Bet turėčiau pastebėti, kad labai jau nevykęs 
Jeigu pavyzdžiu būtum pateikęs kokią “Laumės juostą” ar panašų vaikų popmuzikos renginį, būčiau nesiginčijus 
Tai jei visi ten taip vienas kita tyrai mylejo, jei ten tryshko asharos ish meiles ir tie vaikuchiai irgi ten tuos mokytojus asharingai mylejo, o tik vienas dede Gedas ta tyra meile paverchia grubiu nekaltu vaikuchiu ishnaudojimu ir gniuzhdymu 
Kitaip sakant, jei jau visiems taip gerai, tai gal ir nera “nusikaltimo sudeties” ish viso?
O jei tie vaikai ir ishnaudojami tose dainu dainelese, bureliuose, klases uzhsiemimuose galu gale (ash taip supratau, kad reikalas kur kas gilesnis nei kaledinio eilerashtuko zubrinimas), tai kas tada, Gedai, argi vaikai ugdomi ne pagal dabartines visuomenes modeli, ne pagal dabartinius stereotipus? Argi jie blogi? Patranku mesa reikalinga visais laikais, koks skirtumas, daugiau kokiu eilerashchiu, ar mazhiau…
O ShowDown, reiškiu gilią padėką už atsiliepimą. "Patrankų mėsa" - šai terminas, kuris kažkaip neatėjo man į galvą. Ech, gerai pasakyta. Taip, sutinku ir dar kartą sutinku: vaikai ugdomi "pagal dabartines visuomenes modeli, pagal dabartinius stereotipus". Tik mažytis patikslinimas: ne pagal abstrakčios dabarties, o gal, tiksliau, pagal mūsų - tėvų, mokytojų etc. - stereotipus, idiotiškas patirtis muzikos ir nemuzikos mokyklose, pagal mūsų įsitikinimus, kurie įsišaknijo mumyse kartu su negrįžtamu praradimu to, kas vadinasi vaikystė. Jei mes kentėjome - jie irgi kentės (nes tai yra tikrasis tikrojo pažinimo ir auklėjimo kelias). Tuo, kas buvo įdomu mums, jie irgi domėsis (nes tai tikrasis teisingo domėjimosi objektas). Taip. Taip ir yra. Taip ir bus. Per amžių amžius amen.
Laužk medi kol jaunas…
Taip, Soliarsky, puikus idiosinkrastiško galvojimo pavyzdys, ačiū. Laužkime, laužkime, kapokime, kirskime iš peties, nes tik tai yra tikrasi auklėjimas. O jei kas nors "nesilenks" (kol jaunas), tai mes jį/ją perlaušime, ar ne?
Kartais pagalvoju, kad reikėtų apskritai uždraust vaikams sysiot. Būtų ir auklėjimo priemonė, ir tvarka. Nė vieno šlykščiai apsysioto unitazo dangčio. O be to sysiot - paprasčiausiai negražu, nemandagu.
Princese ir kiti dainorėliai…
Ir man patinka "Dainų dainelė". Žiūriu į ją, stebėdama augančius talentus. Ir dar be to esu mama su visais sentimentalumo niuansais. Atmesiu tai, kas sunervuoja (per sudėtingas repertuaras svetima kalba, įmantrūs judesiai su seksualumo atspalviu, kopijuonantys suaugusiuosius ir pan)…
Bet neginkime FASADO.
Man rodos, dėdė Gedas teisus, tik jis parašė savu stiliumi ir daug kam neužteko kantrybės. Mano supratimu jiis kalba apie tai, kad vaikas (priklausoma nuo suaugusiųjų valios, besiformuojanti asmenybė) neretai yra verčiamas elgtis taip, kad patiktu suaugusiems arba įtraukiamas į masines lenktynes, kurstant jo tuštokas ambicijas. Kas iš to vaikui? Ką jis gauna laimėjęs, likęs antras ar nepraėjęs atrankos? Tiesiog dalyvaudamas tokiuose renginiuose? Ir ką praranda? (dėde Gedai, parašyk ką manai)
Ir nesupratau dėl ko taip opiai nagrinėjama ši tema. "Dainų dainelė"(ir panašios mašinerijos, užimančios vaikus socialine veikla pagal suaugusiųjų modelį) yra mažesnė blogybė už valkataujančius gatvėse ir visai neprižiūrimus vaikus. Mušamus, prievartaujamus, vagiančius ir smurtaujančius. Ką jau ten tualeto dangtis…
Kas blogiau - ar augantys snobai, praradę vaikystę dėl tėvų/mokytojų ambicijų ar džiunglių įstatymais besivadovaujantys vaikai?
Koks diskusijos tikslas? Pažvelgti giliau? Bet visi reiškiniai turi keletą pusių…
Labai netikėtai (bent jau man) iškėlei į dienos šviesą senoką mano temelę… Ačiū už blaivų požiūrį, Žiema, bet tavo žinutės pabaiga man, prisipažinsiu, sukėlė nuobodulį: koks diskusijos tikslas? Pažvelgti giliau? Bet visi reiškiniai turi keletą pusių… Tai ką: tai, kad mūsų visų požiūriai skirtingi, reiškia, kad neverta diskutuoti? Aš kaip visada nenoriu nei įtikinti, nei "nugalėti", o tik atkreipti dėmesį, kad ir taip galima pasižiūrėti. Štai ir viskas. Kita vertus, argumentuoti, jog dainų dainelės yra geriau, nei gatvė - nekorektiška, nes tai nėra alternatyva. Gatvės vaikai neturi nieko bendra su dainų dainelėm, ir tai, beje, yra jų laimė, kad ir ką jūs visi sakytumėt…
Nebenorėčiau vėl iš naujo veltis į savaime užsibaigusią temą, nes, rodos, jau išaiškinau, kaip, mano manymu, veikia tokie socialiniai vaikų išnaudojimo mechanizmai. Kartais jie man kelia didesnį siaubą, nei gatvė, nes iš išorės atrodo labai gražūs ir visai nesimato, nes veikia mūsų viduje. Pastačius kokį žibintą tamsioje gatvės kertėje galima nemažai pasiekti, o savo elgeiso, galvojimo struktūrų taip lengvai neapsišviesi, jos veikia, net tada, kai mes jas bandom griauti…
visų komentarų neperskaičiau. Bet nežinau, ar čia mums toks darželis pasitaikė, ar auklėtojos sąmonongos? Maniškis vyresnėlis labai nemėgsta dainuoti ir šokti, tai niekas jo ir nevertė. Nenori - nedainuok, nenori dabar - taiir nepiešk, nupieši namie ir atneši. Jokios prievartos. O per šventes ir vaikų pasirodymus tai stovėdavo tarp visų ir žiopčioodavo arba tylėdavo. Na ir kas? Užtai jis gal kitur gabus.
Iš kitos pusės - kaipgi auklėtojoms/mokytojoms parodyti, ką jie veikia su vaikais per metus? Tik per daineles ir eilėraščius, kur kiekvienas gali pasireikšti. Arba per mini spektakliukus. Neįžiūriu aš čia niekur prievartos.
visiškai pritariu
Palauki, Dėde Gedai, o tai pagal ką vaikus auklėti, jei ne pagal suaugusių stereotipus? Pagal vaikų norus? Duoti jiems patiems pasirinkti? Nemanau, kad tada jie būtų tinkamai išsiauklėję patys. Jie juk nežino, kaip turėtų būti, kas yra kas. Taip jau yra, kad mes auklėjam vaikus pagal save, pagal tai, kaip mes esame išauklėti ir kokia dvasia išugdyti. Manau, kad dauguma mūsų augo dar sovietinėje santvarkoje, todėl mes tiesiog kitaip net ir mąstyti nemokam. Bet laikui bėgant atpūs ir kiti vėjai, kitos tendencijos ir auklėjimo metodai (nors jau dabar matome, ką kartais duoda demokratiją - savivaliavimą; paauglių neužimtumą, nes jie nieko nenori veikti; nepagarbą vyresniems - noriu tai ir pasiunčiu mokytoją "ant 3 raidžių" - ir ką man padarys?). Labai tikiuosi, kad viskas pasikeis. Bent jau to labai norėčiau.