Neįsižeisk ir nepyk, jei nenori, kad blogiau būtų pačiam…
nekenciu tu, kurie mane gazdina, nekenciu ir gatavas sutrypti, bl, negazdink, ok! na nezinau, gal cia is afganu tokie protrukiai, bet niekada negazdink nieko, nes nezinai ant ko uzsirausi, gali labai baisiai nukenteti, negazdink, prasau…
Patikėk, žmogau, tai, ar tu bijosi, įsižeisi, supyksi, priklauso tik nuo tavęs. Jei tu nesijausi įžeistas, niekas tavęs ir neįžeis. Jei tu nepyksi, niekas nesugebės tavęs supykdyt… Pagalvok, tarkim, taip: "Tavo priešai DŽIAUGSIS, jei tu įsižeisi." Bet tu pats gali neleisti jiem džiaugtis, jei neįsižeisi. Tai ką darysi?
O neapykanta - irgi sudėtingas dalykas: jeigu nori kažką sumušti, bet negali, imi jaustis labai blogai, ir nuo to blogiau tik tau pačiam… Ar muštum sieną, matydamas, kad jai nesuteiki skausmo, o skauda pačiam?
Aš nenoriu tavęs skriausti, bet siūlau tau pačiam neskriausti savęs.
Žinai, muštis yra labai paprasta, o susivaldyti daug sunkiau… Daug skaudžiau negauti jokios reakcijos nei gauti gerai į galvą…
Na, aš bandau tau kai ką paaiškinti, bet suprasi tik tuomet, jei norėsi suprasti…
O manęs… manęs daug kas nekenčia, bet man tai nerūpi, nes problema yra tų, kurie jaučia neapykantą, o man “giliai dzin”, ką daugelis žmonių mano apie mane: taip, tebūnie aš pikta, bjauri, žiauri, kaip kai kurie sako, - žinau! - bet man neatrodo, kad tai blogai, ir man dėl to neskauda
Žmoguti, psichologinės problemos yra pačios baisiausios ir reikia jų atsikratyti tam, kad galėtum ramiai gyventi(daryk tai dėl savęs)… Tu labai nerviniesi ir agresyviai reaguoji, bet pagalvok, kam to reikia.
… Man irgi paprasčiau muštis negu gražiai aiškinti, tačiau reikia pagalvoti, kaip yra naudingiau.
Sėkmės
ABBA> TU labai fainai isdestei mintis, labai man patiko, tokiu zmoniu kaip TU, kuo daugiau ant Lietuvos, tuo geriau bus visiems gyventi, matosi grazi sirdis, skausmo, dziaugsmo ir su…o per gyvenima maciusi, TU LIUX!
P.S. linkiu gero gyvenimelio ir gerai jaustis kasdien, kiekviena minute, grazius sapnus sapnuoti ir aplamai viso ko geriausio!!! iki!
Dabar galutinai supratau, koks esi.Žinai, agresiją galima išgydyti(na, bent nuraminti, mat vis tiek ji gali vėl išlįsti, jei yra iš prigimties), bet svarbiausia tai, kad tau užtenka proto suprasti… Žinai, pasižiūrėjau, koks piktas mano mylimiausias šuo pasidarė žmonėms per tą laiką, kol prie grandinės pririštas, pabandžiau paaiškinti Jam, kad taip žiauriai negalima ir tada supratau štai ką: kai turėsiu galimybę, ištaisysim tai, nes, svarbiausia, gyvūnui užtenka proto suprasti(benamių šunų vaikas… Benamiai, jei Jiems trūksta proto, neišgyvena) - vadinasi, kad ir kas bus, didelių problemų neturėsim…
Manai, per gyvenimą esu mačiusi… na, teesu 14 metų vaikas, tačiau, kita vertus, vaikystėj gi niekas galvytės ištisai neglostydavo ir prie to, kad kas nors ištisai barasi, esu įpratusi. Priripažinsiu: esu neką geresnė - daugybękart man sakyta, kad reaguoju per agresyviai
. Anksčiau su broliu kasdien mušdavomės, kas, kad pora metų vyresnis, ir nugalėti retai tepavykdavo - man tai į naudą, užtat jau visada bus taip: manęs mušti neįmanoma, su manim įmanoma tik muštis, mat nesiruošiu klykti, bet visada moku apsiginti.
Čia vėl galėčiau įmesti palyginimą su savo ištikimiausiu Draugu: aš manau, mano šuo, pirmąjį savo gyvenimo pusmetį su trupučiu nugyvenęs gatvėje, turi daugiau patirties nei kambarinis dešimtmetis šunelis.
O tave, žmoguti, suprantu dėl to, kad ir pati esu bloga.Vadinamas geras žmogus, gyvenantis geručių aplinkoje, niekaip nesupras tavęs. Nesupras, už ką jauti kitiem neapykantą. O man neapykantos jausmas žmonėms nesvetimas.
… Džiaugiuosi, kad įvertinai ŠITAIP mano rašliavas… Ačiū už palinkėjimus, o ir sapnuoju gerus sapnus, vėlgi su mylimais gyvūnais… Galbūt kyla klausimas, už ką mano minėtas šuniukas mylimas, tai atsakau: Aš esu tokia, kokia esu, Jam nesvarbu, ką mano kiti, nesvarbu, jei ką ne taip padarau - myli mane tokią, kokia esu, ir pasiryžęs daryti viską, kad tik būtų su manim. Tai mano sargas, kurio niekas niekas neprivers palikti manęs.
Ir dar noriu kai ką pasakyti: užeik, žmogau, į mūsų klubą, kai būsi atbanintas - humoro jausmą tai juk turi! Tik nieko neįžeidinėk ir nekreipk dėmesio į kitų įžeidinėjimus - taupydamas savo nervus ilgiau gyvensi!
Ar galim susitarti?
Juk visi žmonės linkę įsižeisti, linkę vadovautis emocijom… Bet mes veikim protu ir darykim tai, kas naudingiau.
ABBA> galva lenkiu pries TAVE!
… O dabar pakelk galvą ir pažvelk į dangų… oi, velnias, taigi ten lubos, ne dangus
Ai, bet mes nenusiminsim dėl to, juk viena iš priežasčių, dėl ko žmonės labiausiai susinervina, yra ta, kad dažnai viskas vyksta ne taip, kaip buvo suplanavę. Tačiau ar verta graužtis dėl to, ko nebegali pakeisti? - Ne.
Pažiūrėkim kad ir į šitą temą: vienu metu buvai bepradedąs gailėtis, jog ją išvis sukūrei, rašei, kad išvis reiktų užrakinti, tačiau kaip galvoji dabar?
Galbūt taip ir reikėjo, kad jau taip atsitiko: tema yra, yra nužrakinta, ir štai mes “kalbamės” - gal visgi išėjo į gera?
P.S. Žinau, kaip “per gerklę lenda” tokie pasakymai kaip " nebūk toks piktas", “nesiraukyk, grožiui kenkia”, “nedaryk to, nes ką pagalvos kiti”, užtat ir sakau: “Nereikia pykti dėl to, jog tai kenkia tavo paties savijautai, tačiau tik siūlau, o nieko nedraudžiu.”
Bet, matau, nebepyksti - matyt, įtikinau ir puikiai supratai
. Džiaugiuosi.
jau dabar ant nieko nepykstu, gyveniumas liux! dziaugiuosiu juo, gyvenu normalu gyvenimeli, nepykstu net ant septimos, linkiu ir jums myleti ir gerbti, net savo priesus!!!
P.S. ABBA> tu didele saunuole, sekmes TAU!!!
O ant auroros irgi nebepyksti?
Matai, kaip viskas puiku
O žinai kodėl?
Žmogui būna gerai tada, kai jam atrodo, jog yra gerai!
Žinai, net keista, kad tiek daug priklauso tiesiog nuo žodžių ir minčių
Viskas gerai, gerai, gerai