Nežinau, kaip sekasi mažiesiems kino teatrams ėmus rodyti ryškiausios Suomijos kino žvaigždės Aki Kaurismäki naujausią filmą „Nukritę lapai“, bet vakar k/t Vingis vidutinio dydžio salėje žiūrėjome šį išties fainą savo netradiciškumu filmą…dviese. Apdovanotam trečiuoju pagal reikšmingumą Kanų kino festivalio prizu (specialusis žiuri prizas) filmui stilistiškai tai… tinkamas faktas. Šitokia ironija, kai patrauklus filmas rodomas tuščioje salėje ir yra persunktas šis filmas, kai net nesupranti kaip reaguoti į rodomas bendražmogiškus santykius ir elgseną ir tesugebi plačiai šypsotis.
AKI KAURISMAKI stipriai „pagilina“ mūsų sampratą apie suomius – statiški personažai, linkę mažai kalbėti, o daugiau stebėti aplinką, niekur neskubantys. Tačiau kai suomis pasako, tai – tiesiai šviesiai. Kam ta diplomatija! Štai pijokėlis darbininkas Holapas tarstels vieninteliam draugui – „su ja vakar vos neapsivedžiau“. Ogi matėme, jog vienintelis santykis su jam patikusia mergina buvo tas, jog nuėjo į kino teatrą ir pasižiūrėjo patikusį filmą apie zombius. 
Toks satyrinis, nors ir šiltas savo tautiečių nacionalinio charakterio ypatumų demonstravimas, labai išskiria šį kino meistrą kitų filmų sraute. Nenuostabu, kad kai liepos 6 d. LRT plius po visų iškilmingų laidų įdėjo į tinklelį ankstesnį AKI filmą „Kita vilties pusė“, komiškai, tuo pačiu ir liūdnai pažvelgiantį į emigrantų būvį Suomijoje, radau feisbuke stipriai pasipiktinusių LRT poelgiu atsitiktinių žiūrovų, kad tokią reikšmingą dieną rodo tokią „nesąmonę“ :). Gaila, kad tik holivudiško dramų pateikimo manieras bepripažįstame…
Beje, niekur nemačiau lyginant, bet man panašūs Aki Kaurismaki kino principai į kultinio amerikiečio Woody Allen kūrybą. Abu užsispyrusiai kuria to paties stiliaus savo filmus, aiškiai panašius vieną į kitą, niekieno dėl šio fakto nekritikuojamus, bet turinčius milžinišką pasisekimą. Tačiau, jei Woody rodomi niujorkiečiai „paskendę“ begaliniuose šmaikščiuose dialoguose, žestikuliavime, mimika, savosios tiesos deklaracija, tai Aki filmuose vyrauja tylus stebėjimas, pavieniai burbtelėjimai nerodant jokių emocijų ar kūno judesių. Ir jei pasakoma, tai iškart kas yra galvoje, nesiveliant į jokias diplomatines mandagybes. Man sunku įsivaizduoti, kaip galima nepajusti malonumą nuo to suomiško bendravimo, kuris išties skirtingas nuo mūsų. Girdėjau per radiją Lietuvos esto paaiškinimus, kad jie visai kitokie tampa tik pirtyse. Žinoma, tokie pat ir suomiai.
Na, pirčių Aki Kaurismaki nerodo ir turime visų kino meno gerbėjų požiūriu, išskirtinį kiną, labai spalvingą, intensyvius dialogus (kurių nėra) keičiantį nuostabų garso takelį, visai neįprastą personažų aktorinį vaizdavimą. Ansa – vieniša moteris, gyvenanti Helsinkyje. Ji dirba prekybos centre,kur tikrina maisto prekių galiojimo laiką. Holapa – toks pat vienišius darbininkas. Nebegali išgyventi reguliariai neatsigerdamas degtinėlės (beje, viename interviu žurnalistas išdavė, kad Kaurismaki taip pat vargsta dėl polinkio į alkoholį). Vieną vakarą draugas prikalbina Holapą apsilankyti karaoke bare,kur šis pamato Ansą. Du nedrąsūs vienišiai krenta vienas kitam į akį, betkol užsimegs kažkas panašaus į meilę, dar teks palaukti. Gyvenimas vis turikitų scenarijų.
„Nukritę lapai“ proletariškos Aki Kaurismaki filmų serijos naujausias kūrinys. Nors kairuoliško pobūdžio menas gali atgrąsyti, bet tai visai netinka šiam Suomijos kino scenaristui ir režisieriui. Kanuose, pavargusiai publikai filmas tapo atkutimo reiškiniu ir jį sutiko su didžiuliu entuziazmu. Kaip norėtųsi, kad pripažįstantys kino meną, nepraleistų šio trumpai būsiančio ekranuose kino grynuolio. Aki Kaurismaki savo dviejų žmonių santykių istoriją pavadino ir užbaigė garsiąją Jacques Prevert daina „NUKRITĘ LAPAI“. Tik suomiškąjame variante ją atlieka ne legendinis Ives Montand, o vietinis suomis. Atlieka dar lėčiau nei prancūziškasis šansonas.
Filmą pristato filmo platinimo kompanijos „A-One Films Baltic“ organizuota filmų pristatymo rubrika „Lokys, liūtas ir šakelė“. Tai reiškia, kad filmai įsigyti iš trijų didžiausių kino festivalių. Įmonė „nusigriebia grietinėlę“ iš tų festivalių labiausiai pastebėtų filmų, todėl verta pamatyti viską, ką ji pateikia kino teatrams.
Jeigu neįtikinau, žiūriu lrt.lt yra išsamesnė apžvalga:Aki Kaurismäki „Nukritę lapai“ – dar viena vilties pusė - LRT
