po kiek laiko - taip. bet ne veinas zmogus tokioje situacijoje is pradziu praeina ne tik pykcio, bet ir soko, baimes, kaltes ir kitas stadijas, o tik po to ateina suvokimas ir susitaikymas su tuo, kaip yra. isvada - neimanoma gyvenime nepykti
Ar daznai pykstu? Teisybe pasakius, esu gana ramus zmogus, visada sypsausi ir stengiuosi nei sau, nei kitiems negadinti nervu. Zinoma, visko buna, taciau…
Ir sutinku, kad jei savo pykti islieji ant kitu, tai tarsi atiduodi visa bloga energija kitam…
Na ash asmenishkaj nemopku pykti nors ir pasaku kad pykstu… Tachiau nemoku Nebent jei toxs atvejas kai neishvengiama tada galiu ir supykti kaip boovo prajta vasara supykau ant vieno zhmogus kuris tiesiai man i akis pradejo mane shmeizhti ir tas pyktis truko gal 2 menesius…