gal reik ieškoti sąsajos su vandens nuosavų virpesių dažniu? nes lūžimo kampas, nu nzn, tegul jis koks nori būna, mes gi nežinom, ar lydeka iš kairės ar dešinės blizgei sėdi… xuj žino, gal ir nusirašiau, man fizika visad buvo mistinis mokslas 
Aš univerkėj tik "9" turėjau 
Peliukas yra geriausias nenusisekusio mokslininko pavyzdys. Kai Peliukas prisijungia, tai bet koks klausimėlis tampa komplikuota ir neišsprendžiama problema…
nereikia 
ieskoti sasaju (viniu) ten kur ju nera (
) 
Peliuko paistalai (atsiprašau - darbai) yra iš srities "mokslas dėl mokslo" ir neturi praktinės vertės (o juk mums, žvejams, rūpi tik praktinės išvados). Taip yra todėl, kad jis paprasčiausiai nenori, nemoka ar nesugeba teisingai apibrėžti pradines uždavinio sąlygas. Tai va, mes kalbam apie paprastą upių ar ežerų vandenį. Jis visada bus ne grynas, o tirpalas, kurio optines savybes nulemia priemaišos. O kalbant apie šviesos spindulio lūžimo kampus reikėtų suvokti, kad ir vandens paviršius nebūna lygus (banguoja), o ir realiai apšviečiama visada išsklaidyta šviesa (o ne kokiu lazeriu), kuri į vandenį krinta visokiais (visais) kampais. Štai dėl šių priežasčių Peliuko išvados neteisingos. 
[quote]
Peliuks rašė:
spinduliai absorbuojami, jei jų dažnis ir medžiagos, kurioje sklinda spinduliai, savųjų virpesių dažnis sutampa (čia apie IR spindulius, bet manau tas pats 8===> kokio jie diapazono). Tik man nuo to aiškiau nepasidarė . Gal kai absorbuojami, tai tada skaitosi "giliau eina" Nu o vandens dažnis sukasi apie 100MHz (nesu garantuotas dėl skaičiaus ). Bet jau kokie ten maždaug būna kokios spalvos dažniai, tai už3,14so ieškot.
turistux, daugiau nebefilosofuok 
pasiskaityk vk_. Distiliuotas vanduo sviesos neabsorbuoja
Gal tu dabar biski 
absorbaves?
Gudru, bet neteisinga: šviesos lūžis nepriklauso nuo spindulių pluošto kritimo kampo, tačiau priklauso nuo jų spalvos …
VK_ - galvok iš naujo
Yra du variantai: arba raudona, arba violetinė (mano atveju mėlyna).
Taigi kuri iš jų įlenda giliau.
Kaip mastot?
Negi neįdomu kokios spalvos Kusamo blizgutę leisti į didelį gylį?
Aš ir sakau, kad nieko tu nesupranti 
- viskas teisinga: spinduliai krenta į vandenį įvairiais kampais, tada lūžta kiekvienas pagal savo spalvą. Tačiau dėl to, kad spinduliai krito įvairiais kampais, rezultate mes gauname ne vaivorykštės spalvas (kaip būtų, jei kristų tik vienas spindulėlis vienu kampu), o tų spalvotų spindulių mišinį, kurį mes suprantam kaip “baltą” šviesą. Tad darsyk sakau, kad geriau pamiršti tuos spindulių lūžimus ir atkreipti dėmesį į vandens priemaišų vandeniui suteikiamą spalvą.
Kontrklausimas Peliukui:
Tarkim, kažkaip tiksliai nustatėm, kad į vandenį geriausiai (giliausiai) prasiskverbia X spalva. Tai kokios spalvos blizgę tuomet tu naudosi? Ir kodėl?
nu fsio, mano nervai tokiu kliedesiu nebelaiko…
aishkinu:
jei turim nedistiliuota vandeny tai jo sugertis priklauso nuo jame esanchiu priemaishu…
dabar jei turim distiliuota vandeny, tai ten shviesos sugertis priklauso, kaip rashe turistux, nuo savuju virpesiu dazhniu molekuleje…
taigi elektroninis virpesiu spektras vandens molekuleje prasideda kazhkur nuo 200nm ir eina link trumpesniu bangu ilgiu… tai ultra violetine shviesa…
virpesiniai ir rotaciniai vandens sugerties spektrai prasideda kazhkur 1200nm ir eina link ilgesniu bangos ilgiu. tai infraraudona sritis…
taip kad diapazone 200nm-1200nm skaidriame vandeny visos bangos prasiskverbia i vienoda gyli…
beje regimaja sritimi laikomas diapazonas nuo 400nm iki 700nm…
Dabar aishku?
o del to kas giliausiai prasiskverbia,- tai manau kad gama kvantai tikrai giliau prasiskverbia, na o giliausiai antriniai kosminiai spinduliai…
bet koks ish to tolkas zhvejyboj tai ash nifiga nesuprantu…
…regimaja sritimi laikomas diapazonas nuo 400nm iki 700nm…
Tai ŽMONIŲ regimoji sritis. O žuvų?
shiek tiek pasislinkus i kazhkuri(dabar nepamenu kuri, rei zhiuret) shona per kokius 20nm
Nu, vsio, Peliukas, dabar tau belieka "pasiduoti"…
Ir Alviskui 
o man ko? 
kad nežinojai, jog visa šviesa vienodai prasiskverbia.
as zinojau cia tu pievas rasei as gi rasiau kad distiliuotas vanduo sviesos (regimam diapazone, salacio patikslinimas) neabsorbuoja tik kad tu prisiabsorbaves nieko nesupratai
nui va, idejau paveiksliuka i ivairius, matosi kaip skiriasi zhmogaus ir zhuvies rega…
Alvyskai, skaityk dar kartą
Gerai kad bent vienas iš mūsų viską supranta, tada galima ir pasiklausiti Tik neaišku kodėl VISKĄ suprantantis uždavinėja klausimus į kuriuos jau turi išankstinį atsakymą.
Na nesvarbu bandom diskutuoti toliau…
Dėl tos dispersijos man lygtai viskas ir aišku, t.y. vk_ gana paprastai ir aiškiai išdėstė, kad spinduliai krenta įvairiais kampais po to skyla į tam tikro ilgio bangas, po to vėl susimaišo į baltą spalvą ir tam tikru greičiu nusklendžia gilyn… galima dar pašnekėti apie skirtingą tam tikros spalvos greitį vandenyje, bet apie tai truputį vėliau …
Dabar atsakysiu į VK_ klausimą: aš naudosiu būten X spalvos blizgę, nes būtent tie X spalvos spinduliai atsimušę nuo masalo bus matomi žuvims, t.y. jei mėlynos spalvos spinduliai giliausiai paneria, tai tik mėlynos spalvos blizgė bus matoma ryškiausiai. Tuo tarpu žalia ar balta blizgė ten nesimatys (matysis blogiau). Kitas klausimas ar tas mėlynas masalas bus patrauklus žuvims, bet bent jau jos jį matys.