anita7> moteris.lt/03jan/parttwo/vitamin.htm
Literatura siuo klausimu itin priestaringa. Egzistuoja gana motyvuota nuomone, kd visi tie papildai ir vitaminai yra tik komercinis triukas, ju sveikam (ne po operacijos, svitinimo ar kitokio gydymo) zmogui visiskai nereikia. Alyva - yra daug krastutinumu. Siuo metu populiari ortoreksija - pamisimas del to, ka valgai. Motyvuojam sveikata, einam is proto ir lapnojam zalias zoles 
. Ir ka? sveikesni? Ar per zingsni arciau prie psichiatro kabineto?
Širli> skaiciau as apie ta ortoreksija ( delfi.lt/news/DELFI_for_women/beauty/article.php?id=6247536 )… Tai krastutinumas. Bet tai juk visuomet galima rasti auksini viduriuka 
kad nebadauti ar nesimaitinti vien zolem, bet ir nekimsti i save viso slamsto
ne, Širli, apie krastutinumus as nelinkusi kalbeti, o, juolab, gainiotis kazkokiu kazkieno sugalvotu psudo madu 
bet vat galvojau, bent jau as taip manau, kad juk viska lemia musu mastymas ir nusiteikimas…jeigu as vartosiu maisto papildus tik tam, kad zmones kalba, jog reikia, tai nemanau, kad bus koks poveikis…o del ju reikalingumo as, visgi, linkusi manyti, kad ju reikia, ypac ziemos periodu, kai svieziuose vaisiuose ir darzovese organozmui reikalingu medziagu su ziburiu ieskoti reiktu…vasara, gal ir pakanka to, ka gauname soduose isaugintom darzovem, o kai ne sezonas, tai, svelniai tariant, labai abejoju…
Alyva, nu bet taciau (kaip sako te peliukai), prisimink vaikyste - ar kokius papildus gerdavo musu mamos? Simtas metu. Lyg ir nebuvo nesveikesni. Vaistu pramone sukasi galingai. Tie, tikrieji sveikuoliai (nu man jie vis tiek per zingsni nuo tu, kur dvasia pakyleja nuo zemes), nevartoja jokiu papildu, jie ten kose uzgeria zelmenu sultimis. Siaip is tiesu, musu sveikatos esme ir pagrindas - mityba. Taciau as kol kas negaliu prisiverst valgyti brinkintas koses. Matyt dar ne laikas.
as isdestysiu savo nuomone, bet tai nereiskia, kad turi jai pritarti 
1. dazniausiai mes labai priesinames visokioms naujovems; 2. ar buvai kituose darzeliuose ir ar matei kaip ir kur yra gaminamas maistas maziesiems; 3. ar nemanai, kad fiziskai nera imanoma patikrinti visus iki vieno darzelius ir pagal kazkokia bendra tvarka atrinkti darzelius, kuriuose nereikalingas maisto atvezimas; 4. dar si sistema neveikia, o jau atsiranda zmoniu, kurie is anksto nepatenkinti i darzelius atvezamo maisto kokybe
cia siek tiek info apie vitaminus ir mikroelementus: A Vitamino A yra gyvulinės kilmės maisto produktuose, ypač daug žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenėlėse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje, o beta karotino (augalų pigmento, iš kurio gaminasi vitaminas A) - morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose. B1 Vitaminas B1 gamtoje labai paplitęs. Daugiausia jo yra varpinių grūdų sėlenose. Daug šio vitamino yra miltuose, ypač sumaltuose sėlenomis, alaus mielėse, kepenyse, inkstuose, mėsoje, piene, daržovėse, ypač ankštinėse, riešutuose. Pagrindinis šaltinis - grūdų produktai (pvz., rūpi duona), kuriuos vartojant gaunama maždaug 40 % visos vitamino paros normos. Daugiausia vitamino B1 yra grūdo daige ir apvalkale, kuris gaminant aukščiausios rūšies miltus arba valant ryžius, deja pašalinamas. Aukščiausios rūšies miltuose praktiškai nelieka vitaminų. B2 Vitaminą B2 gamtoje sintetina bakterijos, mielės, augalai. Daug jo randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose. B3 Ypač daug vitamino B3 yra mielėse ir avių kepenyse. Nemaži kiekiai randami kiaušiniuose, žaliuosiuose žirneliuose, ruginėje duonoje, jautienoje, piene, bulvėse. B6 Vitaminas B6 nedideliais kiekiais randamas visose daržovėse, žuvies, mėsos, pieno produktuose, kiaušiniuose, mielėse, miltuose, kepenyse. B12 Vitamino B12 nedideliais kiekiais yra gyvuliniuose produktuose - kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose. Augaluose šio vitamino beveik nėra. C Vitamino C yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, kiek mažiau kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse. D Vitamino D yra žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenėlėse, lašišoje, piene. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. E Vitaminas E gamtoje plačiai paplitęs. Jo randama daugelyje maisto produktų, ypač aliejuose, grūduose, žirniuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojose, taip pat kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenėlėse. Ypač daug motinos piene. K Vitamino K yra augaluose, daugiausia liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Nedideli kiekiai yra gyvuliniuose produktuose - kepenyse, kiaušiniuose. PP Vitamino PP yra daugelyje maisto produktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose. folio rugstis Folio rūgšties yra visose žalialapėse daržovėse - petražolėse, špinatuose, salotų lapuose ir kt. Jos randama kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alaus mielėse. H Maži biotino kiekiai yra visuose augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose. Daugiausia jo yra mielėse, inkstuose, taip pat randama kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose, jautienoje, piene. Kalcis Geriausias kalcio šaltinis - pienas ir pieno produktai, ypač varškė. Nemažai kalcio yra sūriuose, rupaus malimo ruginiuose miltuose, kiek mažiau - kiaušinio trynyje, kopūstuose, petražolėse, brokoliuose, šviežiose daržovių ir vaisių sultyse, įvairiose kruopose, migdoluose, mėsoje. Daug kalcio yra ryklio kremzlėje - pateikiama kapsulių pavidalu. Fosforas Juodoji arbata, kakavos milteliai, fermentiniai sūriai, kiaulių kepenys, varškė, džiovinti grybai, krienai, žalieji žirneliai, pupos, pupelės, kai kurios žuvys, kiaušinio trynys, jautiena, duona. Geriau pasisavinamas kartu su kalciu. Magnis Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai - duona, kruopos, sėlenos, žirniai, pupelės. Beje, perdirbant grūdus netenkama 80% viso magnio kiekio. Magnio daugiausia augaliniuose produktuose, ypač žaliuose, nes jis yra chlorofilo sudedamoji dalis. Jo daug petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse, kituose žalialapiuose augaluose, taip pat juodojoje arbatoje, džiovintuose grybuose, kakavoje, krabuose, krevetėse, jūros kopūstuose, moliūguose. Magnio yra ir geriamajame vandenyje. Gelezis Pagrindiniai geležies šaltiniai yra jautiena, paukštiena, subproduktai, žuvis, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, avižiniai dribsniai, riešutai, grūdų produktai, vyšnios, obuoliai, slyvos, lapinės daržovės. Labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, daugumoje šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose. Mūsų organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvulinių maisto produktų, pavyzdžiui, mėsos, negu iš augalinių. Geležiai rezorbuotis padeda vitaminas C, trukdo - didelės kalcio, magnio ir cinko dozės. Geležies atsargų gali sumažėti vartojant antibiotikus, vaistus, neutralizuojančius skrandžio sulčių rūgštingumą (antacidus). Beje, kava taip pat mažina geležies atsargas. Jodas Jodas svarbus skydliaukės veiklai, nes dalyvauja hormonų sintezėje ir yra jų sudedamoji dalis. Ir jodo stoka, ir perteklius neigiamai veikia skydliaukę. Skydliaukė (kaklo priekyje esanti didžiausia organizmo endokrininė liauka) gamina chemiškai aktyvią medžiagą - hormonus, kurie palaiko normalią organizmo medžiagų apykaitą. Nuo skydliaukės veiklos priklauso ir žmogaus išvaizda, temperamentas, intelektas. Skydliaukės hormonų gamybai reikalingas jodas. Apie 30 gramų sveriančioje skydliaukėje būna 90 % į organizmą patenkančio jodo. Cinkas Mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Taip pat cinko yra jautienoje, kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose. FLUORAS Svarbiausi šaltiniai: arbata, kava, vanduo su fluoru, ryžiai, soja, špinatai, svogūnai, jūros produktai. Gaminant maistą teflonu (polimeras, turintis fluoro) padengtuose induose, fluoro maiste padaugėja. KALIS Svarbiausi šaltiniai: bulvės, grikių kruopos, bananai, slyvos, razinos, pienas, mėsa, ankštiniai produktai. SELENAS Svarbiausi šaltiniai: riešutai, grūdai, jūros produktai, inkstai, kepenys, mėsa, paukštiena. Vaisiuose ir daržovėse paprastai yra nedaug seleno. Grūduose aptinkami įvairūs kiekiai (priklauso nuo koncentracijos dirvožemyje).
Uztat kaip patogu - isipili grikiu dribsniu, uzsipili karstu vandeniu, + sviesto. Pora minuciu ir pusryciai. Ir tai trunka daug trumpiau nei sutepti sumustinius Mano beveik dvimetukas kartu su manim ta kose kerta
na, Širli, buvo taip, nevartojo ir nezinojo kas ty per maisto papildai turbut populiariausi buvo vitaminas C ir slykstaus skonio zuvu taukai bet ar nemanai, kad aplinka nebuvo tokia uztersta, kad maisto produktuose nebuvo tiek daug konservantu ir kitokio slamsto…vien prisimenu kokius fyntus isdarinejom, kad ilgiau islaikyti saldytuve nesupelyjusia pomidoru pasta arba, is parduotuvej pirkto pieno, kai sugizdavo, puikiausiai pasidarydavai rugpieni, o dabar, sugizes pienas meslu dvokia 
o apie skoni patylesiu, vos nesusivemiau per neapsiziurejima paragavus…
alyva o tu noretum kad tavo vaikui maista veziotu is kito miesto galo? ne i virtuvele darzelyje, o tiesiogant stalo?
Kamane, o tu jau tikrai zinai, kad darzeliui, kuri lanko tavo vaikas, maistas bus tiekiamas is kito miesto galo? man nebutu skirtumo is kurio galo, svarbu, kad maistas butu kokybiskas. Taip pat nereikia pamirsti, kad toms imonems, kurios ta maista tieks, bus keliami nemazi reikalavimai, o kiek dar prisides tokie teveliai kaip tu bet ir teisingai…as manau, kad reikia kovoti ir uz save, ir uz savo vaikus, bet protingai palauk, kol isivaziuos ta tvarka, galbut, is tiesu, busi patenkinta…
kiek žinau apie vežiojamą maistą pradinukam, tai abejoju, ar ji džiaugsis jau įsivažiavus veiksmui
dazniausiai tai buna negriztamas procesas. ivedus viena sistema isardoma kita, kuri tikrai nera blogiausia. as nesutinku su masiniu visu darzeliu matinimo pakeitimu. tu mataimai nesuvoki apie ka net kalbama. isivaizduok jog tai bus monopolinis vienos imones darbas, imones kuri ir labai skatina toki bardaka, ir tu tikiesi ten reikalavimu ? nesamone!. klausymas jei ne paslaptis kaip tavo vaikas maitinasi? na turiu omeny ne namie
Optimistiskas poziuris. taciau. kaune buvo tokios slykstynes kaip Kuba ir Katpedele - taciau tas perlaikytas karstas maistas nepasiteisino. Isveziojamas maistas yra beda. Ir labai didele. As jau verziau uz, kad mokyklose ir darzeliuose privatizuotu pacias valgyklas - bet sako, itin pabrangsta maistas.
Del diskusijos apie vitaminu ir maisto papildu skirtuma. Ar pvz. pastebejot, kad vitaminas C (askorbo rugshtis) kadais buvo vitaminas, o dabar yra maisto papildas? Visa tai todel, kad maisto papildam yra kitoki gamybiniai reikalavimai - shiek tiek mazhesni. Va pirmadieni buvau gamykloj, kur fasuoja visokius vitaminus, tinkturas, sirupus ir pan, tai dar pasijuokem ish to.
Kamane, mano vienas vaikas mokykloje, bet jis ten nevalgo o kiti du namie, su babom Kamane, o tu vat gilinaisi i sia problema ir visus vykstancius procesus ar, tiesiog, islieji visu darzeli lankanciu mamu pykti? ar gali vat sausai, be emociju pateikti argumentus, kad ten ir ten parasyta, jog bus taip ir taip? Širli, optimiste as, optimiste, gal butent del to man gerai gyvenasi
labai jau madinga pries bet kokias naujoves burbeti. keista, kai ta daro ne pensininkai…
Zuvinai tau kaip vyrui isvis manu toks jausmas matua nepazistamas. butent tu naujoviu tiekimas yra idiegtas jau kai kuriuose mokyklose. fu, maistas siaubingas, tevai mokyklas keicia, nes manau pradinuku ir darzelinuku nemaitinimas yra nesamone. Samdyti aukle yra ne tas, ugdymas ir bendravimas nukencia, taciau vienas po nas labai sudomintas jog butu tai daroma siam darzelyje,nes lanko vaikai is normaliu tevu, visi mokus, grupej nera net socialiai remtinu, tiesiog tai yra opelnas,o ne naujoviu diegimas.