklus“, tiki mistifikatoriais ir atvirais kvailiais, formuluoja idiotiškas išvadas, kurias skelbia damos, – nuo šių tobulai nugrimuotų veidų net norėdamas nenuplėši pasitikėjimo savo teisumu grimasos. Viena šiurpiausių „Dingusios“ scenų – Beno interviu vienai tokiai televizijos pitijai. Fincherio dabarties diagnozė, žinoma, neguodžia, bet ji tiksliai konstatuoja ne tik filme rodomos visuomenės būseną.“

1 Patinka