1)Sakau:dviejų žmonių sąjunga,pagrįsta meile,pasitikėjimu,pareigos jausmu…
Jeigu ji normali…Bet esti tai visokių.
2)O Tu,miela Gluosnyte,ir suskeik-turėtų padėti…
I da,Tavo vietoj,Rookiui marmūzėn duotau.
Nu,i gyvensiu,kol žmona many nesusiras…
3)Gerai,jeig ne šiaip sau…Ale,būna žmogų,katrie mokslinas,bo jiems patinka pats procesas…Ir tie,gauti diplomai,visai neskatina ieškoti geresnio,labiau apmokamo darbo.
Bet kuris verslininkas skaičiuoja,ar investicija atsipirks…
4)Požiūris-ne kaip Tavo tėvo…Kur Tu taip perskaitei?
Nelygink vaistų ir kitų pirmos būtinybės dalykų.
Gyvenime esti prioritetai…Ypač tadu,kai norai nėra lygūs galimybėms…
Čia jau i aš galiu pasikeikt-kaltini dalykais,kurių nesakiau.
5)Reikia…Gerai maitintis i nesinervuot…I da gero 
.
Savikritishkas…nu ir duosiu, jei pakliusi man po ranka…
Sorry, gal pasikarshchiavau… nu bet jis taip zhiuri i pinigus. Mamos pensija (tiksliau invalidumas) labai mazha, bet ji turi suktis kaip nori…Ir nesijauchia privalas ja remti.
Tai kad jau nelabai as tikiu, kad galimi harmoningi santykiai…Meile grazhi tik per atstuma… Bet achiu…
[/quote]
Tada stengsiuos nepakliūt.
Atsarga gėdos nedaro… …Nu,prisikalbėjau…
Perskaičiau, Kukuška, tavo vargus .Iš pradžių susinervinau, po to permąsčiau ir štai ką sumąsčiau-
1.Gal jis nori bendro gyvenimo pradžioj žūt būt Tau nenusileisti( t.y. neužsisodinti ant sprando).Yra tokia vyrų kategorija.
2.Dar pragyvenot nedaug, kad jis galėtų atsisakyt savo egoizmo( manajam prireikė beveik 2 metų, jog suprastų, kad nepasidalydamas pvz. vienu turimu saldainiu mane skaudina ne todėl kad mirčiau iš noro suvalgyt gabalėlį, o būtent dėl to kad nesidalina.)
3.Gal aplamai nėra pakankamai atliekamų pinigų.Tau, gaunančiai 400, jo gaunami 1500 atrodo daug, bet ar jie lieka neišleisti?
Beje mašinos paruošimas tech.apžiūrai praeiti manau yra rimta priežastis pinigų leidimui.Tik čia siūlyčiau kompromisą- kartu nuspręsti sklolintis pinigų šeimos vardu.
4.Mokslo siek , jei jau nesutariat su vyru, tai pasiskolink iš tėvų pinigų, bet siūlyčiau teisybės nesakyt, kad vyras neduoda.Galima ir jiems paaiškinti kad judu neturit atliekamų.O vyrą bandyk įtikinti kad būtina turėt diplomą.Priežaščių begalės.Juk net pardavėjos kitur be diplomo nepriima.Juk nebus lengviau mokytis sulaukus kad ir 40 -50 metų .Na tai kas kad šiandien tau diplomas neduos papildomų pajamų, bet nežinai kaip bus, kai į sekretorės vietą bus norima priimti šefo pažįstamą su diplomu…
Sėkmės siekiant garbingo ir kovos verto tikslo
Jei darbas ne valdiškas,tai i be diplomo priims ką norės…Patikėkit…
O sėkmės linkiu i aš.
Jei darbas ne valdiškas, tai geriausiai dirbti( arba būti) šefu.Tada diplomas visiškai nesvarbus.
Bet tada manau finansai diplomui nusipirkti irgi nebūtų diskusijų objektas
Nenukabink nosies- jums dar viskas priešakyj.Tai vadinasi kampų šlifavimu.
O iš savo patirties galiu pasakyt, kad panašios į tavas problemoss ar kt panašūs aštrūs kampai patys savaime nenusišlifuoja- kartais reikia ir parėkaut ir pašniurkščiot nosim ir nuryt nuoskaudą, susitaikius su ta mintim kad jis nepasikeis.Žodžiu tam ir esi moteris, kad savo intuicija, moterišku gudrumu susitvarkytum normalias gyvenimo sąlygas.
Tik nedaryk labai jau kategoriškų išvadų apie savo mylimąjį.Juk tekėjai , nes myli.