Reto Lietuvos kinui žanro – dokumentikos detektyvo filmą turėtų stengtis pamatyti, kaip sakoma, ir didelis ir mažas. Tai šalies istorijos deklaracija šįkart remiantis vietiniu meno pasauliu. Laimei, filmas gana plačiai reklamuojamas, pasakojama jo fabula, tai stengsiuosi kuo mažiau liestis prie siužeto. Juolab, kad jau pirmame pristatymo sakinyje nurodomas žodis „detektyvas“. Tik šiek tiek rodomo dokumentinio pasakojimo karkasą paminėsiu.
1968 metų paskutinę dieną Kauno dramos teatre tuometis vyriausiasis režisierius, nors pagal amžių jaunas, pristatė tuomet labai populiaraus rašytojo taip pat jauno Kazio Sajos spektaklį „MAMUTŲ MEDŽIOKLĖ“ Galiu pasigirti, kad po kokių pusantrų metų man, pradinukui nusišypsojo laimė pamatyti šį spektaklį scenoje. Tiesiog neretai tėvo darbovietės kolektyvas autobusu vykdavo 70 km į Kauną ar Panevėžį žiūrėti spektaklių. Galvojau, kad mačiau tik Panevėžio teatro pastatytą penkeriais metais vėliau Kazio Sajos „Devynbėdžiai“. Pasirodė, kad geriau atmintyje išlikęs būtent „Mamutų medžioklė. Prisimenu ryškiai apšviestus spalvingus kostiumus dėvinčius aktorius, tarp jų mano atmintyje ryškiai likusį vyriškį su balionų virtine, kurie įklimpę dervoje negali pajudėti nė į kurią pusę. Tiesa, kad už aktorių veikė juodai apsirėdę garsiojo Kauno pantomimos meno puoselėtojo latvio a.a. Modrio Tenisono mimai, jau nebeprisiminiau…
Smagu buvo tada žiūrėti į juokingą vyksmą. Nemanau, kad man tada buvo paaiškinta, kad tie negalintys pajudėti nė į kurią pusę personažai, yra mūsų tuometės iškreiptos gyvensenos atspindys. Filme paaiškės, jog ir vietiniai cenzoriai ko gero suprato, kad šia fantasmagorija pajuokiama „supuvusi“ JAV visuomenė. Mat Kazys Saja, kaip pasakoja filme, buvo ką tik grįžęs iš Amerikos. Iš viso, tas Aistės filmo veikėjų porinimas, kad „buvo Amerikoje“, išties keistas aniems laikams – nebuvo taip, kad sumanai ir nukanki pasižmonėti ar gyventi už vandenyno. Iš vis, žiūrėdami filmą galėsite analizuoti, kurie pasakotojai yra tikrai konkretūs, kurie „slidoki“. Kaip ir Agatos Kristi detektyvuose – vienus įtari daugiau, kitus – mažiau. Dėstyti dabar savo požiūrį nesiimsiu, nes per 7 metus, kol Aistė Stonytė kūrė savo šį debiutinį kino filmą, bent du herojai iškeliavo į „geresnį pasaulį“.
Negaliu neišskirti labai solidaus teatro kritikės ir rašytojos Audronės Girdzijauskaitės komentavimo. Ypač tiksliai ji apibūdino režisieriaus JONO JURAŠO situaciją, kai jis su žmona grįžo Lietuvon ir ją rado jau visiškai kitokią. Ogi aš, devintojo dešimtmečio viduryje buvau stipriai nusivylęs teatrologe, kai troleibuse tuometinėje Gorkio gatvėje nugirdau jos pokalbį su studente. Garbi kritikė pareiškė, kad nieko apie tokį negirdėjusi, kai studentė džiaugėsi jog „Lietuvos“ kino teatre rodomas garsusis ispano Pedro Almodovaro filmas „Moterys ant nervinės krizės ribos“. Žodžiu, „Mamutų medžioklė“ reabilitavo mano akyse p. Audronę… Reabilitavo ir filmo prodiuserę Živilę Gallego, kuri man pasimaišius kino teatre pasinaudoja pagalba pernešant jos filmo reklamą, bet nepakviečia į „Mamutų medžioklės“ premjerą ir tenka vėluoju jums pareklamuoti filmą, kurį būtina pamatyti! Nieko, dar tikrai bus rodomas ne vieną savaitę. Bet persikels į mažuosius kino teatrus, kas ne visada patogiausia.
Suprantu, kodėl Aistė Stonytė nekalbina „filmo idėjos“, pastūmėjusios ją imtis debiuto kine, autoriaus, kuris po J. Jurašo išvijimo, taip pat savanoriškai apleido Kauno teatrą… Būtų nereikalingų diskusijų. Mačiau, po seanso žiūrovai diskutuoja apie sužinotą anų laikų situaciją, kuri nusidriekia iki šiandienos ir tampa tikru detektyvu… Kaip pasakoja Aistė, net kalbinami garantuotai dalyvave daugiau kaip penkiasdešimties metų senumo įvykiuose, pasitikdavo ją su teze, kad nieko nebeatsimena. Gal būt baimė yra nepanaikinamas jausmas? Galų gale, lietuviškas pavydumas meno pasaulyje ir lėmė pasakojamos istorijos atsiradimą, nes suvaidinus net 74 kartus spektaklį, vis tiek skundas, kad jis yra antisovietinis pasiekė Maskvą ir jie atsiuntė revizorių. Neabejotina, kad visas vyksmas su „Mamutų medžiokle“ teatro bendruomenėje, po dviejų metų buvo vienas iš stimulų Romo Kalantos pasirinkimui bei protestų bangai Kaune…