šiaip dar tenka tik gan retai susidurti, kaip posūkis rodomas anksčiau nei nuspaudžiamas stabdis. Pats stengiuosi visada prieš sukant pirma rodyti posūkį, o tik po to stabdyti.
matosi is to kas ima darytis gatvese i vakara kai stovedavo nakciai ant gatves kelios masinos dabr jau visi pakampiai nuseti…
blia babilona pastate pila aikstute masinu… antra babilona pastate vel pilna… i dar maxima pilna… kurwa po 3 masinas ant seimos
tie kamsciai, tai siemet po vasaros ypac pasijaute… ar cia delto kad keliu nespejo iki rugsejo sutvarkyt ar cia per vasara visi ant masinos uzsidirbo kokioj norvegijoj bbz… Tuoj pasirodys, kad masinu registruota daugiau, nei gyventoju ir tie kamsciai dar ir 8h vakare buna, kazkaip neiseina sugalvot atsakymo
siauliuose kai nera toks intensyvus eismas, tai ir tokiu situaciju zymiai maziau, o kai kamsciai ir masinu virtines, tai tik tais manevrais visi ir gyvi
Bent lochu mieste-Siauliuose, niekas taip naglai nelenda, kad butu bum. Bent man taip nepasitaike. Pats visada uzleidziu jei zmogus rodo posuki , bet jei kisa naglai, niekada nepraleidziu laikau keliolikos cm tarpa iki kitos masinos.
Cia geras budas. Maciau viena toki atveji - pamokantis. Mikriukas varo pirma juosta, priekyje letai vaziuojanti masina - staigus manevas i kaire (jokio posukio nieko), palenda MB600, tas pristabdo, jokiu signalo nieko. Mikriukas atgal i pirma juosta - MB ji aplenkia, mikriukas i antra lenkti troleibusa, kuris pirmoj, o MB sumazina greiti iki troleibuso greicio ir vaziuoja sau kokiu 20-30km/h ramiai i kalna. Mikriukas i pirma juosta-i antra-vel i pirma, efekto jokio, taip ir uzvaziavo ramiai i kalna, kol troleibusas pasitrauke i stotele.
O siaip stabdom kara keliuose. Daug nervu sueda kamsciai ir landziojimai - tikrai ileidziu jei zmogus rodo posuki, bet jei naglai visus apvaziuoja ir bando listi - tegul palaukia
AIsku pasitaiko milijonai atveju kai ikisa nosies gabala ir uzleidi, nes neturiu jokio noro kalti ir tvarkytis masinos prieki, nors ir nekaltas likciau…
Kas baisiausia, kad ne tik mikriukai vazineja belekaip (po keliu avariniu situciju -is trecios juostos per stabdzius ir i stotele paimti keleivio per visas tris juostas, visose esant masinomis-ju jau nebeileidziu) , bet ir autobusai pradejo nuo akropolio zemyn per kamsti vaziuoja autobusas, lenda (naglai) i kaire juosta, visus apvaziuoja ir prie stoteles lenda atgal, kolkas norinciu atsitrenkti i ji neatsirado, tai vazineja naglai
Belandziodamas po neta “saabistu” forume radau stai va tokia istorija
gal ja perskaites koks "kariunas" susimastys prie vaidindamas sumacheri.
Kažkodėl noriu pasidalinti su kolegomis…
Vakar darbo reikalais buvau KLP. Važiuojant namo, apie 16:30, ~70-ajam km. pralenkinėju kitą mašiną. Žvilgt į veidrodėlį - beprotišku greičiu pareina MB… duodu gazo kad greičiau pralenkt ir pasitraukt, nespėju; tuo tarpu MB ~200 kmh mus abu pralenkia per dešinį kelkraštį kuris toj vietoj gana platus, nušvilpia.
Po 1-2 minučių ~75 km matau stovinčias mašinas. Privažiuoju, sustoju. Kitoje kelio pusėje sumaltas tas pats MB, už keliolikos metrų nuo jo - Audi 100.
MB vairuotojas (sportiško sudėjimo rebiatas) sveikas - jo mašinoje nebebuvo - lakstė, skambinėjo družokams.
Audi 100 ekipažas - vidutinio amžiaus vairuotojas ir žmona priekyje, du paaugliai vaikai - berniukas ir mergaitė - gale. Spėju kad tai buvo viena šeima, nors negaliu garnatuoti.
Moteris kruvina, tačiau sąmoninga, stojasi, eina, kažką kalba šoko būsenoje.
Vairuotojas užspaustas savo vietoje, be gyvybės požymių. Po kelių minučių pradėjo gargaliuoti, nevalingai judėti.
Berniukas sėdi gale, užvertęs galvą. Kairėje pusėje perplėštas kaklas.
Užimta.
Man priėjus kažkoks pagyvenęs vyrukas bandė atlaužti kairės pusės keleivio duris, traukti mergaitę be sąmonės. Į pagalbos prašymus žiopliai reaguoja akmeninias veidais, matyt bijo išsikruvinti.
Klausiu vyruko - gal geriau neliečiam kad dar labiau nepakenkti (esu gridėjęs kad jei nežinai kaip suteikti pagalbą - nelįsk). Tas atsako kad jis gydytojas. Įlindau į mašiną iš kitos pusės, padėjau iškelti. Paguldė ant pievos. Kvėpuoja. Adrenalinas. Pradėjo giliau kvėpuoti. Nuskausminantieji, raminantieji. Gydytojas paprašė palaikyt ją kad nejudėtų - nevalingai vartėsi kas nėra gerai jos būklėje.
Jau žino, klausia ar yra užspaustų. Yra - siųskit gaisrininkus.
Tuo metu suleido vaistų (spėju adrenalino) vairuotojui. Čiuopė berniuko pulsą, į mano klausimą ar gyvas nieko neatsakė. Nors ir nereikėjo atsakinėt.
Po keleto minučių atvažiavo 2 greitosios, dar po kelių - gaisrininkai. Kažkas uždengė berniuką popierium. 10 ar daugiau minučių pjaustė mašiną kad išlaisvinti vairuotoją. Kai ištraukė jau buvo miręs.
Anot to gydytojo (pasirodo prof. Remigijus Nargėla), mergaitė turėtų išgyventi.
Apžiūrėjau vietą - akivaizdu kad debilas bandė lenkti mašinas taip pat kaip mane - per dešinį kelkraštį (toj vietoj buvo lėtėjimo juosta). Juostai pasibaigus staigiai stabdė, suko kairėn, susimėtė, išlėkė į priešpriešą eismą…
Niekada nebuvau taip arti mirties. Labai tikiuosi kad mergaitė išgyvens. O visiems mėgstantiems palakstyt reikėtų pamatyti tos moters keleivės akis, kai ji sėdėdama mašinoje žiūrėjo į mirusį vaiką…
Aną dieną man užkišo mikriukas-iš pirmos juostos smarkiai viršindamas persirikiavo į antrą-prieš pat mane(praktiškai vos neatsitrenkė per visą mano priekinį sparną), nes pirmoj stovėjo automobilis. Po to mikriukas sulėtino, persirikiavo į pirmą ir atsiliko-o toliau vėl stovi auto pirmoj juostoj-tas mikriukas vėlo gazo ir vėl užkišo Svarbiausia ant galinių durų lipdukas “Stop karui keliuose”