Kai 30-ies dar nėra - tai daug, bet kai tau jau 30 ir daugiau - tai visai mažai, tai tik pradžia.
Teisingai
.
Jau pavelavau, bet 40+ irgi laaabai neblogai gyvenasi
"…gimiau nei per anksti,
nei per vėlai
gimiau pačiu laiku
…"
30+ tai
Man 30+,o visvien aštuoniolikinės traukia…
gimiai 30-tais…?
Priklauso ir nuo aplinkos, nuo zmoniu su kuriais bendrauji…
Daug , jei tave supa 18-meciai; 
Mazai , jei tu apsuptas 50-meciu… 
aaaaaaa aisku… o asen galvojau, kad gyvenu del saves, o ne del 18-meciu ir ne del 50-meciu
na, jei gyveni negyvenamoje saloje, tada taip
Ziurint, su kuo palyginsi-jeigu su mano amziumi, tai visai nedaug, o jeigu su mano dukros-tai senatve
Taip sakant, reliatyvi savoka
o negyvenamoj saloj laikas kaip nors kitaip skaiciuojamas?
o negyvenamoj saloj laikas kaip nors kitaip skaiciuojamas?
Neaaa, ten saves palyginti nera su kuo
Priklausomas- o kaip tu pats manai?Jei spejai ka gero nuveikt- tai mazai- ojei bim -bam- tai jau labai perdaug…Bendrai metus tai sirdis diktuoja…
o as ir gyvenamoj saloj saves stengiuosi su niekuo nelyginti… esu unikalus, tiesa, ir kitam leidziu buti unikaliam…
manau, tiek vienu tiek kitu atveju, jokio skirtumo, visvien metu nuo veiklos nei padaugeja nei sumazeja… mano akimis, protingi zmones susitaiko su savo amziumi…
"Sofoklis iki gilios senatvės kūrė tragedijas. Kai dėl to užsiėmimo ėmė rodytis, jog jisai nebesirūpina namais, sūnus jį padavė į teismą, idant – kaip pagal mūsiškį paprotį šiuo būdu yra uždrausta naudotis turtu tiems tėvams, kurie prastai tvarkosi,– teisėjai ir iš jo kaip iš kokio nenuovokos atimtų teisę valdyti turtą. Tai sako, kad Sofoklis teismui perskaitęs tą kūrinį, kurį tąsyk laikęs rankose ir kurį buvo ką tiktai parašęs, o būtent, "Oidipą Kolone", o paskui paklausęs, ar jiems panašu, jog tatai sukūrė nenuovoka. Perskaičius šią tragediją, teisėjai poetą išteisino. Tai argi šį vyrą, argi Homerą, argi Hesiodą, Simonidą, Stesichorą, argi tuos, ką jau minėjau,– Isokratą ir Gorgiją, argi filosofijos pradininkus Pitagorą ir Demokritą, argi Platoną bei Ksenokratą, paskui argi Zenoną, Kleantą bei tą vyrą, kurį jūs taip pat regėjote Romoje,– stoiką Diogeną senatvė privertė atsisakyti savosios veiklos? Argi visoje jų biografijoje kūrybinė veikla nesitęsė iki pat jų gyvenimo pabaigos? Ką gi, palikime šiuos dieviškus užsiėmimus; aš galiu išvardinti visus Sabinų apylinkės žemdirbius romėnus, savo kaimynus ir šeiminykščius. Be pastarųjų žemės ūkyje neatliekamas beveik joks rimtesnis darbas: nei sėja, nei pjūtis, nei derliaus sudorojimas. Tačiau lyginant su kitais žmonėmis ši jų savybė kelia mažiau nuostabos, nes niekas nesti toks senas, kad negalvotų dar metelius kitus nugyvensiąs; betgi jie stengiasi netgi ir tokiuose darbuose, kurių vaisių, kaip patys žino, nesulauks visiškai. Sodina jie medžius kitos kartos gerovei,– kaip sako mūsų Stacijus "Sinefebuose". Mat žemdirbys, kad ir koksai senas būtų, žmogui, klausinėjančiam, kam sėjąs, neabejodamas atsako:"Nemirtingiems dievams, kurie ne tik kad geidė, kad aš gaučiau visą tai iš tėvų, bet ir kad perduočiau ainiams".– taip šneka Markas Tulijus Ciceronas knygeleje "pokalbiai apie senatve ir biciulyste"
Man kaip tik 40 gyvenimo pradzia!
aisku, kad mazai!
tu paziurek i mane-as vis dar gerai atrodau