cia labai idomiai
Na tai kas ,kad sferos pavirsius neturi nei pradzios nei pabaigos ,bet uz sferos kazkas yra , kad ir koki taska atrastum visatoje ,vistiek kazkas uz to tasko yra ,o uz to dar kazkas yra ir taip be galo be krasto.
nesipeskim del zodziu, irodymas ne irodymas, nors is esmes idomu, pvz., kazkas rase manas, kad faktas, jog visata yra beribe, as uz tai, kad faktas yra kitoks… bet kaip ta riba buvo nustatyta, kazkokiu zemisku aparaciuku pajausta, tiksliau, tas aparaciukas eme nebefiksuoti jokios materijos, galim vadint tai tai ribos atradimu ar irodymu, bet musu sukurti aparatai, gal ir fiksuoja ribota skaiciu sistemu, nes yra sukurti ribotu zmoniu, ir taip prasideda pasaka be galo, tai va, as ir siulau nesipest del zodziu atsiprasau, jei ka itin juokingai ar naiviai parasau, nesu as mokslininke ir, vargu, ar kada busiu, tad galiu ka ir ne taip suprast, tad jei kur labai nusisnekejau, visada galite taisyti 
Ne, nu rimtai. Ką reiškia — įrodyti? Jei turim teoriją, iš kurios teoriškai išmąstomas koks nors reiškinys, kuris vėliau atrandamas? Ar tai galim laikyti įrodymu? Abejoju. Fizika žino daug atvejų, kai įrodytos tiesos vėliau nuvainikuojamos. Taip atsitiko su Niutono mechanika, pavyzdžiui. Panašu, kad panašus likimas laukia ir Einšteino mechanikos: kad šviesos greitis nėra nekintanti konstanta, jau seniai žinoma, dabar jau kalbama ir apie tai, kad gali būti ir didesnis greitis už šviesos… Apskritai, “tiesos” — kartu ir “įrodymo” — sąvoka fizikoj gal ir egzistuoja, bet ne taip kaip paprastam gyvenime. Fizikoj “tiesa” — tai tik teorija, kuri, turimais moksliniais duomenimis, konkrečioje situacijoje yra šiuo metu teisinga. Gali būti milijonas faktų, “įrodančių” teoriją, bet užteks ir vieno, kad teorija būtų pripažinta neteisinga. Galų gale, net jei teorija yra klaidinga, tai ne visada trukdo ją taikyti. Tarkim, Niutono mechanika. Kiekvienas vaikas pasakys, kad obuolio graužtukas, mestas 10 km/h ta pačia kryptim, kuria 50 km/h greičiu juda automobilis, judės 60 km/h. Kiekvienas fizikas reliatyvistas šauks “netiesa”, graužtukas judės 59,999923 km/h greičiu! Bet kadangi mes neturim nei prietaisų, nei noro, nei prasmės matuoti greitį 6 ženklų po kablelio tikslumu, galim visiškai ramiai teigti, kad Niutono mechanika galioja, graužtukas juda 60 km/h greičiu — nors akivaizdu, kad tai tikrai nėra tiesa.
Tą patį S. Hawking, “Visata riešuto kevale”. Puiki knyga.
nu tai kur tu ta taska pazymesi, jei ten nera jokiu daleliu, kuriomis galetum orientuotis erdveje, cia gi ne sasiuvinys langeliais, ten jau is esmes turetu nieko nebuti, (nors girdejau teorija, kad esama ir daugiau visatu, bet kadangi placiau negaliu pakomentuot, nebent veliau, tai pamirskit, kad is vis tai minejau). tas tavo taskas turi buti kazkur, uzimti kazkokia padeti erveje, but nuo kazko kazkiek nutoles, o kai nera elementariuju daleliu, tai kur ir ka pazymesi, tai gali padaryti tik savo mintyse ir tai tik tol, kol negali suvokti nebuties
Kažkokiai mistinei dvimatei būtybei, gyvenančiai tame sferos paviršiuje, už jo niekas neegzistuoja — kadangi ji negali suvokti trečio matmens. Ji gyvena savo dvimačiame pasaulėlyje, ir negali žinoti, kad tas pasaulis yra sferos paviršius, nes sfera — trimatis objektas. Taigi dvimačiam gyventojui jo erdvė neturės nei pradžios, nei galo, bet mums, trimačiams padarams, matysis puikiai, kad sfera vis dėl to baigtinio dydžio.
Visiškai tikėtina, kad yra ne tik “daugiau” visatų, bet tiesiog “begalybė” visatų. Ir visos jos egzistuoja kartu, toje pačioje erdvėje, tuo pačiu laiku. Spekuliatyvi teorija, skamba iššaukiančiai, bet kol kas nepaneigta. Sveikam protui ir logikai neprieštarauja…
as tai sunkiai net toki varianta isivaizduoju, nes man atrodo cia jau problema ne kiek matmenu suprantam, bet tame, kad ten nieko nera, o tai kaip galiama egzistuoti niekur? na, tada, kad ir ta dvimate butybe turetu but labai mistine ar vel as cia klaidinga nuomone turiu?
Musu atzvilgiu neegzistuoja keturmate erdve, per tris taskus neesancius vienoje tieseje mes deja nenubresime tieses. Mum begalybe visada atrodys kaip begalybe ,o ne kaip sfera ,sfera neturi 0-io tasko , tuo tarpu mes turime atskaitos taska , pvz skaiciu tieseje 0 , kito tokio tasko NEBUS ir tai yra faktas ,kurio niekas nepaneigs ,nes skaiciai tiesiog dides arba mazes , o ne taip kaip sferoje , kur yra sugryztama i tapati taska .
Be abejo. Bet jei keturmatėje erdvėje mūsų trimatė erdvė yra kreiva, keturmatis padaras tiesę per tuos taškus nubrėžti galės.
Mes neturim atskaitos taško!!!Kai mes pasirinksim tą “0”, tai kito tokio taško nebus. Tik, deja, šitą tašką mes galim rinktis laisvai 
Ir ant sferos tokį tašką gali pasirinkti! O jei keturmatėje erdvėje mūsų trimatė erdvė bus susukta į keturmatę sferą, tai baigtinumo problema atkris: mūsų erdvė neturės ribos, bet vis dėlto bus baigtinė. Anokis čia stebuklas. Yra gerai žinomos dvimatės figūros, kurios turi baigtinį plotą, bet begalinį perimetrą…
man tik dar aiskesniu tapo vienas ir taip gerai zinomas faktas, vajei, kiek as dar daug nezinau 
VoxDei, visko gali būti. Tas pavyzdys nėra toks vykęs (na, gal naudingas praktiškai). Nes mes nejaučiame to skirtumo ne tik fiziškai, bet ir savo jautriausiais prietaisais negalim išmatuoti. Tad koks skirtumas mums, ar tam pačiam obuoliui? Yra tokios dalelės (gal ir nėra) - tachionai. Jos juda greičiau nei šviesa, ir ko gero dėl to jos sugeba būti ne tik mūsu erdvėje ir laike, bet ir kituose dimencijose. Jų egzistavimas neprieštarauja jokiai teorijai, tačiau niekas dar neįrodė ir jų buvimo…
Svarbu domėtis 
Oooo, kaip atgijo diskusijos, gal ir as si ta leptelesiu 
VoxDei : Abejoju. Fizika žino daug atvejų, kai įrodytos tiesos vėliau nuvainikuojamos. Taip atsitiko su Niutono mechanika, pavyzdžiui. Panašu, kad panašus likimas laukia ir Einšteino mechanikos: kad šviesos greitis nėra nekintanti konstanta, jau seniai žinoma, dabar jau kalbama ir apie tai, kad gali būti ir didesnis greitis už šviesos… Rain: Deje bet Niutono mechanika nebuvo nuvainikuota, ji buvo papildyta rel. mehanikos.Visa rel. mechanika gime is klasikines.Cia panasiai kaip kiekvienas kvadratas yra rombas bet ne kiekvienas rombas yra kvadratas.Taip ir cia tai kas yra niutono mechanikoje, tas yra ir rel. mechanikoje, bet kai kas kas yra rel. mechanikoje to nepaaiskins Niutono mech. ir apskritai kuriant bet kokia teorija, ar matematini aiskinima, stengiamasi rasti simetrija, tai yra kazkoki invarianta, tam tikros atskaitos sistemos atzvilgiu.Taigi niutono mechanika remiasi Galilejaus koord. transformacijomis, o rel. mechanika remiasi Lorenco transformacijomis.Ir kaip tik Lorenco transformacijos yra minkovskio erdves invariantas(4 mates erdves).Bet jos ne kiek neneigia reiskiniu vikstanciu klasikines mech ribose. Ir kol kas nera zinoma kad kazkas(turiu omeny materialuji taska) galetu judeti didesniu greiciu nei juda el.mag. banga vakuume.IR TAI FAKTAS.Jei ka ai galiu pacituoti yrodyma, bet jis uzimtu gal pora puslapiu.Ir apskritai visi nesusipratimai ivyksta del neteisingo klausimo ar atsakymo, kaip tik jie ir pagimdo taip vadinamus paradoksus. formulavimo… Kaip vienas gana protingas ir nemazai sioje srytyje pasiekes zmogus,sake: jei kazka sakai- pateik yrodyma, sugalvok bandyma.Ir kol nera bandymo, eksperimento tol nera ir teiginio.ir jau bemaz 100 metu, dauguma fiziku ir ne tik, bando paneigti sviesos greicio ribotuma, bet deje deje…O sneketi galima bet ka. VoxDei: Apskritai, “tiesos” — kartu ir “įrodymo” — sąvoka fizikoj gal ir egzistuoja, bet ne taip kaip paprastam gyvenime. Fizikoj “tiesa” — tai tik teorija, kuri, turimais moksliniais duomenimis, konkrečioje situacijoje yra šiuo metu teisinga. Gali būti milijonas faktų, “įrodančių” teoriją, bet užteks ir vieno, kad teorija būtų pripažinta neteisinga. Rain: jeigu jau teorija nera teisinga tai ji jau nebe teorija, o tik speliones.Teorija gali nepilnai paaiskinti kazkoki vyksma, bet ji neturi teises piestarauti kazkam, jei bus atrasta nors vienas priestaravimas, teorija bus klaidinga, bet jei ji paaiskina tk dali kazko, tai ji isliks teorija amziams ir nebus klaidinga. VoxDei: Bet kadangi mes neturim nei prietaisų, nei noro, nei prasmės matuoti greitį 6 ženklų po kablelio tikslumu, galim visiškai ramiai teigti, kad Niutono mechanika galioja, graužtukas juda 60 km/h greičiu — nors akivaizdu, kad tai tikrai nėra tiesa. Rain: Stai cia labai ir netgi labai klysti VoxDei.Ir noras, ir butinybe, ir prietaisai YRA.Nei vienas pasaulyje esantis atominis reaktorius ir joks greitintuvas neveiktu, jei remtusi vien tik Niutono mech. ir nepaisytu 6 zenklo po kablelio.Nei vienas palydovas nebutu valdomas,jau nekalbu apie astronomijos isvadas, vien zo, Einsteino ir netik jo, isvados yra gana placiai taikomos kasdienybeje, jos nera vien tik tusti zodziai ar skaciai.
Nesupratai manįs. Tai ir arkliui aišku, kad Niutono mechanika yra ribinis reliatyvistinės mechanikos atvejis. O ribinis — reiškia apytikslis. O kadaise manyta, kad Niutono mechanika yra tiksli.
Pats ir pasakei: kol kas nėra žinoma. Bet abejonių yra, ir abejoti reikia. Kad progresas nesustotų… Ir apie kokį įrodymą kalbi? kad negali būti nieko greitesnio už elektromagnetinę bangą? Pateik, mielai pažiūrėsiu. Kadaise paskaitoj dėstytuvas iššvedė visas Lorenco transformacijas priėmęs postulatą, kad fizikinis reiškinys visose atskaitos sistemose turi vykti vienodai. Pritaikė šitą principą elektromagetinei bangai, ir bac - visos transformacijos kaip ant delno…
Faradėjaus laikai baigėsi, kai visiem reiškiniam galėjai sugalvoti bandymą, ir atlikti jį savo garaže. Empirizmas kosmologijos problemas vargu ar išspręs. Pirmiausia reikia sukurti teoriją, kad bent jau apytiksliai žinotum, kur tų faktų ieškoti… va, kaip tik pradeda paskirstytus skaičiavimus gravitacijos bangoms ieškoti. Eksperimentas brangus, ir sėkmės negarantuoja. O tokių eksperimentų daug reikia atlikti… Kaip tai padaryti, jei fiziškai neįmanoma? Tenka galvoti, samprotauti, ar kaip tu sakai — šnekėti. S.Hawkingas irgi praktiškai neturi faktų, jo teorijas remiančių, bet pasakorium jo kažkodėl nelaiko…
deja istorija klaidingų teorijų žino apsčiai…
Ar aš neaiškiai kalbu, ar tu neaiškiai skaitai? 
aš kalbėjau apie konkretų atvejį — obuolio graužtuką, o ne reaktorius ar GPS…
VoxDei: Nesupratai manįs. Tai ir arkliui aišku, kad Niutono mechanika yra ribinis reliatyvistinės mechanikos atvejis. O ribinis — reiškia apytikslis. O kadaise manyta, kad Niutono mechanika yra tiksli. Rain: Na as taves nematau, ir suprasti galiu tik tai kas yra tavo parasyta.Cituoju: “Yrodytos tiesos veliau nuvainikuojamos” Tai ka galetu reiksti zodis NUVAINIKUOJAMOS? As suprantu, kad jos tampa nebe tiesos, t.y. praranda savo teisetuma.teisingai? VoxDei: Ir apie kokį įrodymą kalbi? kad negali būti nieko greitesnio už elektromagnetinę bangą? Pateik, mielai pažiūrėsiu. Rain: Deje negaliu patalpinti fotografijos, kazkodel man neleidzia to padaryti.Jei labai nori galiu atsiusti i e-mail’a. VoxDei: dabar jau kalbama ir apie tai, kad gali būti ir didesnis greitis už šviesos… Rain: Drysciau paprasyti irodymo 
VoxDei: va, kaip tik pradeda paskirstytus skaičiavimus gravitacijos bangoms ieškoti. Eksperimentas brangus, ir sėkmės negarantuoja. O tokių eksperimentų daug reikia atlikti… Kaip tai padaryti, jei fiziškai neįmanoma? Tenka galvoti, samprotauti, ar kaip tu sakai — šnekėti. S.Hawkingas irgi praktiškai neturi faktų, jo teorijas remiančių, bet pasakorium jo kažkodėl nelaiko… Rain: S.H. yra toli grazu ne pasakorius, nes savo teiginius yrodo skaiciu pagalba, t.y. paaiskina visatoje vykstancius procesus. O gravitacines bangos yra tiktai hipotetines, ir tokiomis isliks tol kol nebus padarytas eksperimentas irodantis ju egzistavima, ir nesvarbu kiek $ tai kainuos.Teiginys kad jos egzistuoja yra lygiavertis teiginiui, kad ju nera. Tas pats sviesos greicio ribotumo irodymas yra labai paprastas, ir nereikalaujantis daug lesu. Frenelis ji atliko, galima sakyti namu salygomis.Ir nereikejo jokiu daiktu leisti judeti sviesos greiciais. Taigi gal zmones smegenu uzpakalyje iesko??(As apie gravitacines bangas)Kiek $ i tai nekisk, bet ten tu ju vistiek nerasi… VoxDei: deja istorija klaidingų teorijų žino apsčiai… Rain: Pateik nors viena teorija kuri paaiskintu kazkoki eksperimenta ar gamtoje vykstanti procesa, ir po to butu pripazinta klaidinga?Kad ji butvo nepilnaverte- sutinku. Ir dar apie bandymus Kaip tu gali yrodyti bet ka, ka sakai?Jei tu sakai kad gali nusokti nuo stogo ant galvos, tai as nepatikesiu tol kol tu man to neirodysi.Ir daryk tu tai kaip nori, gali garaze eksperimentuoti, gali lape paaiskinima isdestyti, nesvarbu.Bet kai as pamatysiu yrodyma, tai man neliks nieko, kaip tik tavim patiketi.Na o kol irodymo NERA, as neturiu teises tavimi tiketi, nes tai ka tu sakai, gali buti 50% tiesa ir 50% melas, taip kad, be irodymu nieko nebus.I r nesvarbu kur ir kaip tu juos atliksi.
Taip. Ir Niutono mechanika nėra teisinga. Ir nepainiok čia nepilnavertiškumo, tai ne tas pats… Gyvenime, taigi ir fizikoj, visada tenka derinti poreikius su galimybėm. O kol kas nėra jokio poreikio kasdieniame gyvenime greičio matuoti aštuonių ženklų tikslumu, taigi reliatyvistinė mechanika tam ir netaikoma — vis tiek Niutono mechanikos metodinę paklaidą užgožia atsitiktinės paklaidos. Bet tai neišteisina Niutono mechanikos — ji vis tiek iš principo yra neteisinga.
mesk į [email protected]
Ko tau taip tų įrodymų reikia? pirmiausia gi reikia sukurti teoriją, kad paskui galėtum įrodinėti. Niekas nuo įrodymų nepradeda. Kol kas bent kiek išsamesnės teorijos nėra, bet ieškoma spragų šiuolaikinėse teorijose, ir jų randama. Einšteinas su kompanija šviesos greičio pastovumą nuleido iš dangaus, kitaip tariant — genialiai atspėjo. Kaip ir Boras elektronies orbitas. Bet nuo Boro laikų supratimas apie atomo sandarą ir tas visas orbitas gerokai pakito, taipgi kinta supratimas ir apie šviesos greičius. Elementariam bangolaidy fizikiniai reiškiniai gerokai kertasi su Einšteino postulatais. Jau seniai konstanta laikoma ne šviesos greitis, o jo kvadratas. Gal kada nors bus ir tai paneigta, arba, jei nori — papildyta.
Hokingas ne vienintelis, turintis visatos raidos modelį, ir įrodymų jam dar daug trūksta. Bėda tik: kaip patikrinti, ar gravitacijos jėga yra keturmatė? Kad galaktikoms trūksta masės — faktas. Bet kaip jį paaiškinti? Įvairių yra teorijų, ir ne viena iš jų yra visai tikėtina… O jei išties gravitacija pasireiškia ir ketvirtame matavime? Kaip tai patikrinti? O gravitacijos ekranavimo klausimas? Ar gali būti gravitacija ekranuota, pvz, kai elektrinė sąveika?
VoxDei: Taip. Ir Niutono mechanika nėra teisinga. Ir nepainiok čia nepilnavertiškumo, tai ne tas pats… Gyvenime, taigi ir fizikoj, visada tenka derinti poreikius su galimybėm. O kol kas nėra jokio poreikio kasdieniame gyvenime greičio matuoti aštuonių ženklų tikslumu, taigi reliatyvistinė mechanika tam ir netaikoma — vis tiek Niutono mechanikos metodinę paklaidą užgožia atsitiktinės paklaidos. Bet tai neišteisina Niutono mechanikos — ji vis tiek iš principo yra neteisinga. Rain: Man kazkaip nesuprantama, kaip galima sakyti, kad ji nera teisinga, jei deka tos pacios Niutono mechanikos vaziuoja auto, statomi namai ir etc.?Kuom tada remiantis tai atliekama? As negaliu sutikti su tokiu teiginiu ir dar karta pakartosiu- klasikine mechanika paaiskina TIKTAI dali gamtos, ir to tikslumo pakanka,ji nera neteisinga, o rel.mechanika apima daug daugiau. Apskritimo perimetruj skaiciuoti, tarkim, naudojamas skaicius pi, kurio tiksli verte niekam nera zinoma.Tu skaiciavimu metu daroma paklaida, bet ji yra ant tiek maza kad mums neprireikia to tikslumo, o kai prireiks gal tada ir atras koks nors zmogus periodines trupmenos pabaiga, kuom as labai abejoju. VoxDei: Ko tau taip tų įrodymų reikia? Rain: As turejau omeny ne kazkokios teoremos yrodima, o apskritai koki nors fakta, kuris pagristu tavo teigini.Tai gali buti teorija, eksperimentas ar gamtos procesai, man nesvarbu, svarbu kad as zinociau kur ir kaip pasireiskia sviesos greicio virsijimas. VoxDei: Einšteinas su kompanija šviesos greičio pastovumą nuleido iš dangaus, kitaip tariant — genialiai atspėjo. Kaip ir Boras elektronies orbitas. Bet nuo Boro laikų supratimas apie atomo sandarą ir tas visas orbitas gerokai pakito. Rain: Ir kas gi apie tas orbitas pakito???Pasakyk koki nors pavyzdi??Kiek zinau visa atomo fizika issivyste is boro postulatu, ir jie yra YRODYTI bandymais. VoxDei: Elementariam bangolaidy fizikiniai reiškiniai gerokai kertasi su Einšteino postulatais. Rain: Jei fizikiniai reiskiniai kertasi su Einsteino postulatais, kuriu kiek man zinoma yra du:1)Jokiais bandymais neimanoma nustatyti ar IAS juda tolygiu greiciu, ar nejuda.2)Visose IAS sviesos greitis yra vienodas, nepriklausomai nuo to ar sviesa skleidzia nejudantis ar tolygiai judantis saltinis.Su kokiu is siu postulatu kertasi fizikiniai reiskiniai bangolaidyje??Ir kokie butent reiskiniai kerta tuos postulatus?? VoxDei: O jei išties gravitacija pasireiškia ir ketvirtame matavime? Kaip tai patikrinti? Rain: Nelabai supratau taves.Ka tu turi omeny sakydamas ketvirtame matavime?Kiek zinau ketvirtas matas yra laikas.Nors seip tu matu, is matematines puses ziurint, galima ivesti begalybe. VoxDei: O gravitacijos ekranavimo klausimas? Ar gali būti gravitacija ekranuota, pvz, kai elektrinė sąveika? Rain: Tam kad kazka ekranuoti, reikia visu pirma zinoti KA ekranuoti, o tada jau bandyti rast atsakyma.As atsakymo nzn.
man tai net baisu kistis i jusu pokalbi, 
bet vis delto, teko girdet apie penkis matmenis, neskaitant laiko, kai tik isanalizuosiu saltini, parasysiu smulkiau, kas ten turima omeny, jei zinoma pati suprasiu, kas ten rasoma 