Baltarusija: po kelionės automobiliu
aig, dabar plačiau:
Nuvažiuota: 1150 km (nuo Vln iki Vln)
Auto: audi 90, 85 metai, 2,2
Važiavom dviese.
Kelionės tikslas: ne pilių aplankyti, o pažiūrėti kaip gyvena žmonės, kaip atrodo visa šalis.
Vizos: nuo sausio 19 iki 22 dienos (tiek ir išbuvome).
Keliai: pagrindiniai tikrai labai geri. Jie nėra tvarkomi. Geri todėl, kad eismas NEĮTIKĖTINAI mažas, palyginus beveik nėra, tiek autostradose, tik Minske, nekalbant apie kitus.
Kiek važinėjau (iš pradžių pagal taisykles, o poto gerokai viršydamas greitį ir dėlto nesiparindamas), beveik niekas neaplenkė :D) Vairuotojai mandagūs, kur reikia praleidžia, net ir labiausiai neįtikėtinu atveju rodo posūkius, neviršyja greičio, "nedragina".
Tik kartais užknisa-važiuoji 160, priekyje antra juosta važiuoja 120 ir galvoja, kad afygenai nešasi :D, truputėlis ilgų, jei nepamato ir kelias laisvas.
Kainos: didžiausias skirtumas dujų kainose, rūbai ir maistas pigesni, bet ne itin, bet pigesni 
Milicija (kuom prigasdino labiausiai): sustabdė tik kartą Minske, beje labai įdomiai: pačioje pagrindinėje gatvėje, kurioje keturios eismo juostos į vieną pusę, gali važiuoti belenkiek, mentų nėra, stovi šalutinėse, kurios veda į tą pagrindinę.
Čia ir sustabdė, stabdė visus beveik, nes norėjau apsisukti (nuvažiuodamas juos mačiau), galėjau išvengti. Milicininkas labai mandagiai prisistatė, paprašė mašinos ir mūsų dokumentų, pažiūrėjo, nelindo į mašiną, palinkėjo gero kelio ir viskas 
Kuras: benzas panašiai kaip pas mus, gal 10 cnt pigiau, dujos: nekainavo lito kai pamačiau kainą, benzo nesinorėjo piltis Beje, labai geros kokybės-mašina šalta dirba idealiai, apsukos nešokinėja, pyliausi beveik visur LUKOILE. Šiaip gera sistema: tau ipila dujų, operatorius išrašo lapelį, nueini susimoki, uždeda antspaudą, lapelį atiduoti operatoriui
Kontrastai: žiūrėjom pagal mašinas, tikėjomes didesnio, bet yra ir žigulių, yra ir neblogų. LABAI gerų beveik nematėm, gal poršą boxterį.
Beje auto pamatėm tokių, kurių aš nelabai tikėjausi išvysti važiuoančių ir dar gerai atrodančių
Žmonės: visi blankūs, jei sveikiniesi su jais, jie sveikinasi, bet pirmi labas nesako, bijo pažiūrėti į akis, matosi "užguiti".
Išvažiavome penktadienį, apie 10h ryto iš Vln, per Šalčininkų pasienio postą.
Pasienyje prasidėjo didžiausi kelionės kėblumai:
kaip ir rašė kažkas, teko užtrukti apie 2,5h, pereiti per 5 postus, daugiausiai prasiknisau su paskutiniu, kuriame reikėjo pildyti kažkokią deklaraciją (ją pildyti reikia kartą per 3 mėn), nesvarbu kiek kartų važiuoji). Didžiausia blogybė tame, kad viskas parašyta rusiškai, o muitinikui taip pat reikia rašyti rusiškai.
Padėjo kažkokia moteris, kuri tą deklaraciją užpildė per 5 min
Šiaip man su rusų gana neblogai, bet kai ko tikrai nežinojau.
Su pasieniečiais bendravau rusiškai, atsakinėjau trumpai, bet viskas ok.
Padėjo truptėlį lietuviai, šiaip žnmonės, pašaliečiai.
Realiai dabar, jei reiktų važiuoti, viskas užtruktų gal valandą
Įvažiavus pro sieną, judėjome link savo tikslo (apie tikslą neklauskit, ilga istorija :D), pro Lydą, apie 80 km nuo sienos.
Suradę tai ką reikėjo, pradėjo grynai maltis po šalį ir žiūrėti ką turime ir žinoma ieškotis kur pernakvoti.
Pakeliui Lyda: švarus nedidelis miestukas su viešbučiu (neaiškios kokybės), bet bent jau buvo vis dėlto buvo gana anksti, išsikeitėme pinigus ir tolyn į trasą link M1 kelio (BRESTAS - MINSKAS).
Žemėlapyje matome, kad yra didesnis miestas: BARANAVIČY, čia manėme rasti nebrangų viešbutį, nes šeštadienį planavome apsistoti Minske (čia jau kainas žinojome iš interneto - apie 50-70 eurų-dolerių už naktį, bet viešbučiai jau su žvaigždutėmis). Tikrai nenorėjome gyventi tarp tarakonų.
Nuvykus į tą miestuką (buvo jau sutemę-apie 18h), paklaidžiojus suradome viešbutį, nuėjus ir paklausus kiek naktis, pirmas klausimas buvo iš kur esat-sakau iš Lietuvos, sako 50 Dolerių naktis 
aš išsižiojau.
Sakau yra dar kitas viešbutis čia pas Jus? Sako yra (bet atsakė su tokia nepatenkinta ištaiška :D). Kadangi buvome pakeliui į Minską, pagalvojau, kad jau geriau tas bapkes skirsim normaliam viešbučiui Minske.
Susiradom tą kitą viešbutį, jis buvo už poros namų sako iš kur - sakau iš Ukrainos, sako 68000 rublių (grubiai - 1000 rublių-vienas litas).
Sakau dvivietis, sako neturime
Nu blyn galvoju …
Ieškodamas to antro viešbučio buvau užėjęs į vietinį kaboką, kuris yra tam pačiam pastate-lygio kaip prie Kalvarijų turgaus esantys.
Ten prie stalų susėdę gal trys gaujos skustagalvių spintų
Pagalvojau nafig, mes čia neliksime.
Reikia važiuoti link Minsko ir tikėtis, kad kažką rasime pakeliui.
Taip ir buvo.
Patraukėme autostrada link Minsko, ir kažkur 100 km iki Minsko radome ganą naują motelį, daugiau skirtas furistams-jų kuriui pildyti gal 4 kolonėlės, saugojimo aikštelė, visą parą veikianti kavinė (tikrai galima vadinti kavine) su veikiančia virtuve-ką užsisakai, iš karto gamina.
Nakvynės kaina-20 dolerių Kamabrys su dušu, tualetu Švarus, gražus viešbutis antram aukšte
Labai gera geografinė vieta-apie 100 km iki Minsko, 25 km iki Nesvyžiaus (pilis labai graži) ir apie 60 km iki Naugarduko.
Kadangi žinojome kainas Minske, nieko nelaukdami, paėmėm dviems naktims Sumokėjau 40 dolerių, mašiną pastačiau jiems po langais, (patys parodė), viskas labai mandagu
Kadangi buvo apie 21h, nusiprausėme, pavalgėme tam pačiam kaboke ir miegoti.
Turėjau įsidėjęs lietuviškos degtinės 2 po 0,5 litro-raudonos Lithuania (mentams ir šiais nenumatytiems atvejams, beje vieą parsivežiau). Kadangi jau kilometražą buvome prasukę ir nesutikome nei vienų šaudančių mentų, vieną butelį atidaviau iš karto šito viešbučio adminau. Buvo nerealiai patenkinti Net rankos sudrebėjo Pasakiau, kad tai geriausia lietuviška degtinė-dovana Jums Negalėjo atsistebėti
Šeštadienis-tikslas buvo Minskas (apsipirkti ir pažiūrėti).
atvažiavome dieną, bet labai norėjosi pamatyti ir naktinį
Gatvės kaip ir visur: plačios, eismo nėra Važinėk, draskykis, dzin Važinėdami nusižiūrėjome kelias parduotuves-ale universalines.
Nuvažiavimo į tą, kuris labiausiai mena anuos laikus
Ten radom visko drabužiai senesnio modelio, bet galima rasti ir kažką geresnio Prabuvome kelias valandas, kol sutemo, ir tada vėl į patį Minską
Naktinis (vakarinis) Minskas LABAI įspūdingas: apšviesta, švaru, tvarkinga, įvairūs pastatai-didelį įspūdį paliko ale deimanto formos nacionalinė biblioteka, taip pat pasivažinėjome palei pačią upę.
Tikrai įspūdinga.
Pavalgėme LIDO (savitarna) ir išvažiavome namo (į viešbutį).
Nepaminėjau: 50 km iki Minsko (arba nuo jo) yra mokama autostrada, lengvajai-vienas doleris
Grįžtant pradėjo snigti-brolis rašė, kad ir čia snigo.
Gerai, kad buvo likę netoli viešbučio.
Pradėjus snigti, po 15 min sutikome pirmą druskos barstytuvą.
Snigo abi likusias naktis, bet ryte jau būdavo OK.
Sekmadienis: patraukėme link Nesvyžiaus (pilis) ir šiaip norėjome pažiūrėti kaip gyvena paprasti žmonės.
Kadangi buvo sekmadienis, daug žmonių apsipirkinėjo vietinėje universalinėje ir šiaip parduotuvėse Realiai čia patekom į praeitį Su nerealiomis prekėmis: silkėmis, sovietus menančiais indais, įvairiais ale afygenais puošybos elementais: liustros, indai ir t.t. buvo afygenai
Beje ten pamatėme silkę su LT numeriais, vienintelę lietuvišką auto toliau nuo sienos. Važiavo kažkoks senis, mūsų nematė.
Apsipirkome maisto (ką radome tai sulos stikliniuose buteliuose), silkė atrodė baisiai
Apžiūrėjome pilį (Radvilų) gana įspūdinga, bet ne restauruota.
Pabaigai: švarus ir fainas miestukas).
Patraukėme link Naugarduko. Čia turėjo būti pilis, kurios neradome, ar kažkas tokio, ir LABAI nešvaru. Toks grynas kaimas, nors ir gyventojų yra. Nerealiai nepatiko, tad nusprendėm nesiparinti ir grįžti į viešbutį.
Prieš tai jau buvome sutarę dėl dar vienos nakties.
Gavosi, kad praleidome 3 naktis.
Pirmadienis: susikrovėme daiktus ir dar kartą nuvažiavome į Minską, apsipirkti pagrinde maisto, lauktuvių ir pan.
Grįžome į tą patį univermagą, ten prisipirkome įvairių nerealių puodelių Sau pasimėiau kažkokį aliuminį-bet deja spalvotą, norėjau kur būna tokie nespalvoti
Vien žo dar kartą grįžome į praeitį
Poto maisto: vėlgi į praeitį arba su nerealiais pavadinimais
Ir, kad nesusivėlinti, namo.
Važiavome per kitą postą-Medininkus.
Pakeliui prasidėjo ženklai į Vilnių.
Likus iki pasienio 5 km, gal mažiau, pradėjo mirksėti iš priekio atvažiuojančios auto, kad stovi mentai.
Taip ir buvo, jei šaudė į tuos kurie atvažinėjo nuo sienos (greitis leistinas 50).
Prie sienos degalinėje už likusias bapkes užsipylėme benzo ir įvažiavome į pasienio postą.
Čia reailiai viskas buvo daug greičiau nei įvažiuojant, matosi, kad stovi lietuviškos auto, paklausinėjau žmonių ką reikia daryti, pirmi du postai buvo baltarusų, kiti lietuviški, buvo gana lengva ir viskas OK, jei ne paskutinis mūsų lietuvių postas
Priėjo vienas muitininkas, matėsi, kad normalus, pažiūrėjo dokus, sako ok, važiuokit, čia pat prišoka kitas
Maždaug ką vežat, aš jam parodžiau visą mūsų alkoholį tai blemba tas grybas sugalvojo apmokestinį įvežamą likerį (kai tokios kainos, ėmėm kas atrodė fun :D)
Gerai, sakau darykit ką norit, norim į Lietuvą Blemba jis sugebėjo kokį 40 min pildyti deklaraciją, ir uždėjo 17 Lt muitą Dar 5 Lt už banko paslaugas Turėju lietuviškų, viskas ok
ir viskas, mes jau namie ramiai, gražiai grįžom namo
Reziume: Minske atgal negrįžome, grįžome kitose gyvenvietėse.
Nuvažiuoti visai nieko, bet artimiausiu metu į panašią šalį nekelsim kojos
Šiaip tikrai nepamirštama kelionė, kuri sukelia priminimus
Daugiau nežinau, dar kils prisiminų dėsiu
Jei kas norės važiuoti, būtinai pagelbėsim
smagumelis
reiks kazkada issiruost ir mums