nesuprantu, kodėl dėl tėvų turėčiau atsisakyti mylimo žmogaus. jei jį myliu, tai mano tėvams bus gerai taip, kaip yra. jiems svarbiausia, kad aš būčiau laiminga 
Tėvų nuomonės nepaisau gal nuo kokių 17m. ir jie tai žino! Taigi, draugus renkuosi pati, vadovaudamasi savo galva.
O jei esi tvirtai įsikibus mamos sijono, tai pats laikas būtų jį paleisti, nes ir ateity ji tave reguliuos ir kišis į gyvenimą.
Hossspodi, o aš visąlaik maniau, kad balti arkliai su žaliais žmogiukais - tai jau diagnozė. O, pasirodo, būna dar blogiau 
. Serialai, gryni serialai. 
Nūūū - turtuoliai irgi verkia.
na, kartais tevams gali atrodyt labai priesingai. atsisakyt mylimo zmogaus del tevu absurdas. nes tai jau visisko uzlipimo ant galvos zenklas. bet negyvai santykiu su tevais irgi pasigadint nesinoretu. galu gale, niekas negali garantuot, kiek tesis meile. o va kai mama graso susirgt ir numirt jeigu (…) tai irgi per psichika pavaziuoja.
cia is salies lengva pasakyt – daryk taip ar anaip, ir viskas bus gerai. bet kai atsisedi i tokia bala tai kitaip pasirodo. visiskai egoistiskai pasielgt tai zmogiskumas neleidzia.
Toks elgesys šantažas vadinasi, jei ką. Niekur neparašyta, kad tėvai žino geriau.
[quote]merihold rašė:
Hossspodi, o aš visąlaik maniau, kad balti arkliai su žaliais žmogiukais - tai jau diagnozė.
[/quote]
Ne diagnozė, o pirmadienio realybė…
Ne diagnozė, o pirmadienio realybė…
[/quote]
Nu kokia realybė 
temą gi ne aš sukūriau. Čia jau ne 
, o šis bei tas rimčiau . Pasakė mama (anyta) ir šventa - ATSISAKYT.
[quote]merihold rašė:
Nu kokia realybė temą gi ne aš sukūriau. Čia jau ne , o šis bei tas rimčiau . Pasakė mama (anyta) ir šventa - ATSISAKYT.
[/quote]
Nu tai aš afftaršą omeniuje turėjau.
Ne, kad diedui niuksą pašonėn duotų ir iškamantinėtų: “Anū skilk, gnyda, ar galėtai?
”, tai ana bongūčių klausinėja.
turiu ir as panasiu priekaistu … mylimo atsisakyti negalima, bet Tevai yra tevai ! matyt nelabai padejau … 
dar yra terojija… mylimas jau gali but jau patapti nemylimu bet kurio metu, o tevai lieka tevais…geraja to zodzio prasme. Nu ir yra dar kitas dalykas, tevai kiek dosi demesio nebus per mazai… reikia laiko skirti ir sau, gal ir mylimam …
Viskas yra dėl nesusikalbėjimo. Gal tas 
su motina iš vis bendraut nustojo 
sutikęs, tai ta automatiškai neigiamą nuomonę apie mergaitę susiformavo 
Labai nedaug žmonių situaciją vertina objektyviai, kai tas liečia jiems artimus žmones…
Turiu nuostabus tėvus… kurie niekada tokių ultimatomų neiškeltų, jei jų paklausčiau, išsakytų savo nuomonę, tačiau kad ir kokia situacija būtų, palaikytų mane. Taigi niekada nieko neteko atsisakyti dėl tėvų… už tai aš jiems be galo dėkinga
Į tavo klausimus atsakyčiau: Ne, negalėčiau atsisakyti, nes niex niekada manęs to daryti nereikalavo. Taip, tėvų nuomonė man yra svarbi, kadangi jos jie man niekada neperša ir ne “mėto vėto”, tik paklausius ją gaunu, todėl ir vertinu.
nemanyciau kad nesusikalbejimo. greiciau jau prinicpu karas. daznai juk taip buna – tevai kazko tikisi, o vaikas bac ir issirenka tokia antra puse, kur tevams atrodo "ne lygis".
tai gerai, jei zmones protingi, ir sugeba zmoniskai issiaiskint santykius, ir jei galioja tas principas "tevai laimingi jei vaikai laimingi". o jei ne? kartais ir iki krastutinumu zmones prieina. karta teko girdet, kaip mama, budama ziauriai nepatenkinta dukters issirinktu vyru, netgi kazkokias mergas samde, kad tos ji suviliotu ir taip seima isardytu. todel negali zinot, kas kur kam ir kada uzeis.
sitokiu atveju sveikiausia butu emigruot, bent jau i kita miesta. kai tevams ne ant akiu, tai gal ir galva maziau skaudes.
Iš patirties galiu pasakyti, jog gailiuosi nepaklausius mamos.
O kokio mylimo žmogaus tave verčia atsisakyti anyta?
[/quote]
tai,kad ne mane vercia,o toks jausmas,kad ji nori jog mano vyras del jos atsisakytu manes…
ko gero lengviau paklausti kuo as jai itinku…
ji sako (ir beja,ne man i akis,o mano vyrui i akis), kad jai nepatinka tik tai,kad as mazai bendrauju su ja…nors man atrodo,kad jai nepatinka viskas ka as darau… bant taip sprendziu is jos elgesio…
tai,kad ne mane vercia,o toks jausmas,kad ji nori jog mano vyras del jos atsisakytu manes…
[/quote]
o ką mano tavo vyras? gyvenat su uošviais?
kad tie konfliktai niekada nebuna akis i aki… tiek kartu prasiau,kad nueitumem,kartu,draugiskai viska issiaiskintumem…o jis nesutinka…
gerai daro kad nesutinka. tiesiog saugo tave nuo neigiamos savo tėvų reakcijos
kas per konfliktai?
Nu bet jei saugo, tai kaip ji tada sužino apie tą neigiamą požiūrį?
Man atrodo, kad jie jauni dar labai 
ir gal biškį dramatizuoja dar
Chanel- na vyras gal kokią užmuominą netyčia numeta, gal susitikus per šventes šeimos jos uošviai nemandagiai elgiasi ar replikas kokias mėto…
jauni ne jauni, ne visada su amžiumi išaugama iš tėvų kontrolės