…bent jau apgauti save…??
…ir taip kasdiena…esi žmogus tiesiog nepatekintas gyvenimu…nebegali sau pasakyti "esu laimingas", na bent jau apgauti save …
…bet sveikas protas visgi laimi ir vėl prieš akis iškelią tą niūrų niūrų tikrovės vaizdą…ir supranti, kad visgi nebėra kuo dziaugtis…juk viskas, kas užima tavo egzistavimą - karuselė…rytas…12 val darbas…(su nedidele pertaraukėle…"kažkodėl žmonių vadinama pietumis"…nors tai priklauso tik nuo to ar viska suspėji ir skiri vos 15 min, jau nekalbant apie tai ką tu valgai…
…svarbu kad greitai pagamintu)…ir vėl namai: jėgų totalus 0…besikaupiantis dulkių sluoknis ant lentynų, televizoriaus…tuščias šaldytuvas (ir ne dėl to kad nėra už ką pirkti, tiesiog supranti, kad gaminti darbo dienomis neturėsi nei laiko, nei jėgų, nei noro… galų gale viskas ką nupirksi suges ir teks išmest)…taigi nusiperki tiek kiek suvalgysi iškarto, (ir tai gerai, jei nepamiršti grįštant užsukti į parduotuvę)…šalia šaldytuvo būriuojasi kompanija "viršelių", kurie tarsi rėkia - "Laikas daryti operaciją STIKLAS"…nes tuoj į virtuvę išviso užeiti bus neįmanoma…rankos tiesiog linksta…bandai kažką keisti - jėgos neleidžia…džiaugiesi tuo, kad dar pataikai į lovą ir bekrisdamas spėji nusirengti…
…ir vėl rytas…
…pagaliau galima pasakyti "savaitgalis"…poilsis, pramogos, linksmybės…nesamonė…kas linksmo tame, kad sėdėsi bare visą vakarą…(tik tiek kad pavalgyti pagaliau galėsi ne tai kas greita, o to ko nori…)…klubai, su be perstojo besikeičiančiais veidais…nebeįdomu…šokti 
…dar sėkmė jei atsisėsi, (juk nesinori nuo 8 val vakaro sėdėti tuščioje patalpoje, kai žmonės pradės rinktis tik 11 val…prarastas laikas…
…kinas… …na ir kas iš to kai net ir pamates gerą filmą po puės valandos pamiršti…nes pradedi galvoti: velnias rytoj pirmadienis, gamybinis posėdis, nesutvarkyti praėjusios ir nauji šios savaitės darbai…
…visa kuo džiaugdavomės seniau, tapo taip bereikšmiška, juokinga…į viską pradėjai žiūrėti kitaip…
kaip sakė vieno (visems žinomo)filmo herojus…
b] "-žmonės nustojo daryti mielas, paprastas kvailystes…"…mes nebelipam virvinėm kopėčiom pas mylimasias pro langus, nebesikaunam dėl jų dvikovose, nedainuojame serenadų…ir retai kuria galėtum pavadinti tikra dama…nepasiekiama, bet verta bandymo…
…
nuo visko pavarges, neikuo nebesidomintis, vienas ir liūdnas…
ar gali sau pasakyti, kad esi laimingas…na bent jau apgauti…
kitus gal …
ir atsivertes puslapį pamatai:
Gyvenimas tik įsibėgėja…
…o gal taip greitai, kad tave jau aplenkė
…o gal tu nuėjai kita kryptimi…
va taip vat…
eixo…
…hm…nepažįstu Eixo, bet manau, kad tai grynai viengungiškos mintys…
reikia artimos 
o jos vis nėra? nenusimink…visi sako, kad šita būsena negali būti amžina 
Eixo : Pritariu Avytei 
- tau reikia isimyleti. 
daro stebuklus
.
darboholikas…
jei tai netenkina, būtina kažką keisti
bet taip kaip vaikystėje, nebebus niekada…
panašios mintys manau aplanko kiekvieną, gerai tu čia
Meile daro stubuklus, mylekime ir bukime mylimi, pasaulis nusidazis visai kitomis spalvomis
Na del vienisumo, tai teko skaityti eixo ir eixiene, taigi kyla klausimelis
Siaip tai sakoma, kad tik pazine save, mes galime tobuleti, o juk apgaudineti mes galime tik kitus, taciau ne save . Manau, kad visiems mums gyvenime buna sunkiu, nostalgisku dienu, kai norisi siekti to, ko neturi, kai norisi keisti pasauli, kai nusibosta rutina, kurioje tu gyveni… Reikia priimti save toki, koks tu esi, nepasitenkinimas, noras keistis kartais buna didelis zingsnis i prieki, emocija, tai taipogi musu dalis, tad tikek, kad rytojus nusvis sviesesnis, reiskiasi, taip ir bus… Skamba dainos zodziai: "Jei nori keist pasauli, keisk pirmiau save, jei tu tamsoje, as ten taip pat buvau…", taigi bent jau as, tai tikrai daznai bunu nepatenkinta savimi, savo gyvenimo monotoniskumu, taciau nuotaikos keiciasi, isausta sviesesnis, grazesnis rytojus, tikek tuo, tikejimas daro stebuklus ir nebandyk apgauti saves, o priimk save toki, koks esi, sekmes
eixo, tave matyt rutina uzkniso. Pradek nuo kokios malonios smulkmenos - pakabink nauja nedideli paveiksla ant sienos, gatveje prisesk prie kokios senutes ant suoliuko ir pakalbink ja (tiek pripasakos, kad ilgai nepamirsi), bare kelis kartus kabink ta pacia padaveja (prades ziureti i tave kaip i mieliausia klienta), per gamybini suskelk koki anekdota apie darba (pvz - jei per ilgai sedi darbe, reikia eiti pasitikrinti pas veteranijos gydytoja ar nesi… asilas) ir pats nepajusi, kaip vel pradesi sypsotis. Maloniu smulkmenu gyvenime daug, tik tu ju siuo metu nebepastebi. Pradek nuo vienos, isivaziuosi, ir atslugs.
Taide nemaišyk eixo su echo 
pas echo yra echienė 
Vargšelis eixo kas tau?Rudeninė depresija?
Pats nurodai 4 pagrindines dabartinės Tavo (kiek atsimenu, Tu gi buvai ir esi visai ne toks !!!) būsenos priežastis. Kuo skubiausiai ir tiesiog dabar pradėti šalinti jas po vieną. Kitokiais būdais, nei aksčiau, su atidesniu įsižiūrėjimu, fantazija, jei tik įmanoma , o ne pasroviui…
Tik nesakyk, kad neįmanoma. Jei tik nuoširdžiai sau TO nori…
…ir nebesišypsai sau, pasižiūrėjes į veidrodį…bendrauji su žmonėm retai girdėdamas ką jie sako…tiesiog traukiesi į save, užsidarai nebenori nieko…sieki kažko ……kažko pats nežinodamas ko…
… sėdi kazino panires ir stebi kaip žmonės pergyvena dėl to ką pralošė ar džiaugiasi laimėjimu…bet tau tai nerūpi…lieki abejingas……
…norisi pykti…kad kažkas ne taip…bet nepyksti, gal tiesiog kad nemokėjai niekada pykti, o gal dėl to, kad tapai visiškai abejingu …tiek aplinkai, tiek įvykiams, tiesiog pačiam sau…
…begalinės kantrybės klodai senka…nuovargis nuo visko - laimi…
…namai šalti…
…džaigsmo mažai…
…kažkas sėdi ant galvos ir nenulipa…kiek besikratytum…
na negali sau paskyti - gera…
Reikia įsimylėti… kaip paprasta ar ne?.. lyg ta meilė būtų kažkur buteliuke lentynoj - pasiėmei, išgėrei ir viskas… deja, taip nebūna. Kartais jos reikia laukti ilgai ilgai… gali būti, kad ji ir visai neateis, arba jau aplankė kažkada seniai tik jos neišsaugojai, o gal nepažinai ir ji išėjo visiems laikams…
Liūdnos mintys, nieko paguodžiančio, bet tas pasakymas “tau reikia įsimylėti” mane tiesiog “užvedė” 
Žinoma, kad meilė daro stebūklus, bet juk žmogus ne robotas ir negali sau užduoti tokios programos… Čia įvykių nepagreitinsi ir nieko nesuplanuosi… belieka laukti ir pasiklauti likimu.
Eixo, gyvenimas tikrai tik įsibėgėja… tiesiog tu dabar esi pereinamajam etape, išaugai iš vienų marškinių ir dar tik bandai, renkiesi, matuojiesi naujuosius… apsiprasi, susigyvensi su jais ir vėl į tavo sielą grįš ramybė, pasitikėjimas savim ir džiaugsmas… Ir niekad nenustok tikėti tuo, kad gyvenimas tau dar yra paruošęs daug malonių staigmenų!
Taip bus. Patikėk.
Aisku buna dienu,kai norisi uzmigti kokiam menesiui,o pabudus pradeti viska is naujo ,bet…tai ir yra gyvenimas.
Buna,kad eini i darbeli,o norisi ne eiti,o sokineti,iskelti rankas i dangu ir susukti: "kaip puiku"! 
O kartais bun i tep,kad nuvaziuoju i soda arba i kaima ir atrodo,kad cia 100metu nebuvus.
Is dziaugsmo atrodo,kad va tuoj isbuciuosiu visus medzius.Patikek, ne viskas jau taip blogai yra kaip mums atrodo.Kai mane pagauna "blogiukas" ,as save sulyginu su tais,kuriems dar blogiau ir tada sau pasakau:nu-nu-nu,negriesik dievo !Tai va!
Mums dovanoja dziaugsma ne aplinka,
o musu poziuris i aplinka!
Nenusimink ,realiai pamastyk ir…gal prasvieses?
SEKMES!
Aciu Dianelai uz pataisyma , pasitaisysiu
O kodel tau nepabandzius is tiesu pasiziureti i veidrodi ir pradeti nuo sypsenos sau, kad ir kokia ji is pradziu gautusi… Sakoma, kad zmogui yra butina sypsotis sau, tai lyg ir relaksacija… Veliau galima pabendrauti su savimi, pabandyti pamastyti apie dienos darbus ir daugiau sypsotis sau… Visada yra iseitis, teisingai rase, kad isaugai vienus marskinius ir bandai matuotis naujus, taip, tai butent tokia busena, kazka isaugai, tad verta keistis, taciau pirmiausia nepasiduok ir mylek save . Siunciu tau daug daug ir , nepasiduok…
…Paprasčiausiai susikaupė tiek, kad reikėjo išmesti bent tai kas viršuje…neieškau užuojautos…(čia kad teisingai suprastumėt)…
Įsimylėti - …ne aš ne robotas…taip imti ir padaryti ngaliu…
.
.
bet visgi ačiū…visoms…
o…labiausiai Ledi …
Žinau kad viskas keisis, kad galima ir pačiam tai padaryti…ir nieko tokio lengvo nesitikiu…tik jaučiuosi be laiko pavarges…ir be galo liūdnas…tik kol kas nerandu kaip…gal greičiau negaliu pasirinkti…
Di aš ir depresija - nieko bendro neturime…nu nu…
O mano šaldytuvas tuščias ir dar jame kvapas Nežinau iš kur… Nežinau kur išeiginės Gal pamečiau
Bet man Aš laiminga Nenoriu nieko
Aš ir Eixo - nieko bendro neturime…nu nu… Ačiū už
Manau, kad tu ne vienisas…atrodo, kad gyvenimas bega bega, o tu nespeji su juo…ka padarysi…tiesiog reikia i viska pazvelgti kitomis akimis…reikia kiekviename zvilgsnyje turi izvelgti kazka tokio kas tau suteiktu stiprybes ir optimizmo…kai i gyvenima ziuri teigiamai tai ir jis i tave ziuri teigiamai…zinau, zinau, kad tai tera zodziai, taip mes save ir apgaudinejam…bet reikia labai labai stengtis, labai labai tiketi ir viskas bus ok laikykis! Mes juk visi esame su tavimi
na ar nusisypsosi bent?
eixo, nenusimink, iki skausmo pazistama busena…bet tai nereiskia, kad ji nesibaigs…mastant logiskai - nera padeties be iseities, tik gal ne visad ta iseitis tokia, kokios mes noretume…sakyciau geriausias “vaistas” nuo kasdienes rutinos yra spontaniski malonumai, susitikimai, kai niekas neplanuojama, bet ivyksta savaime… tokioje busenoje, sakyciau, nenaudinga…paprastai tai baigiasi 
kam tie isipareigojimai, rupinimasis kazkuo kitu - mylek save, tada ir tave myles…linkiu stiprybes jeigu liudna, rasyk, galiu pradziuginti netiketu 
skambuciu
Na gyvenimas gal ir ne toks jau mielas kaip kad noretume kad butu, taciau siuose zodziuose as izvelgiu gilia depresija, o jibeje yra gydoma…vaistais, meile, hobiu ar dar kuom nors…
Dažnas mano pažįstamas,paklaustas kaip gyvena,atsako-blogai.Vis susimastau,ar NEPAGRĄŽINA…Dažnam rekomenduoju ekskursiją po onkologinį skyrių