ar labai skiriasi nebūties sąvoka iš filosofijos ir kosmologijos bokštų žvalgantis?

Apie matu skaiciu reikiama aprasyti kazkoki ivyki galiu pasakyti tik tiek, kad ju kol kas nera baigtinis skaicius, anksciau buvo tris erdvinai matmenis, po to pridejo dar viena, po to dar 6, o dabar jau kalbama apie M-teorija, kurioje yra 12 matmenu, kas kart vis bandoma surasti toki matu skaiciu, kad ji butu pakankamas, reiskiniams aprasyti, bet su laiku tu matu vis pritruksta… O ko cia bijoti kistis, cia juk ne gyvybes klausimo diskusija Cha chaTiesa gimsta diskusijos metu, nes visi zmones klysta, vieni kazka zino apie vienus dalykus kiti apie kitus, tai tam ir yra renkamasi i forumus, kad butu galimybe pasidalinti patirtimi, ziniomis. Ir mandagus zmogus niekada nepeiks klystancio, o tiesiog parodys jo klaida…

Cia as turbut kazka nusisnekesiu ,bet… Girdejau ,kad yra 11 matmenu ir 11 yra butent - tobulas ?

Ne trupucio nenusisneki, butent taip ir yra MirktBet siuo metu jau yra abejones kad tu matmenu per maza, mazdaug reikia dar vieno. Seip as linkes susilaikyti nuo komentaru apie tai ka nelabai suprantu, daugiausia ka as suprantu ir moku tai 4 matmenys, t.y. tris erdviniai ir vienas laikiskasis. taip kad neesu kompetetingas tuo klausimu, t.y. galiu klysti.

Įdomu, kada žmonės pritaikys šiuos matmenis sau (t.y. kada supras, ką su jais ir juose galima daryti)…

paklaida yr paklaida, o aš dabar kalbu apie esmę. Grįžtam prie to paties kvailo graužtuko. Jei turėsim prietaisą, kuris galėtų jo greitį išmatuotį tarkim 8 ženklų po kablelio tikslumu, kokiu greičių lėks graužtukas? 59,9999923 km/h. Pagal Niutono mechaniką, koks turėtų būti graužtuko greitis? 60 km/h. Skaičiai su tampa? Ne…

deja tiksliai nepamenu… Kažkas su kristalais lyg buvo… Tai nėra dabar taip svarbu. Svarbu tai, kad kažkas gavo tokius rezultatus, kurie ne visai limpa prie dabartinių visuotinai pripažintų teorijų. Vienas iš galimų sprendimų — atsisakyti šviesos greičio neviršijamumo. Bet galbūt galima ir kitaip tuos faktus interpretuoti. Sprendimas dar nerastas. Jei prisiminsiu, kas ten kokį bandymą atliko, parašysiu.

Visų pirma, atsisakyta orbitų savokų — arba gal tiesiog jos pakeistos. Štai pavyzdžiui, TŽŽ pateikia “Orbita — trajektorija, kuria erdvėje skrieja gamtinis kosminis kūnas”. Mikropasaulyje nėra kaip pritaikyti makropasaulinių sąvokų “skrieja” ar “juda”. Neaišku, ką tas elektonas daro. Neaišku net, kas tas elektronas apskritai yra. Taigi, jokių orbitų nėra, ir tikslaus Boro radiuso — taip pat. Yra tik tikimybė, kad kad elektronas bus kažkur , o tikimybės maksimumas sutampa su Boro radiusu. Be to, yra įmanoma dvifotonė, trifotonė ir t.t. sugertis, kai sugeriamas ne vienas, o du ar trys kvantai, o peršokama tik vienu lygmeniu. Šitas ir man pačiam dar nevisai aišku, Boras apie tai turbūt išvis nepagalvojo. O kur dar nespindulinė sugertis, kai elektronas sugeria garso bangą ir peršoka į aukštesnius lygmenis… Kaip matai, gerokai sudėtingiau nei Boras sugalvojo. Ir toli gražu dar ne viskas aišku.

gal su tais ir nesikerta… Velnias, kažką sumaišiau… Arba kitokias formuluotes galvoj turėjau… Ai, karutis, nebepamenu jau. Svarbu tik, kad grupinis greitis * fazinis greitis = c^2. Šita lygybė kol kas neturi jokių prieštaravimų. Bet faktas, kad viršutinė riba nebe c, o c^2, man ir taip labai patink. Laimingas gal kada paaiškės, kad ir c^2 — nebe lubos Laimingas

Ar laiką galim priskirt ketvirtam matavimui — čia galima ginčytis iki nukritimo, ir vis tiek bendros nuomonės nebus. Akivaizdu, kad, jei laikas ir yra ketvirtas matavimas, jis skiriasi nuo erdvinių matmenų. Aš turėjau omeny ketvirtą erdvinį matmenį. S.Hokingas įtaria, kad elektrosilpnoji sąveika sklinda tik trimis, o gravitacinė — keturiais matmenimis. Tokių atveju, trimatės erdvės gali saveikauti tarpusavy. Mes va mąstom, kad mūsų galaktikose per mažai masės, kad jos išliktų stabilios, o gal kokio paralelinio pasaulio mokslininkai suka galvas, kodėl pas juos masės perteklius…

Mes nežinom, kas yra laukas, bet elektromagnetinio lauko ekranavimo raiškiniai plačiai taikomi. E, ir nesakyk, kad laukas — materijos egzistavimo forma… Čia bandymas išsisukt. I.Fominas labai gražų pateikia pavyzdį savo knygelėj, kaip “lauko” sąvoka gali visiškai netekti prasmės pereinant į keturmatį pasaulį. Galbūt mes tiesiog nesuprantam fizikinių reiškinių, tad ir pavadinam juos “lauku”. Visai tikėtina.

yra labai gerai, kai protinga mergaitė dalyvauja protingų berniukų diskusijoje. Tada berniukai, norėdami mergaitei įtikti, ima kalbėti paprasčiau ir aiškiau. Išlošia visi, nes gali paaiškėti tiesos, kurios seniau būdavo paskendusios sudėtingoje kalboje.

Perkūnas griebtų. Aš tai kažkaip skeptiškai žiūriu į tuos 11 ar 12 matmenų Laimingas Kaip ir Hokingas Laimingas

VoxDei: Be to, yra įmanoma dvifotonė, trifotonė ir t.t. sugertis, kai sugeriamas ne vienas, o du ar trys kvantai, o peršokama tik vienu lygmeniu.Šitas ir man pačiam dar nevisai aišku, Boras apie tai turbūt išvis nepagalvojo. Rain: As manau, kad keliu fotonu sugetis ir persokimas tik vienu lygmeniu gali buti del metastabiliu busenu egzistavimo.Pvz.: Is 10 lygmens elektronas nekaip negali persokti i zemesni lygmeni, nes tarkim ta busena yra metastabili, bet tai nereiskia kad persokimas nera imanomas, galima priversti elektrona persokti i zemesni lygmeni, bet pries tai ji reikia “pakelti” tarkim i 15 ir jau is 15 yra imanomas persokimas, bet cia as tik seip pamastymus isdesciau, nes nelabai zinau klausimo smulkmenu.O imanomu persokimu tikimybes apraso Einsteino koeficientai. Gal as ir klystu, bet pamastymas butu toks, nes antraip, jei fotonui nepakanka energijos, tai jis nekaip neprivers elektrono persokti i kita lygmeni, ir nesvarbu kiek bebutu tu fotonu. VoxDei: O kur dar nespindulinė sugertis, kai elektronas sugeria garso bangą ir peršoka į aukštesnius lygmenis… Rain: Tokie reiskiniai daugiausia vyksta kristaluose, juose garso bangos kaip ir elektromagnetines bangos, yra kvantuotos, turi savo porcija, kuri vadinama fononu.Taigi tas fononas ir privercia elektrona sokineti. VoxDei: Kaip matai, gerokai sudėtingiau nei Boras sugalvojo. Ir toli gražu dar ne viskas aišku. Rain: Visiskai sutinku. Kuo tuoliau i miska tuo daugiau medziu Šypsena VoxDei: Svarbu tik, kad grupinis greitis * fazinis greitis = c^2. Šita lygybė kol kas neturi jokių prieštaravimų. Bet faktas, kad viršutinė riba nebe c, o c^2, man ir taip labai patink. gal kada paaiškės, kad ir c^2 — nebe lubos Rain: Bet c^2, tai greiciu sandauga.Kokia yra sios sandaugos fizikine prasme?Kiek zinau tai grupinis greitis yra bangos paketo greitis, o fazinis greitis yra paketa sudaranciu bangu fazez sklidimo greitis, bet juk nei vienas nei kitas greitis negali virsyti c!!Ir tai dar karta patvirtina tai, kad nei atskira banga nei bangu paketas negali judeti greiciau nei sviesa.Ir ta sandauga tera matematine israiska, tiesiog formule.Tuo labaiu sviesos ir betkokio kito materialaus kuno judejimo greicius gerai pavaizduoja sviesos kugis, kuriame visus galimus judejimus nustato Minkovskio intervalo kvadrato zenklas jis gali buti teigiamas neigiamas ir nulis. VoxDei: S.Hokingas įtaria, kad elektrosilpnoji sąveika sklinda tik trimis, o gravitacinė — keturiais matmenimis. Rain: Deje, bet kiek zinau gravitacija yra nagrinejama bendrosios rel. terijos, su kuria man, kolkas neteko placiai susipazinti, ir visi mano pasisakymai gali buti tik speliones, taigi nuo komentaru susilaikau,galiu tik pasamprotauti.O vat kas jau liecia spec.rel. teorija, tai jau kazka zinau.Ir isvis nemanau kad atsirastu daug zmoniu galinciu kazka protingo pasakyti apie gravitacija, nes BRT remiasi gana sudetingu matematiniu aparatu, kurio as jei ir noreciau, tai kol kas, nelabai galeciau ivaldyti. VoxDei: Mes nežinom, kas yra laukas, bet elektromagnetinio lauko ekranavimo raiškiniai plačiai taikomi. E, ir nesakyk, kad laukas — materijos egzistavimo forma…Čia bandymas išsisukt Rain: Na nzn, kiek man teko mokytis fizikinio lauko teorijos, tai ten buten taip ir sakoma, kad laukas yra materijos agzistavimo forma.Bet kokia gamtoje galima saveika perduodama materijos pagalba, elektromagnetine saveika perduodama fotonu, garso- fononu, branduoline- gluonu, ir t.t.ir visos pavardintos daleles yra materialios, ju deka perduodama saveika, todel ir vadinama materijos egzistavimo forma, kol nera, tarkim, elektromagn. bangos tol nera lauko ir taip pat nera fotonu, nera materijos.Kaip tu manai kodel ieskoma gravitaciniu bangu?Nes jei yra laukas turi buti ir bangos, o jei yra bangos tai ju maziausia porcija ir yra materiali dalele, gravitacijos lauko- gravitonas.Viskas graziai paaiskinama,ir jokiu bandymu issisukti nebuvo. VoxDei: I.Fominas labai gražų pateikia pavyzdį savo knygelėj, kaip “lauko” sąvoka gali visiškai netekti prasmės pereinant į keturmatį pasaulį. Rain: yra vienas zodis-GALI.gali netekti o gali ir nepasikeisti, taigi gal nespeliosiu, o pasiremsiu tuo kas yra zinoma dabar.Beje tai gali yvykti del laiko transformacijos pereinant is vienos IAS i kita, ir tai cia yra trivialus klausimas.

a vo, čia pats linksmumas ir yra Šypsena vienas fotonas neturi pakankamai energijos, bet jei dviejų fotonų energija yra lygiai tokia, kokios reikia šokt į kitą lygmenį, yra tikimybė (nors ir maža), kad elektronas šoks. Šokimas vyksta per virtualų lygmenį, kuris nėra nei metastabilus, nei stabilus, ir išvis neegzistuoja — tiesiog abstrakcija, padedanti susivokti nors truputį. Šis reiškinys yra plačiai naudojamas biofizikoj. Tam tikrose srityse yra itin naudingas.

Che, tik skirtumas toks, kad fononas egzistuoja TIK kristale, vakuume jo nebus Laimingas o fotonas ir vakuume — fotonas… Fonono savoka — irgi abstrakcija, jis dar mažiau realus, nei fotonas… Ech… vien abstrakcijos aplink…

va, ir pagavau tave Mirkt Bet kuriam bangolaidyje sklindančios elektromagnetinės bangos fazinis greitis > c, grupinis < c…

Pats ir atsakei — “skaitei”. Lauko savoka vartojama, nes kol kas nieko geresnio nėra… Man, pavyzdžiui, vis dėl to neaišku, kodėl sąveikos yra dalelių mainais grindžiamos… Gerai, o grynas elektrinis laukas kaip sąveikauja? elektrofotonais? negirdėjau apie tokius… Tiesiog gal mes dar nežinome keturmačio reiškinio savybių. Suprojektavus tą reiškinį trimatėje erdvėje — taigi, praradus dalį informacijos — ir gauname tokias abstrakcijas, kaip “laukas”. Įsivaizduok tokį daiktą. Prie dviejų strypų galų pririšti metaliniai rutuliukai. Kitais galais strypai sujungti. Maždaug taip: …/\ …/…\ …/…\ ./…\ (_)…(_) --------- pjaunam šita plokstuma (į taškus nežiūrėkit; jei dedu tarpus — su atstumais blogai pasidaro) Dabar šitą konstrukciją sukim apie vertikalią ašį. Dabar jei žiūrėsim pjūvį toje plokštumoje, kur parodyta, gausim, kad du skrituliai sukasi vienas apie kitą, nors jokio materialaus ryšio tarp jų lyg ir nėra. Kaip paaiškinti tokį reiškinį? Dvimatė būtybė matys irgi bandytų įvesti “lauko” savoką. Bet jei žiūrėsim trimačiame pasaulyje, jokio lauko nereikia — rutuliai vienas su kitu sujungti ryšiais, kurių kertamoje plokštumoje tiesiog nematyti… Gal kažkas panašaus ir su mūsiškiais laukais yra?.. Juoba, vis dar neaišku, ar gravitacija yra tik erdvės/laiko iškreivinimo pasekmė, ar kažkas daugiau. Pirmuoju atveju, matyt, nei bangos, nei sąveikos dalelė neegzistuotų…

VoxDei: va, ir pagavau tave Bet kuriam bangolaidyje sklindančios elektromagnetinės bangos fazinis greitis > c, grupinis < c… Rain: Visi paradoksai atsiranda del to kad zmones per mazai isigiline i kazkokia teorija, ir per daug reikalauja universalumo is jos… Kazin ar pagavai, is tavo pasisakymo matosi kad nelabai susigaudai, koks greitis ka pernesa.Spec.rel.teorija nedraudzia v>c egzistavimo, taciau tokiais greiciais NEGALI buti pernesama SAVEIKA,ENERGIJA ar INFORMACIJA. O kaip tik energijos pernesimas vyksta grupiniu greiciu o ne faziniu, ir gali eilini karta is savo paties pasisakymo(Vf>c, o Vg<c) isitikinti, kad neimanomas judejimas didesniu nei sviesos greitis. Ir dar pacituosiu si ta apie postulatus: “POSTULATAS pazinimo teorijoje yra tam tikras tvirtinimas, turintis “nekaltumo prezumpcija”- ji negalima atmesti, jeigu argumentuotai(fizikoje tai reikstu eksperimentu) neirodytas jo klaidingumas” Eilini karta pasikartosiu-sneketi galima kiek nori, bet kol nera irodymo, tam apie ka sneki, tol tos kalbos lieka tuscios.Jei teigi kad imanomas materialaus kuno judejimas didesniu nei sviesos greitis greiciu, tai prasau pateikti paaiskinima kur ir kaip tai ymanoma, ir prigalvoti eksperimenta,kol nebus eksperimento tol tai nebus visuotinai pripazinta tiesa, o tik hipoteze. P.S. ir nesvarbu kur ir kas juda, bangolaidyje laide ar vakuume.Viena yra aisq didesniu greiciu nei sviesos vakuume negal judeti joks materialus taskas. VoxDei: Gerai, o grynas elektrinis laukas kaip sąveikauja? elektrofotonais? negirdėjau apie tokius… Rain: Gaila kad negirdejai, o yra tokie fotonai.Jie vadinami VIRTUALIAIS fotonais, jie yra gryno elektrinio lauko saveikos nesejei. VoxDei: Dabar jei žiūrėsim pjūvį toje plokštumoje, kur parodyta, gausim, kad du skrituliai sukasi vienas apie kitą, nors jokio materialaus ryšio tarp jų lyg ir nėra. Kaip paaiškinti tokį reiškinį? Dvimatė būtybė matys irgi bandytų įvesti “lauko” savoką. Bet jei žiūrėsim trimačiame pasaulyje, jokio lauko nereikia — rutuliai vienas su kitu sujungti ryšiais, kurių kertamoje plokštumoje tiesiog nematyti… Rain: Tai vat tame ir esme, kad dvimate butybe savo pasauluje negali suvokti trimatiskumo, taip pat ir mes,zmones, kurie gyvename trijuose matuose, nesuprasim keturmatiskumo, aisq jei tie visis 4 matai yra erdviniai ir tarpusavyje nepriklausomi.Vargu ar pavyks kada nors erdve isreiksti ne trim o keturiais baziniais nepriklausomais vektoriais.Ir as manau, kad taip kaip nera imanoma plokstumoje pavaizduoti sferos, taip pat ir neimanoma sferos pavaizduoti 4 matuose…Mintyse gal, bet kaip tai pavaizduoti???

išsukinėji uodegą Šypsena kur aš rašiau, kad energija ar sąveika sklinda greičiau nei šviesa? nesakiau. Truputį užsiminiau apie įtarimus, ir tiek. Užtat patsai sakei, kad, cituoju:

O praeitoj žinutėj jau teigi, kad reliatyvumo teorija nedraudžia viršyti fazinio greičio. Suspainiojai mažumą pats. O mane kaltini Šypsena

dar pažiūrėsim, ką ateitis parodys Laimingas

che! virtualūs! Mačiau aš tokių. Virtualūs, reiškia — reikalingi tik tam, kad pritemptų faktus/reiškinį prie jau esamos teorijos. Matematinė abstrakcija, kuri bet kuriuo metu gali būti pakeista kokia nors kita, patogesne, matematine abstrakcija. Ne, į virtualius daiktus siūlau žiūrėti atsargiai ir įtariai.

Man neįdomu, galima ar negalima tai įsivaizduoti — čia atskiras klausimas. Esmė ta, kad pateikiau pavyzdį, kaip galima atsisakyti “lauko” ir “virtualių” dalelių sąvokų pereinant į aukštesnį matmenį. Va ir viskas. Jei atsisakom “laukų” — mum nebereikia ir sąveikos dalelių, nei tikrų, nei virtualių. Dėsniai gerokai supaprastėtų, ir galbūt priartėtume prie Visko Dėsnio. S.Hokingas prisilaiko minties, kad turėtų būti vienas paprastas dėsnis, galiojantis visur ir visada. Aš taip pat, nors abejonių krislų yra.

VoxDei: išsukinėji uodegą kur aš rašiau, kad energija ar sąveika sklinda greičiau nei šviesa? nesakiau. Truputį užsiminiau apie įtarimus, ir tiek. Rain: Ka reiskia truputi uzsiminiau apie itarimus???Kiekviena nevisai tinkama minti galima pavadinti uzsiminimu, jei ji is tikro nera tinkama, atseit nieko nesakiau- netycia issprudo ŠypsenaNieko asmenisko neturiu seip is bendru pastebejimu. Tu dar diskusijos pradzioj issakinejei itarimus kad sviesos greitis nera konstanta, kad sviesos greitis gali buti virsytas.ir pavyzdi su bangolaidziu as supratau kaip yrodyma, kad taip gali buti, va mazdaug fazinis greitis yra didesnis uz sviesos, nes pries tai tu be irodymu bandei man yrodyti kad taip istikruju ir yra.Ir kazkelintoj zinutej parasei kad jau svarbesni vaidmeni vaidina nebe c o c^2, atseit greitis jau nebe c, o c kartu didesnis.Gal tu ir ne tai tureji omeny, bet as ta tik ir pasakiau. Ai vien zo namatau prasmes gyncytis(ne diskutuoti) del TIESOS: JOKS MATERIALUS KUNAS NEGALI JUDETI GREICIAU UZ SVIESA IR TASKAS.(nei bangolaidyje, nei laide, niekur)Jei tu zinai kas ir kokiu budu gali tai paneigti, tai pasinaudok proga, tikrai gausi kokia premija uz rel. teorijos paneigima, nes kaip Boras, berods, sake “Didziosios tiesos neigimas irgi yra didzioji tiesa”.Sekmes Šypsena VoxDei: O praeitoj žinutėj jau teigi, kad reliatyvumo teorija nedraudžia viršyti fazinio greičio. Suspainiojai mažumą pats. Rain: Turejau omeny vakuuma o ne bangolaidi.Nors gali tai pavadinti issisukinejimu. VoxDei: che! virtualūs! Mačiau aš tokių. Virtualūs, reiškia — reikalingi tik tam, kad pritemptų faktus/reiškinį prie jau esamos teorijos. Matematinė abstrakcija, kuri bet kuriuo metu gali būti pakeista kokia nors kita, patogesne, matematine abstrakcija. Ne, į virtualius daiktus siūlau žiūrėti atsargiai ir įtariai. Rain: Kol kas nera nieko geresnio kas paaiskintu statinio elektrinio lauko saveika su aplinka.Taip kad nieko nebelieka kaip tuo tiketi.Visiskaisutinku, kad i viska reikia ziureti kritiskai, bet kai kritikos pasidaro per daug, tai jau vadinama paranoja.Viskam turi buti ribos.Beje o tu zinai kaip buvo atrasta viena is tolimiausiu musu saules sistemos planetu?Butent taip kaip tu sakai,buvo sprestos matematines lygtis, ir tam kad jos butu teisingos toje vietoje turejo buti tam tikros mases planeta, nepamenu tixliai gal Plutonas ar Uranas, neesme.Svarbu, kad tam kad gautusi teisingi skaiciavimai buvo padaryta tokia prielaida, tai gal tas pats ir su virtualiais fotonais??? VoxDei: Man neįdomu, galima ar negalima tai įsivaizduoti — čia atskiras klausimas. Esmė ta, kad pateikiau pavyzdį, kaip galima atsisakyti “lauko” ir “virtualių” dalelių sąvokų pereinant į aukštesnį matmenį. Va ir viskas. Jei atsisakom “laukų” — mum nebereikia ir sąveikos dalelių, nei tikrų, nei virtualių. Rain: Tai pasakyk tu bet ka ir po to sakyk kad tau neidomu, mazdaug as pasakiau o kaip tai turetu atrodyti as nzn… Sakai galima atsisakyti lauko ir virtualiu daleliu?O kas tada turetu sukti tavo sistema aplink asi?Ar sistema butu dar kazkokios sistemos dalis??Kur tada galas?Kiek matmenu dar prireiks? VoxDei: Dėsniai gerokai supaprastėtų, ir galbūt priartėtume prie Visko Dėsnio. S.Hokingas prisilaiko minties, kad turėtų būti vienas paprastas dėsnis, galiojantis visur ir visada. Aš taip pat, nors abejonių krislų yra. Rain: Viskas yra teisingai, tik yra vienas bet: Visko desnio is esmes negali buti atrasta, tai butu kaip visraktis betkokiai spynai.Bet deje, tas yra zinoma tik kurejui… O Hawking’as, savo pasakimu kad turi buti kazkoks visiems desniam desnis, man nieko naujo nepasako, perfrazuoja daugumos filosofu mintis.Jau seniai buvo aisq kad kazkur slypi pasaulio TIESA, tik kur-sunku pasakyti, ir gal perprasti ja butu tas pats, kaip paciam praryti save… Ir nors as labai gerbiu mokslininkus, bet kartais jie gal jau per daug issivaizduoja esa Dievais. Misles galo niekada nebus…galima tik is dalies kazka ispainioti, bet visos puzzle nesudesi, nes ir musu paciu samone yra dalis tos puzzle…