jo saunuole!
hehe greiciau gauti tuos terminus papildytus ir imtis darbo. hmmmm o koks bus musu adresas puslapio?
< http://www.VVK.lt> ; nieko
O gal geriau butu http://www.suo.lt
nes jei nesinos kaip ten tixliai tas klubas tai neras + jei ieskociau info apie sunis pradzioj rinkciau butent http://www.suo.lt
Žinok, ne. Jei būtų taip kaip tu sakai, tuomet marmuriniams taksams būtų "akys, aptrauktos valktimi nepageidautinos, bet leistinos", o tai, sutik, absurdas. Čia kalba eina apie akių pigmentaciją.
Vertime į rusų kalbą rašoma "žydros akys".
hmmmm liux
Atrodo entuziazmas atsalo kartu su orais ir visi baisiausiai apsikase darbais. Taciau as niekada ( 
) nelauzau savo pazadu - nei tikru, nei virtualiu . Taigi, Jusu teismui - Cekoslovakijos Vilksunio standartas.
FCI standartas Nr. 332
ČEKOSLOVAKIJOS VILKŠUNIS
VERTĖ: Gabrielė Lubytė
KILMĖS ŠALIS: Čekoslovakijos Respublika
Globoja: Slovakijos respublika
GALIOJANČIO STANDARTO ORGINALO PASKELBIMO DATA: 1994 m balandžio 28
PASKIRTIS: Darbinis šuo.
FCI KLASIFIKACIJA : I GRUPĖ (AVIGANIAI).
Turi darbinę klasę.
TRUMPA KILMĖS ISTORIJA: 1955 metais tuo metu SSRS priklausiusioje teritorijoje buvo vykdomas biologinis
eksperimentas: buvo bandoma kryžminti Vokiečių aviganį su Karpatų vilku. Eksperimentas parodė, kad šuns ir vilkės,
kaip ir vilko bei kalės palikuonys gali būti veisiami.
Didžioji dalis tokio kryžminimo pasekoje gimusių šunų atitiko genetinius reikalavimus tolimesniam dauginimui. 1965
metais, pasibaigus eksperimentui, buvo sudarytas planas toliau veisti šią naują veislę. Buvo norėta sujungti
naudingas vilko ir teigiamas šuns savybes. 1982 matais Čekoslovakijos vilkšunis per generalinį SSRS veisėjų
susivienijimo komitetą buvo pripažintas nacionaline veisle.
BENDRA IŠVAIZDA: Tvirto kūno sudėjimo. Auštesnio nei vidutinis ūgio, kvadratiškos formos. Kūno forma, judėjimu,
kaukės ir kailio spalva bei kailio struktūra panašus į vilką.
SVARBIAUSIOS PROPORCIJOS:
Kūno ilgio ir keteros aukščio santykis - 10:9
Snukio ir viršugalvio ilgių santykis - 1:1.5
ELGESYS/CHARAKTERIS (TEMPERAMENTAS): Judrus, labai aktyvus, ištvermingas, paklusnus, greitos reakcijos. Bebaimis,
labai drąsus. Įtarus, tačiau nepuola be priežasties. Ypatingai ištikimas šeimininkui. Atsparus oro salygoms.
Universaliai naudojamas.
GALVA
Simetriška, raumeninga. Žiūrint iš šono ir viršaus sudaro buką pleištą. Ryškiai išreikšta lytis.
VIRŠUGALVIS: Žiūrint iš šono ir priekio kakta šiek tiek išlenkta. Nėra pastebimų raukšlių. Pakaušio gumburas
aiškiai matomas.
Perėjimas iš kaktos į snukį neryškus.
PRIEKINĖ GALVOS DALIS:
Nosis: Ovalo formos, juoda.
Snukis: Lygus, neplatus, nosies tiltelis tiesus.
Lūpos: Tvirtai prigludusios, be jokių tarpų nasrų kampučiuose. Lūpų apvadai juodi.
Žandikauliai/Dantys: Nasrai stiprūs ir simetriški. Gerai išsivystę šuniški dantys. Žirkliškas arba žnypliškas
sukandimas. Pilnas 42 dantų komplektas, atitinkantis bendrus reikalavimus.
Skruostai: Lygūs, pakankamai raumeningi, neturėtų būti ryškiai išsišovę.
Akys: Mažos, įkrypos, gintaro spalvos. Vokai rigludę.
Ausys: Stačios, plonos, trikampio formos, trumpos (t.y. ne ilgesnės nei 1/6 aukščio ties ketera); išorinis ausies
pagrindo taškas ir išorinis akies kamputis išsidėstę vienoje linijoje. Vertikali linija nuo ausies viršaus turėtų
eiti prie pat galvos.
Kaklas: Sausas, raumeningas. Gulint sudaro 40 laipsnių kampą su horizontu. Kaklas turi būti pakankamai ilgas kad
šuo nosimi be jokių pastangų galėtų pasiekti žemę.
KŪNAS
Viršutinė profilio linija: Nuolaidi. Grakštus perėjimas iš kaklo į kūną.
Pečiai: Raumeningi, aiškiai išreikšti. Nors ryškūs, tačiau neturi trugdyti tolygiam viršutinės profilio linijos
nuolaidumui.
Nugara: Tvirta ir stipri.
Juosmuo: Trumpas, raumeningas, neplatus, šiek tiek nuolaidus.
Strėnos: Trumpos, raumeningos, neplačios, šiek tiek nuožulnios.
Krūtinė: Simetriška, raumeninga, talpi, kriaušės formos, siaurėjanti krūtinkaulio link. Krūtinkaulis neišsikiša už
pečių sanarių.
Apatinė profilio linija ir pilvas: Įtemptas, įtrautas pilvas. Šonuose kiek įdubęs.
Uodega: aukštai įstatyta, kabanti tiesiai žemyn. Šuniui džiaugiantis uodega paprastai įgauna pjautuvo formą.
GALŪNĖS
PRIEKINĖS GALŪNĖS
Bendra išvaizda: Priekinės kojos tiesios, lygios, arti viena kitos, pėdos kiek atsuktos į išorę.
Pečiai: Mentės įstatytos gan toli priekyje, raumeningos. Su horizontu sudaro beveik 65 laipsnių kampą.
Petikauliai: Labai raumeningi, sudaro 120-130 laipsnių kampą su mentėmis.
Alkūnės: Arti kūno, neatsuktos nei į išorę, nei į vidų, aiškiai matomos, lanksčios.
Dilbiai: Ilgi, lygūs ir tiesūs. Petikaulių ir dilbių ilgis sudaro 55% šuns aukščio ties ketera.
Plaštakų sąnariai: Tvirti, lankstūs.
Plaštakos: Ilgos, sudaro bent 75 laipsnių kampą su žeme. Kiek spiruokliuoja šuniui judant.
Priekinės letenos: Didelės, kiek atsuktos į išorę. Ilgoki išlenkti pirštai tvirti, tamsiais nagais. Aiškiai
apibrėžtos, elastingos, tamsios pagalvėlės.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS
Bendra išvaizda: Galingos. Užpakalinės kojos paralelios. Nubrėžus įsivaizduojamą vertikalią liniją nuo
the point of the ischium , ji praeitų pro vidurį tarp kulno sąnarių.
Šlaunikauliai: Ilgi, raumeningi. Su dubeniu sudaro 80 laipsnių kampą. Klubo sąnarys tvirtas ir lankstus.
Kelio sąnariai: Tvirti ir lankstūs.
Blauzdikauliai: Ilgi, lygūs, raumeningi. Su padu sudaro apie 130 laipsnių kampą.
Kulno sąnariai: Lygūs, tvirti, lankstūs.
Slėsnos: Lygios, ilgios. Beveik vertikalios žemei.
Užpakalinės letenos: Ilgoki išlenkti pirštai tvirti, tamsiais nagais.
JUDĖJIMAS: Harmoninga, lengva, plati risčia; galūnės slysta kuo arčiau žemės. Galva ir kaklas nuolaidūs į
horizontą. Eidamas žingsniuoja.
ODA: Elastinga, prigludusi, be raukšlių, nepigmentuota.
KAILIS
KAILIO SANDARA: Tiesus ir prigludęs. Žiemos ir vasaros kailis labai skiriasi. Žiemą tanki pavilnė kartu su
viršutiniu kailio sluoksniu suformuoja storą dangą ant viso kūno. Kailis būtinai turi dengti pilvą, vidinę šlaunų
pusę, kapšelį, vidinę ausų pusę ir tarpupirščius. Kaklas gauruotas.
SPALVA: Nuo geltonai-pilko iki sidabriškai-pilko su charakteringa blyškia kauke. Apatinėje kaklo pusėje ir ant
krūtinės plaukai irgi šviesūs. Tamsiai pilka spalva su kauke irgi leidžiama.
DYDIS IR SVORIS:
Aukštis ties ketera: Šunys - nuo 65 cm
Kalės - nuo 60 cm
Svoris: Šunys - nuo 26 kg
Kalės - nuo 20 kg
TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas
kvalifikuojamas tiksliai proporcingai nukrypimo laipsniui.
-Sunki ar lengva galva. Plati kakta.
-Tamsiai rudos, juodos ar skirtingų spalvų akys.
-Stambios ausys. Per aukštai ar per žemai įstatytos ausys.
-Aukštai laikomas kaklas gulint; nuleistas kaklas stovint.
-Neišreikšti pečiai. Netipiška nugaros profilio linija. Ilgos strėnos.
-Per dideli ar per maži kampai priekinėse galūnėse. Silpnos čiurnos.
-Per dideli ar per maži kampai užpakalinėse galūnėse. Nepakankamas raumeningumas.
-Ilga, žemai įstatyta ir neteisingai laikoma uodega.
-Neryški kaukė.
-Siauras, nelygus žingsnis.
DISKVALIFIKUOJANČIOS YDOS:
-Proporcijų neatitikimas.
-Elgsenos ir temperamento neatitikimai.
-Netipiška galva. Dantų trūkumas, netaisyklingas sukandimas.
-Netipiška akių forma ir padėtis.
-Netipiška ausų forma ir laikysena.
-Pridėtiniai pirštai. Labai nuožulnios strėnos.
-Netipiška krūtinės ląsta. Neteisinga ir netipiška priekinių kojų padėtis.
-Netipiškos formos arba neteisingai laikoma uodega.
-
<b> Stand-off </b> ir netipiškas kailis. Kitos spalvos nei paminėta standarte.
-Neįtempti raiščiai. Netipiškas judėjimas.
PASTABA: Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.
laba diena
Saunuole Snauceriuke Tikiuosi su naujuju atejimu atsigaus (prisimins pazadus) ir kiti VKK nariai . Bent jau as planuoju per sia savaite galutinai sutvarkyti Berno zenehundo standarta ir aprasyma.
O dabar ko, mano nuomone, dar reiketu , kad Tavo atliktas darbas butu atliktas pilnai:
- Beletristines dalies (charakteris, prieziura, ligos, gyvenimo trukme, istorija)
- Nuorodu (i standarto orginala, veislynu puslapius ar tiesiog puslapius skirtus veislei)
- Ziniu apie veisles atstovus Lietuvoje ar pas artimiausius kaimynus.
- Nuotrauku - gambito nuomone reiktu mazo suniuko ir suaugusio, o as prideciau dar ir "portretine" suaugusio.
Na ir aisku Daivos D. pagalba reiketu galutinai sunorminti terminija. Man (be paryskintu neisverstu vietu) uzkliuvo slesnos ir fraze apibudinanti pagal ka vertinami trukumai.
O siaip laimingu Nauju metu Tau ir visiems VKK nariams
Sweiki zmones. Tai kaip ten del to VKK ka man verst?
P.S. turiu tnyga rusiska "Parodiniu sunu atlasas".
Slesnos - 100% teisingas terminas; fraze paimta is pacios Daivos standarto. Del nuotrauku - pavogt is interneto tai galiu, o kur gaut "legaliai"? Del info - LT kiek zinau yra vienas tox. Del beletristines dalies - taigi as toxio neauginu is kur man zinot; turbut reik issiverst, bet tai gal susitariam is kur? Nes yra puslapiu kur apie visus sunis yra panasaus formato (nu turiu omeny ie patys skirsneliai) info, pvz http://www.2000dogs.com . Link`u tai rasiu.
Daiva tai gali padet isverst ten kur paryskinta?
Aš tau artimiausiom dienom atsiųsiu savo redakciją, ok? Šiaip šaunuolė, gerai padirbėjai O kaip savo šnaucerių standartus, jau patobulinai?
Faktiškai su turima medžiaga jau galima paleisti VKK puslapį.
Vėl prieštarauju BestChoice - visokie beletristiniai veisių aprašymai nėra svarbūs. Jų ir taip užtenka ir internete ir literatūroj. Juo labiau, jei tie aprašymai bus tik nurašyti nuo kažko, tai jie jokios vertės neturės.
Ne, kol kas snaucu istaisytu standartu neturiu. Bet jau pradedu taisyt. Idesiu cia kai baigsiu nes irgi yra pora neaiskiu vietu.
Ammmmm ar as praziopsojau koks aprasymas turi buti, ar tikslaus ir nebuvo? jei praziopsojau please parodykite. nes cia visi gincinosi ir nzn dabar i ka labiau kreipti demesi i standarta ar seip toki kaip pasakojimeli parasyti…
Sveikas BIGNAS , seniai tavęs laukiau
Tu pradėk versti nuo :
1)amerikiečių kokerspanielis
2)prancūzų buldogas
3)jorkšyro terjieras
4)Ši-Tzu
galėsi baigti kuo panorėjęs.
Būsiu be galo dėkingas už pagalbą 
1 variantas
BERNO ZENEHUNDAS (Berno piemenų šuo)
(Bernese Mountain Dog, Berner Sennenhund)
FCI-Standard No 45
Kilmės šalis:
Šveicarija
Berno zenenhundas yra labiausiai paplitusi veislė iš visų šiandien sutinkamų šveicarų šunų. Ilgus amžius šis šuo buvo naudojamas Šveicarijos alpių regionuose bandoms ganyti, sodyboms saugoti, o taip pat kaip kinkomas šuo vežimaičiams tempti sunkiai praeinamais kalnų takais. Šiuo metu Berno zenenhundai paplitę visame pasaulyje ir dėl savo gero būdo daugiausia auginami kaip šeimos šunys – kompanionai. Taip pat šie šunys gali būti naudojami kaip bandganiai, pėdsekiai, sarginiai ir gelbėjimo tarnybų šunys.
Veislės kilmė ir istorija
Tiksli šios senovinės veislės kilmė nėra žinoma. Dauguma mano, kad Berno zenehundų protėviai buvo Romos legionierių žygių metu į Šveicariją patekę senovės romėnų molosiniai šunys, davę pradžią daugeliui Vakarų Europos kalnų šunų veislių. Taip pat nemažą įtaką veislės formavimuisi galėjo turėti senoviniai keltų dogai (Celtic Dogge). Nežiūrint veislės senumo, pats Berno Zenenhundo (Berner Sennenhund) vardas buvo pradėtas naudoti tik moderniasias laikais. 19 amžiaus pabaigoje šiai, kaip ir kitoms senosioms šveicarų šunų veislėms, kilo grėsmė išnykti, dėl pasikeitusių ūkininkavimo sąlygų ir didelio užsieninių veislių importo į Šveicariją. Profesoriaus Albert’ o Heim’ o, Franz’o Schertenleib’o ir kitų entuziastų dėka orginalios šveicarų bandganių veislės buvo paskelbtos nacionaliniu turtu, o jų veisimas reglamentuotas ir standartizuotas. 1902, 1904 ir 1907 metais keli šios veislės atstovai jau dalyvavo Šveicarijos šunų parodose. 1907 keli veisėjai iš Burgdorf’o regiono nusprendė reglamentuoti šių šunų veisimą įkurdami "Schweizerische Dürrbach-Klub" ir aprašydami veislės charakteristikas pirmajame veislės standarte. "Dürrbacher"- senovinis šios veislės pavadinimas kilęs nuo Dürrbach’o kaimelio, kurio apylinkėse šie šunys buvo itin vertinami vietinių ūkininkų. 1910 metais "Dürrbach-Klub" suorganizuotoje parodoje jau buvo rodomi 107 šios veislės šunys. Veislei išpopuliarėjus visoje Šveicarijoje ir pietiniuose Vokietijos regionuose buvo pradėtas naudoti Berno zenenhundo (Berner Sennenhund) pavadimas. Žodį "Sennen" sunku tiksliai išversti į kitas kalbas, tačiau apytikslė jo reikšmė yra sezoninis pieninių galvijų ūkio darbininkas arba alpinės pievos į kurias buvo genamos galvijų bandos vasaros sezonui. Bene tiksliausiai originalų pavadinimą atitinka "Berno piemenų šuo", nors kasdieninėje kalboje šie šunys dažniausiai vadinami Berno aviganiais (kas nėra tikslu) arba tiesiog Bernais.
Veislė pripažįstama daugelio kinologų organizacijų (FCI, CKC, AKC, UKC, KCGB, CKC, NKC, NZKC, CCR, ANKC)
Temperamentas
Tai romūs linksmi šunys mylintys vaikus. Jie yra labai sumanūs, lengvai dresuojami iš prigimties sarginiai bet neagresyvūs šunys. Labai ištikimi šeimininkui ir kartais sunkiai pripranta prie naujos šeimos, būdami vyresni nei 18 mėnesių amžiaus. Savim pasitikintys, budrūs ir geraširdžiai. Rezervuotai draugiški su nepažįstamaisiais jie dažniausiai gerai sugyvena su kitais gyvūnais ir šunimis. Tipiški Bernai nebūna staigūs ar drovūs. Šie šunys psichologiškai subręsta vėlai, pasilikdami vaikiškai išdykėliški gana ilgą laiką. Berno zenehundui reikalinga žmonių draugija, todėl jis netinkamas laikyti pririštas prie budos ar šunidėje. Kaip ir kiti šunys, Bernai turi būti socializuojami nuo mažumės. Tačiau šie šunys yra jautrūs ir turi būti dresuojami švelniai.
Sveikatos problemos ir gyvenimo trukmė
Berno Zenehundas yra sunkiasvorė veislė, todėl klubo displazija yra viena dažniausiai pasitaikančių ligų. Taip pat linkę sirgti vėžiu. Būtent dėl vėžio daug Berno zenehundų miršta jauni, sulaukę vos 6 – 8 metų. Šunys išvengę šios ligos paprastai gyvena 10 -12 metų. Kitos dažnos Bernų ligos yra bloat ir akių vokų problemos (eyelid problems).
Priežiūra ir gyvenimo sąlygos
Berno zennenhundų nerekomenduojama laikyti bute . Šie šunys gana nejudrūs patalpose, todėl privalo turėti galimybę pabėgioti bent jau dideliame kieme. Idealus šuo užmiesčio sodybai. Dėl savo puraus kailio mėgsta vidutinį ir šaltą klimatą. Ilgas kailis reikalauja šukavimo bent kartą per savaitę. Bernai stipriai sezoniškai šeriasi, todėl šėrimosi metu šunį šukuoti reikia ne rečiau kaip kartą per dieną.
FCI standarto reikalavimai
Galiojančio standarto publikavimo data:
1993 kovo 12
FCI-klasifikacija:
2 Grupė (Pinčerių ir šnaucerių tipas - Molosų tipas ir Šveicarų kalnų bei ganymo šunys)
3 sekcija (Šveicarų kalnų ir ganymo šunys)
Be darbinių bandymų
Bendra išvaizda
Ilgaplaukis trispalvis darbinis šuo daugiau nei vidutinio dydžio, tvirtai sudėtas, bet vikrus.
Svarbios proporcijos:
Aukščio ties ketera ir kūno ilgio santykis = 9 : 10 ; kūnas labiau kompaktiškas nei ilgas
Elgsena - Temperamentas:
Savim pasitikintis, budrus ir bebaimis kasdieniškose sistuacijose. Atsidavęs savo šeimos žmonėms, savim pasitikintis ir draugiškas su nepažįstamais, paklusnus vidutinio temperamento šuo.
Galva:
tvirta; kaukolė , žiūrint iš priekio ir profilio labai nežymiai užapvalinta; idubimas tarp priekinės kaukolės dalies ir kiaušo aiškiai apibrėžtas bet ne per ryškus; kaktos vaga nežymi.
Nosis : juoda
Snukis: snukis tvirtas, vidutinio ilgio, nosies tiltas tiesus.
Lūpos: ne pernelyg išvystytos, gerai prigludusios prie žandikaulių, juodos pigmentacijos
Burna: tvirta, su visais dantimis, sukandimas žirklinis
Akys : tamsiai rudos, migdolo formos, prigludusiais vokais
Ausys: trikampio formos, lengvai užapvalintais galais, įstatytos aukštai, vidutinio dydžio, ramybės būsenoje kaba lygiai prigludusios prie galvos.
Kaklas:
Stiprus, raumeningas, vidutinio ilgio.
Kūnas:
kompaktiškas ir tvirtas
Nugara: stipri, tiesi ir plokščia
Strėnos: plačios ir tvirtos
Pasturgalis: lengvai užapvalintas
Krūtinė: plati ir gyli, siekianti alkūnes; krūtinkaulis gerai išvystytas; krūtinės lastos pjūvis plataus ovalo formos.
Pilvas: neįdubęs
Uodega: gauruota, siekianti bent jau pakinklius, ramybės būsenoje laikoma tiesiai žemyn, judant laikoma nugaros lygyje aarba truputi aukščiau.
Galūnės
Priekinės:
Gana toli viena nuo kitos, tiesios ir lygiagrečios
Pečiai: mentės ilgos, tvirtos nukreiptos atgal formuoja ne per buką kampą su viršutine kojos dalimi, gerai prigludusios prie krutinės lastos, raumeningi
Čiurnos: beveik vertikalios (arba labai nežymiai įžambios),
Pėdos: trumpos, apvalios; tampriai suspaustais lenktais pirštais
Užpakalinės:
Žiūrint iš užpakalio tiesios ir nepernelyg suglaustos, pakinkliai ir pėdos niekada nepasuktos nei į vidų nei į išorę , pridėtiniai pirštai turi būti pašalinti.
Šlaunys : pakankamai ilgos, stiprios, plačios ir raumeningos su gerai išlenktais sanariais
Blauzdos: tvirtos , blauzdikaulių sąnarių kampai taisyklingi
Eisena/judėjimas
Tvirtas ir subalansuotas žingsnis judant bet kuriuo greičiu stipriai remiantis pėdomis į žemę, žingsnis laisvas ir platus energingai išmetant kojas į priekį; judant risčia ir einant kojos juda į priekį tiesiai ir lygiagrečiai.
Kailis
Plaukas:
Ilgas, (vienalytis) glotnus, lengvai banguotas
Spalva:
Juodas kaip smala su su sodriai rusvomis dėmėmis ant skruostų, virš akių, ant visų keturių kojų ir krutinės ir su toliau išvardintomis baltomis dėmėmis:
• Švarios baltos simetriškos dėmės galvoje:nuo kaktos per nosį iki snukio iš abiejų pusių; balta juosta kaktoje neturi siekti rudų dėmių virš akių, o balta snukio dalis neturi tęstis toliau burnos kampučių.
• Pakankamai didelė nepertraukiama dėmė ant vidinės kaklo pusės ir krutinės
• Pageidautina: baltos pėdos ir uodegos galiukas,
• Toleruotina: maža balta dėmė ant sprando, ir maža balta dėmė aplink analinę angą.
Dydis
Patinai: 64 - 70 cm ties ketera, idealus ūgis 66 - 68 cm
Patelės: 58 - 66 cm ties ketera, idealus ūgis 60 - 63 cm
Trūkumai
Bet koks nukrypimas nuo aukščiau nurodyto aprašymo turi būti traktuojamas kaip trūkumas ir vertinamas proporcingai jo dydžiui ir reikšmei
• Lengva kaulu struktūra
• Nesukandimas ar perkandimas
• dantų išskyrus 1 ar 2 PM 1 (pirmą ir antrą prieškrūminį), M 3 (trečią krūminį) trūkumas netoleruotinas
• entropija ar ectropija
• įlinkusi nugara, pasturgalis aukštesnis už keterą, žemėjanti nugaros linija
• garbanota uodega, susukta uodega
• aiškiai garbanotas kailis
• spalvos trūkumai
o baltų dėmių nebuvimas ant galvos
o balta kaktos juosta per plati ir/ar baltas snukis tryškiai toliau nei lūpų kampučiai
o didelis baltas lopas ant sprando
o balta apykaklė
o balta užpakalinių priekinių kojų dalis aukčiau nei iki pusės blauzdų (“bateliai”)
o trikdančiai asimetriškos baltos dėmės ant galvos ir
o Juodi taškeliai ir dryžiai ant baltos krutinėsblack ticks and stripes on white of chest
o "nešvari" balta (ryškios pigmentinės dėmės)white (strong spots of pigmentation)
o juodas kailis su rudu ar rausvu atspalviu.
• Silpnas temperamentas, agresyvumas
Diskvalifikacinės ydos:
• Skelta nosis
• Šviesios (žydros) akys
• trumpas kailis, dvigubas kailis ??? double coat (Stockhaar)
• kitoks nei trispalvis kailis
• kita nei juoda pagrindinė spalva
N.B. Patinai turi turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides pilnai nusileidusias į kapšelį.
Nuorodos:
Apie veislę:
http://nmbe0.unibe.ch/abtwt/bernese_mountain_dog.html FCI standartas, istorinės ir šiuolaikinės nuotraukos
http://www.moloss.com/001/breed/b/b002/ Veislės istorija , naudojimas, nuotraukos
http://www.dogbreedinfo.com/bernesemountain.htm Apie veislę, istorija, charakterio ir priežiūros ypatybės
http://www.cybercomm.nl/~oudshoor/Indexeng.html Išsamus tipiško Berno zenenhundo aprašymas
Veislynai:
Lietuvoje: “Kalnarūtė” savininkas -……, adresas……, tel……
“Poseidonas”………………
Užsienyje:
http://users.skynet.be/samaika/berhomee.htm Van de Samaika - bene žymiausias Bernų veislynas Europoje.
http://berner-bunch.digi.nl/english.htm “The barking bunch” veislynas Olandijoje
http://www.geocities.com/balihara.geo “Balihara ranch” veislynas Slovėnijoje
Klubai ir organizacijos:
http://www.sennenkoirat.net/english/index.htm -Suomijos zenenhundų klubas
http://www.sennenhund.ru – Rusijos zenenhundų klubas
Knygos:
The Bernese and Other Mountain Dogs
A Complete Pet Owner’s Manual
By Gerd Ludwig
Publisher: BARRONS
Paruošė BestChoice [email protected]
2 variantas
BERNO ZENEHUNDAS (Berno piemenų šuo)
(Bernese Mountain Dog, Berner Sennenhund)
FCI-Standard No 45
Kilmės šalis:
Šveicarija
Berno zenenhundas yra labiausiai paplitusi veislė iš visų šiandien sutinkamų šveicarų šunų. Ilgus amžius šis šuo buvo naudojamas Šveicarijos alpių regionuose bandoms ganyti, sodyboms saugoti, o taip pat kaip kinkomas šuo vežimaičiams tempti sunkiai praeinamais kalnų takais. Šiuo metu Berno zenenhundai paplitę visame pasaulyje ir dėl savo gero būdo daugiausia auginami kaip šeimos šunys – kompanionai. Taip pat šie šunys gali būti naudojami kaip bandganiai, pėdsekiai, sarginiai ir gelbėjimo tarnybų šunys.
Veislės kilmė ir istorija
Tiksli šios senovinės veislės kilmė nėra žinoma. Dauguma mano, kad Berno zenehundų protėviai buvo Romos legionierių žygių metu į Šveicariją patekę senovės romėnų molosiniai šunys, davę pradžią daugeliui Vakarų Europos kalnų šunų veislių. Taip pat nemažą įtaką veislės formavimuisi galėjo turėti senoviniai keltų dogai (Celtic Dogge). Nežiūrint veislės senumo, pats Berno Zenenhundo (Berner Sennenhund) vardas buvo pradėtas naudoti tik moderniasias laikais. 19 amžiaus pabaigoje šiai, kaip ir kitoms senosioms šveicarų šunų veislėms, kilo grėsmė išnykti, dėl pasikeitusių ūkininkavimo sąlygų ir didelio užsieninių veislių importo į Šveicariją. Profesoriaus Albert’ o Heim’ o, Franz’o Schertenleib’o ir kitų entuziastų dėka orginalios šveicarų bandganių veislės buvo paskelbtos nacionaliniu turtu, o jų veisimas reglamentuotas ir standartizuotas. 1902, 1904 ir 1907 metais keli šios veislės atstovai jau dalyvavo Šveicarijos šunų parodose. 1907 keli veisėjai iš Burgdorf’o regiono nusprendė reglamentuoti šių šunų veisimą įkurdami "Schweizerische Dürrbach-Klub" ir aprašydami veislės charakteristikas pirmajame veislės standarte. "Dürrbacher"- senovinis šios veislės pavadinimas kilęs nuo Dürrbach’o kaimelio, kurio apylinkėse šie šunys buvo itin vertinami vietinių ūkininkų. 1910 metais "Dürrbach-Klub" suorganizuotoje parodoje jau buvo rodomi 107 šios veislės šunys. Veislei išpopuliarėjus visoje Šveicarijoje ir pietiniuose Vokietijos regionuose buvo pradėtas naudoti Berno zenenhundo (Berner Sennenhund) pavadimas. Žodį "Sennen" sunku tiksliai išversti į kitas kalbas, tačiau apytikslė jo reikšmė yra sezoninis pieninių galvijų ūkio darbininkas arba alpinės pievos į kurias buvo genamos galvijų bandos vasaros sezonui. Bene tiksliausiai originalų pavadinimą atitinka "Berno piemenų šuo", nors kasdieninėje kalboje šie šunys dažniausiai vadinami Berno aviganiais (kas nėra tikslu) arba tiesiog Bernais.
Veislė pripažįstama daugelio kinologų organizacijų (FCI, CKC, AKC, UKC, KCGB, CKC, NKC, NZKC, CCR, ANKC)
Temperamentas
Tai romūs linksmi šunys mylintys vaikus. Jie yra labai sumanūs, lengvai dresuojami iš prigimties sarginiai bet neagresyvūs šunys. Labai ištikimi šeimininkui ir kartais sunkiai pripranta prie naujos šeimos, būdami vyresni nei 18 mėnesių amžiaus. Savim pasitikintys, budrūs ir geraširdžiai. Rezervuotai draugiški su nepažįstamaisiais jie dažniausiai gerai sugyvena su kitais gyvūnais ir šunimis. Tipiški Bernai nebūna staigūs ar drovūs. Šie šunys psichologiškai subręsta vėlai, pasilikdami vaikiškai išdykėliški gana ilgą laiką. Berno zenehundui reikalinga žmonių draugija, todėl jis netinkamas laikyti pririštas prie budos ar šunidėje. Kaip ir kiti šunys, Bernai turi būti socializuojami nuo mažumės. Tačiau šie šunys yra jautrūs ir turi būti dresuojami švelniai.
Sveikatos problemos ir gyvenimo trukmė
Berno Zenehundas yra sunkiasvorė veislė, todėl klubo displazija yra viena dažniausiai pasitaikančių ligų. Taip pat linkę sirgti vėžiu. Būtent dėl vėžio daug Berno zenehundų miršta jauni, sulaukę vos 6 – 8 metų. Šunys išvengę šios ligos paprastai gyvena 10 -12 metų. Kitos dažnos Bernų ligos yra bloat ir akių vokų problemos (eyelid problems).
Priežiūra ir gyvenimo sąlygos
Berno zennenhundų nerekomenduojama laikyti bute . Šie šunys gana nejudrūs patalpose, todėl privalo turėti galimybę pabėgioti bent jau dideliame kieme. Idealus šuo užmiesčio sodybai. Dėl savo puraus kailio mėgsta vidutinį ir šaltą klimatą. Ilgas kailis reikalauja šukavimo bent kartą per savaitę. Bernai stipriai sezoniškai šeriasi, todėl šėrimosi metu šunį šukuoti reikia ne rečiau kaip kartą per dieną.
FCI standartas
FCI-Standard No 45
Kilmės šalis:
Šveicarija
Galiojančio standarto publikavimo data:
1993 kovo 12
Paskirtis:
Anksčiau naudotas kaip sarginis ir ganymo šuo , dabartiniu metu daugiausiai kompanionas ir šeimos šuo.
FCI-klasifikacija:
2 Grupė (Pinčerių ir šnaucerių tipas - Molosų tipas ir Šveicarų kalnų bei ganymo šunys)
3 sekcija (Šveicarų kalnų ir ganymo šunys)
Be darbinių bandymų
Trumpa veislės istorija
Berno zenehundas senos kilmės veislė, kuri buvo naudojama Alpių priekalnių fermose aplink Berno miestą galvijams ganyti ir suagoti.
1902, 1904 ir 1907 metais šios veislės atstovai dalyvavo Šveicarijos šunų parodose. 1907 keli veisėjai iš Burgdorf’o regiono nusprendė reglamentuoti šių šunų veisimą įkurdami "Schweizerische Dürrbach-Klub" ir aprašydami veislės charakteristikas pirmajame veislės standarte. "Dürrbacher"- senovinis šios veislės pavadinimas kilęs nuo Dürrbach’o kaimelio, kurio apylinkėse šie šunys buvo itin vertinami vietiniį ūkininkų. 1910 metais "Dürrbach-Klub" suorganizuotoje parodoje jau buvo rodomi 107 šios veislės šunys. Nuo to laiko veislė ėmė sparčiai populiarėti Šveicarijoje ir pietų Vokietijoje.
Mūsų laikais Berno Zenehundas yra plačiai žinomas ir vertinamas visame pasaulyje kaip šuo kompanionas ir šeimos šuo.
Bendra išvaizda
Ilgaplaukis trispalvis darbinis šuo daugiau nei vidutinio dydžio, tvirtai sudėtas, bet vikrus.
Svarbios proporcijos:
Aukščio ties ketera ir kūno ilgio santykis = 9 : 10 ; kūnas labiau kompaktiškas nei ilgas
Elgsena - Temperamentas:
Savim pasitikintis, budrus ir bebaimis kasdieniškose sistuacijose. Atsidavęs savo šeimos žmonėms, savim pasitikintis ir draugiškas su nepažįstamais, paklusnus vidutinio temperamento šuo.
Galva:
tvirta; kaukolė , žiūrint iš priekio ir profilio labai nežymiai užapvalinta; idubimas tarp priekinės kaukolės dalies ir kiaušo aiškiai apibrėžtas bet ne per ryškus; kaktos vaga nežymi.
Nosis : juoda
Snukis: snukis tvirtas, vidutinio ilgio, nosies tiltas tiesus.
Lūpos: ne pernelyg išvystytos, gerai prigludusios prie žandikaulių, juodos pigmentacijos
Burna: tvirta, su visais dantimis, sukandimas žirklinis
Akys : tamsiai rudos, migdolo formos, prigludusiais vokais
Ausys: trikampio formos, lengvai užapvalintais galais, įstatytos aukštai, vidutinio dydžio, ramybės būsenoje kaba lygiai prigludusios prie galvos.
Kaklas:
Stiprus, raumeningas, vidutinio ilgio.
Kūnas:
kompaktiškas ir tvirtas
Nugara: stipri, tiesi ir plokščia
Strėnos: plačios ir tvirtos
Pasturgalis: lengvai užapvalintas
Krūtinė: plati ir gyli, siekianti alkūnes; krūtinkaulis gerai išvystytas; krūtinės lastos pjūvis plataus ovalo formos.
Pilvas: neįdubęs
Uodega: gauruota, siekianti bent jau pakinklius, ramybės būsenoje laikoma tiesiai žemyn, judant laikoma nugaros lygyje aarba truputi aukščiau.
Galūnės
Priekinės:
Gana toli viena nuo kitos, tiesios ir lygiagrečios
Pečiai: mentės ilgos, tvirtos nukreiptos atgal formuoja ne per buką kampą su viršutine kojos dalimi, gerai prigludusios prie krutinės lastos, raumeningi
Čiurnos: beveik vertikalios (arba labai nežymiai įžambios),
Pėdos: trumpos, apvalios; tampriai suspaustais lenktais pirštais
Užpakalinės:
Žiūrint iš užpakalio tiesios ir nepernelyg suglaustos, pakinkliai ir pėdos niekada nepasuktos nei į vidų nei į išorę , pridėtiniai pirštai turi būti pašalinti.
Šlaunys : pakankamai ilgos, stiprios, plačios ir raumeningos su gerai išlenktais sanariais
Blauzdos: tvirtos , blauzdikaulių sąnarių kampai taisyklingi
Eisena/judėjimas
Tvirtas ir subalansuotas žingsnis judant bet kuriuo greičiu stipriai remiantis pėdomis į žemę, žingsnis laisvas ir platus energingai išmetant kojas į priekį; judant risčia ir einant kojos juda į priekį tiesiai ir lygiagrečiai.
Kailis
Plaukas:
Ilgas, (vienalytis) glotnus, lengvai banguotas
Spalva:
Juodas kaip smala su su sodriai rusvomis dėmėmis ant skruostų, virš akių, ant visų keturių kojų ir krutinės ir su toliau išvardintomis baltomis dėmėmis:
• Švarios baltos simetriškos dėmės galvoje:nuo kaktos per nosį iki snukio iš abiejų pusių; balta juosta kaktoje neturi siekti rudų dėmių virš akių, o balta snukio dalis neturi tęstis toliau burnos kampučių.
• Pakankamai didelė nepertraukiama dėmė ant vidinės kaklo pusės ir krutinės
• Pageidautina: baltos pėdos ir uodegos galiukas,
• Toleruotina: maža balta dėmė ant sprando, ir maža balta dėmė aplink analinę angą.
Dydis
Patinai: 64 - 70 cm ties ketera, idealus ūgis 66 - 68 cm
Patelės: 58 - 66 cm ties ketera, idealus ūgis 60 - 63 cm
Trūkumai
Bet koks nukrypimas nuo aukščiau nurodyto aprašymo turi būti traktuojamas kaip trūkumas ir vertinamas proporcingai jo dydžiui ir reikšmei
• Lengva kaulu struktūra
• Nesukandimas ar perkandimas
• dantų išskyrus 1 ar 2 PM 1 (pirmą ir antrą prieškrūminį), M 3 (trečią krūminį) trūkumas netoleruotinas
• entropija ar ectropija
• įlinkusi nugara, pasturgalis aukštesnis už keterą, žemėjanti nugaros linija
• garbanota uodega, susukta uodega
• aiškiai garbanotas kailis
• spalvos trūkumai
o baltų dėmių nebuvimas ant galvos
o balta kaktos juosta per plati ir/ar baltas snukis tryškiai toliau nei lūpų kampučiai
o didelis baltas lopas ant sprando
o balta apykaklė
o balta užpakalinių priekinių kojų dalis aukčiau nei iki pusės blauzdų (“bateliai”)
o trikdančiai asimetriškos baltos dėmės ant galvos ir
o Juodi taškeliai ir dryžiai ant baltos krutinėsblack ticks and stripes on white of chest
o "nešvari" balta (ryškios pigmentinės dėmės)white (strong spots of pigmentation)
o juodas kailis su rudu ar rausvu atspalviu.
• Silpnas temperamentas, agresyvumas
Diskvalifikacinės ydos:
• Skelta nosis
• Šviesios (žydros) akys
• trumpas kailis, dvigubas kailis ??? double coat (Stockhaar)
• kitoks nei trispalvis kailis
• kita nei juoda pagrindinė spalva
N.B. Patinai turi turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides pilnai nusileidusias į kapšelį.
Nuorodos:
Apie veislę:
http://nmbe0.unibe.ch/abtwt/bernese_mountain_dog.html FCI standartas, istorinės ir šiuolaikinės nuotraukos
http://www.moloss.com/001/breed/b/b002/ Veislės istorija , naudojimas, nuotraukos
http://www.dogbreedinfo.com/bernesemountain.htm Apie veislę, istorija, charakterio ir priežiūros ypatybės
http://www.cybercomm.nl/~oudshoor/Indexeng.html Išsamus tipiško Berno zenenhundo aprašymas
Veislynai:
Lietuvoje: “Kalnarūtė” savininkas -……, adresas……, tel……
“Poseidonas”………………
Užsienyje:
http://users.skynet.be/samaika/berhomee.htm Van de Samaika - bene žymiausias Bernų veislynas Europoje.
http://berner-bunch.digi.nl/english.htm “The barking bunch” veislynas Olandijoje
http://www.geocities.com/balihara.geo “Balihara ranch” veislynas Slovėnijoje
Klubai ir organizacijos:
http://www.sennenkoirat.net/english/index.htm -Suomijos zenenhundų klubas
http://www.sennenhund.ru – Rusijos zenenhundų klubas
Knygos:
The Bernese and Other Mountain Dogs
A Complete Pet Owner’s Manual
By Gerd Ludwig
Publisher: BARRONS
Paruošė BestChoice [email protected]
BestChoice rašė:
Taigi vykdau pazada ir idedu Jusu teismui veiles aprasyma (2 variantus) toki, kokie mano nuomone turetu buti VKK puslapyje talpinami. 1 variante nepateiktas pilnas FCI staandartas ,o tik svarbiausi jo reikalvimai. Manau, kad tokia versija butu korektiskiaausia tol kol gautume koki oficialu patvirtinima, kad musu saviveikliniai vertimai tikrai tinkami publikuoti kaip standartai. Na bet spresti visiems VKK nariams. Kritikuokit, siulykit, diskutuokit.
Taip pat idedu ir veisles nuotraukas