Tai kaip ten su tais ikrais, Arsai?
Jurai, buvau kakur įdėjes receptą, su nuotraukom netgi 
Vienžo darom taip: Maždaug ikrų iš 2 kg stintų (nedidelis dubenėlis) 1/4 arb. šaukštelio druskos (pagal skonį, nepersūdant) žiupsnelio juodųjų pipirų 2-3 šaukštų tyro alyvuogių aliejaus džiovintų petražolių arba čiobrelių (bet čia nebūtinai) kelios skiltelės sutraiškyto ir sutrinto česnako truputis tarkuoto muskato 1 arb.š. džiovintų arba šviežių/šaldytų krapų Svarbiausias darbas - ikrus atskiriam nuo plėvių. Tam reikalui naudoju metalinį sietelį, tokį kaip arbatai, tik stambesnėm akimis, 2-3mm, dedam ten po kelis šaukštus ikrų ir su mediniu grūstuvėliu atsargiai neskubant pertriname - ikriukai išlenda lauk, plėvės lieka sietelyje. Laiks nuo laiko iš sietelio plėves pašalinam, kad pertrinant nesitraiškytu ikreliai. Šitu būdu ikrai išsivalo idealiai. Paskui sudedam visus minėtus ingridientus ir dubenėlyje gerai išplakam kaip kokią kiaušinienę - plakant ikrai prisisotina aliejaus, visi skoniai išsiskirsto tolygiai ir gaunas labai skani puri ikrų masė 
Kadangi druskos nedaug tai ilgai nelaikyt, skaniausi ką tik padaryti, po 4 dienų jau šiaipsau, po 5 metam lauk. Norint ilgiau laikyt reik užplykyt karštu druskos tirpalu kaip kad lašišos ikrus kad darant, ir perkošt per merlių ar arbatinį tankų sietelį - bet ikrai bus sūrūsn ir skonis jau nebe nene… Be to ir labai ilgai vistiek neišlaikysi, nebent užšaldžius. Dėmesio - ikrus skrodžiant atsargiai išimt kad nesuterliot, ir JOKIU BŪDU NEPERPLAUT vandeniu Jei plausit su vandeniu tai suvalgykit ikrus tą pačią dieną, nes kitą dieną jau bus sugedę
Rūgšele, nzn tokio patiekalo?? 
4.bp.blogspot.com/-xi6yxXQs_s4/Tm7oMmKRDHI/AAAAAAAABLg/g2MmICXi Vcc/s640/024.JPG 
Kaip skaniai atrodo 
Zemyna tai kad ZIAURIAI ir skanu
Recepta i studija 
Zemyna supermama.lt/forumas/lofiversion/index.php/t754145-100.htmlva cia yra, o pasirodo vadina dar kitaip švilpikais 
tik mes kitaip juos valgom sausas su atskirai tiekiamu padaziuku
A darau as situos 
cia bulviu temoj kaip tik apie juos 
as irgi svilpikais vadinu
geri patiekalai. anam tūkstantmety tekdavo lankytis Gudijos lietuviškuose kaimuose - ten pečiuose kepdavo bandas iš bulvinių miltų. Fig znajet ar pas mus tokių būdavo ir ar dabar yra. O ten tai kaimo parduotuvėj tikrai būdavo…skanios bandos blyn…ant kopūsto lapo keptos
VV, ant kopusto lapo, peciuje keptos bandos neturi jokiu miltu, ten tik bulves. kepam ir dabar dar, specialiai tam net peciu state tevas 
pvz bandos: gaspadine.lt/pics/rec_2215_1233517449_wwgwpz.jpg
tai aš ir nesakausakau, kad miltai. sakau, kad būdavo bulvių miltai, ty tū in onė va, draugas googlas parod4, kad Perlojoj planavo tokius miltus malt, bet fig znajet kas mala ar ne archyvas.vz.lt/news.php?strid=1002&id=340536
VV, tai pala, ale koki ty miltai gali but jei bandos daromos is tarkes slapios. Negi darys cheminius dziovins kad paskui tik vandenuku uzpilt 
juo blec nei bulbos susitarkuot zmogai nesugeba 
aš nemanau, kad prieš gerus 30 metų gudijoj bulbiniams miltams reikdavo chemijos. ir nemanau, kad dabar miltams kas chemiją naudoja. normaliems. bulbą sustarkuoc, nusiskusc nėr bėdos. tačiau man pasidarė cekabva, kad jei sviete tokie miltai yra, buvo planų jų malt ir pas mumi, tai ar kas mala ir jei nemala tai ar kas atveža ir šiaip cekava. ne dėl to, kad tingisi skust. čia tp kaip su kiaušinių milteliais. atrodo kas ty yr tik taukšt, pautas perskeltas, plakis, kepkis ar ką kitą daryk, bet būna, kad tų kiaušinių miltelių prireikia norstuką.
geras save gerbaintis kulinaras niekada nenaudos tokiu pusfabrikaciu
situacija situacijai nelygi, vot, mes kai ainam į kalnus. vidutiniškai 3 savaitėms be civilizacijos, su visais maistais ant pečių. pbandyk tu užsinešt kiaušinius ir bulbas. apsišiksi pusiaukelėj greičiau
As paskutini karta bulviu miltelius maciau pries koki 15 metu, kai i dar neisplesta sleptuve ilindom. Tarp maisto daviniu buvo ir bulviu milteliai. 
VV tai tokiais atvejais tik konservai koki macytu ale ir tuos sunku tempt
koncervai žiauriai daug sveria, anie tik prabangai. imam, bet nedaug. O koncervuotų bulbų arba pautų tai išvis dą nematys
Dėkuj, ARSai