Be kibirksciu as dar niekad nemiegojau, nu bet gal as lengviau kibirksciuoju ir man daznai tada neesmines detales nuplaukia i antra plana, kai susipazisti su zmogum taigi nori ji “isgelbeti” ir jei to matau nesugebesiu padaryti arba jis nesugebes, tai as ji “paleidziu” laiko tik jegos, kurios tuo metu uz mus stipresnes, be jokios prievartos, be jokiu isipareigojimu, ir nera nei jokiu apgauliu, nei jokiu nusivylimu, tik gera. Viskas juda, keiciasi, mes keiciames, kiti keiciasi, kuo toliau gyvenu, tuo labiau suprantu, kad as dar nezinau kas manes laukia, kokie isbandymai siame gyvenime, nezinau kokia as busiu kitias metais (cia apie vidu, ne apie isore, isore lengviau nuspeti iki siol viska priemiau ir dekoju. O vyrai, tai visi buvo vienodai reikalingi, kazkokia tai paskirti mano gyvenime jie atliko, ne vien tik sexo, darausi vis ramesne ir ramesne ir net gal ismintingesne, nekamuoja manes daug abejoniu. Dabar rami faze, bet tai nereiskia, kad nebus jokiu audru (na pvz. kurdas nebeateitu) kankintu sakusmas , issiskyrimas ir t.t. viskas normalu.
Jo, plaukimas ir sexas lygiai taip paprastai pasiekiami.
Aš, kai turiu galimybių, plaukioju. Sexo vis tiek trūksta. O su bet kuo miegot nenoriu. Pasiūlymų???
Šiandien netikėtai pasidžiaugiau savo amžium kalėdinis priėmimas vienoj iš mano lankomų institucijų, ėjau viena, lyg ir be noro, bet įdomus potyris - kai pasirodau tokiuose renginiuose, nebereikia su niekuo pažindintis, priešingai, organizatoriai prišoka ir vedžioja prie bele ko, prisirankiojau vizitkių, žadėdama intervus, kurie nežinia ar bus t.y., puikiai prisimenu jaunystę, kai tokiose vietose ateini ir klusniai dirbi, lendi į akis pati arba lieki nuošaly, o vat, įdirbis jau man grįžta pamažėl.
P.S. Intymios pažintys tokiose vietose nesimezga. Neklauskit, kodėl - nežinau
as tai zinau ka reiskia vienatve, ji kartais aplanko, kartias as ja susapnuoju kosmariniu pavidalu, siaubingai bjaurus jausmas, lyg eitum, o viskas butu tuscia, beprasmiska, nejaustum nei skonio, nei spalvu, nieko… kazkokia depresine busena, ar jos pavidalas, daznai isaukta tokiu isgyvenimu, kai “meile” mirsta, bet kol ji dar mirsta skauda, bet kai jau ji numirsta atsiranda vienatve, tustuma, nezinau, net kas geriau, vienatve blogiau, nes tada jau nieko nebejauti lyg tirptum erdveje. Jauciu jei tokia busena uzsitestu, galima ir nusizudyt, as visai rimtai. Jei ta vieatve tave jau fiziskai lanko, reikia imtis kazko.
Ka Rudenejai patarciau, tau reik kazkokia fizine veikla uzsiimti, as rimtai. Nezinau. begioti, kokiu nors sportu, sokiai, plaukimas, sexas. Nu kazka reik daryti. Egiptas va butu buves ypac gerai, na tikesimes, kad viskas bus gerai, nugales sveikas pasienieciu protas.
Nu o jei visai blogai bus, nualpsi is sielvarto, apsiverksi netinakmoj vietoj, kai jau nervai neatlaikis, tai zinok tikrai kas nors tave isgelbes, nu netikiu, kad beviltiska akimirka ir dar pries Kaledas nieks neisgelbes. Nu galu gale supakuosi Kaledine dovana melynbarzdziui, kad apramintum savo sazine.
Greit tau bus viskas gerai.
Žinok, yra karštas vanduo namie VĖL.
Manau, kad Vyneta teisi.
Gal ryt atjungs
Atjungs-neatjungs, boileris-be boilerio, viešpatie, kaip paprasta gyvent.
Rašiau - trumpalaikiu laikotarpiu. Baisiai svarbi frazė ekonomine prasme
Nu įsileist pažįstamą mielą kūną trumpam, iki kito išėjimo - dievaž, visiems geriau. Moters hormonai ramesni.
P.S. Jurgos pvz manęs neįkvepia nes jai lengva miegot su vyrais, pavydžiu. Iš tikrųjų tai su daug kuo galėčiau miegot kad ir dabar. Bet man labai kibirkšties dūšioj reikia, ir ji netgi yra , tik žmogus toli. Bet vat toks žmogus gali ir Kalėdų nešvęst, ir išeit sausį, ir pareit kitų metų sausį. Laukčiau jo.
EwH tai dar puikiai laikosi, palyginus.
Makaroncike, kas yra blynai kiaulytes? Musu namuose buvo paprastosios keptos bulves, nes vaike pamirso raktus, tai skutom namo neuzsukdmi i parduotuve… Daugiau nelabai ir buvo ka valgyti
gryzom su maziu/dickiu (mazesniu nera, o siaip, palyginus jau tikras dickis). issikepem blynu-kiaulyciu (mesiu lauk ta keptuve, blynai joje nekepa, o dega).
nuskutau bulves, idejau medaus ir garstyciu. pasoviau savo stebuklingon orkaiten. niu, ziuresim kas cia iseis. pravierka po valandos. einu daryt tokiu paciu, kaip vakar salonu/misraines. vakar pasidariau, o siandien jau pasiilgau
Vyneta, aš būnu dar pakankamai rami kai tempa laikosi dvi paras (aukšta, virš 39). realiai man dabar neramiausia yra tai, kad ta tempa pakilo iškart po dantuko ištraukimo. aha, aš paniškai bijau kraujo užkrėtimo…faktiškai angina manęs taip negasdina, nes tada kaip ir aišku kas ir ką daryt.