2001-2021 m.m. kritikų nuomone geriausi spektakliai
Pateiktame teatralu sarase, tikrai nera tokiu sedevru,kaip pernyksciame - OTELAS, MEISTRAS IR MARGARITA. Teisi prof. I.Aleksaite, jog lyg ir krize galima izvelgti.
O ir aiskus favoritai - G.VARNO "TOLIMA SHALIS" bei R.TUMINO "REVIZORIUS" ,manau, nusileidzia siu autoriu ankstesniems darbams ("Gyvenimas - tai sapnas", "PUBLIKA" - pagal LORCA puikus spektaklis, su "zydrumo"elementais, kaip Tolima shalis, bei "NUSISHYPSOK MUMS, VIESHPATIE", "MASKARADAS" ar "VYSHNIU SODAS"
.
Ishskirciau tik du REZISIERIUS, padariusius tikrai graziausius savo darbus per karjera:
Igno Jonyno režisuotas Alberto Ostermaierio ‘The Making of B.-Movie’ (Jaunimo teatras);
Aido Giniočio režisuoti "Taisykle Nr.1. arba Vilniu sapnuoti draudziama" bei Moličre’o ‘Žoržas Dandenas, arba Apgautas vyras’ (‘Ožys’) (Klaipėdos dramos teatras);
Nedaug, tiesa?
Netgi gerokai sukritikuoti naujausi Jono Vaitkaus darbai (ZUVEDRA bei JAZZ, MEILE IR VELNIAS) rado vieta kai kuriais aspektais, siuose sarasuose!
P.S. Nepritariu Rasos Paukshtytes vertinimams.
Isivaizdavau, kad "shviezesnis"…
cia gal sneki apie ta, kur Varnaite nepilnamete vaidina? 
siam pastatyme labai sux derinosi solidus aktoriu amzius prie personazu…
akiUSviesa rašė:
Siaip butu galima ir Bottom 
lista pagamint. Pirmu numeriu siulyciau Jono Vaitkaus "Meile, dziazas ir velnias". Mat kazko blogesnio nesu mates savo gyvenime.
Rinkinukas neblogas 
nuo manes dar Andzelikos Cholinos "Tango in Fa"
Siaip butu galima ir Bottom lista pagamint. Pirmu numeriu siulyciau Jono Vaitkaus "Meile, dziazas ir velnias". Mat kazko blogesnio nesu mates savo gyvenime.
Nuo saves dar noreciau siek tiek pridurti apie VAITKAUS varda, i noreciau isprausti ir "Opera uz tris grasius" pasiraso rezisierius Vaitkus, ka "opera" sukasi, pavarde ziurovus traukia, o ziureti nera ka. Yra gandu, kad jis tik savo varda visur paiso, pats i repeticijas atvyksta pora kartu, stato "mokinukai", tai kam taip zmones maustyti? As sakau ten nera i ka ziureti!!!
2002m
Teatras
Įsimintiniausi gerąja ir blogąja prasme teatro įvykiai
Irena Aleksaitė
Ramunės Marcinkevičiūtės monografija apie Eimuntą Nekrošių; "Lietuvių teatro istorija 1935-1940", kur pirmą kartą pateikiamas išsamus 1920-1940 m. Valstybės teatro scenose dirbusių aktorių žinynas - tai etapinės knygos lietuvių teatrologijoje; M. Ivaškevičiaus "Malūš" - puikiai suvaidinta, dramaturgas šauniai debiutuoja ir kaip režisierius; Keistuolių teatro spektaklis vaikams "Marius ir Miglė" - žavus ir linksmas, puikiai bendraujama su vaikais; klausimas režisierei R. Kudzmanaitei: kur dingo 7 juodvarniai, nes scenoje jų skraido tik 5 ("Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių", Jaunimo teatras). Slogiausi įspūdžiai iš naujos LTV laidos "Kultūros namai" - keičiasi vedėjai, bet laida neįdomi ir neinformatyvi, o teatrui joje skirta ypač mažai vietos;
pribloškė pasyvi visuomenės nuomonė apie tokį paties žemiausio lygmens reiškinį kaip "Akvariumas 2" - visuomenė, toleruodama jį, pjauna šaką, ant kurios sėdi.
Ramunė Balevičiūtė
M. Carr "Portija Koglen", rež. G. Varnas, KVADT;
šiųmetė Naujosios dramos akcija "Britų iššūkis - lietuvių atsakas";
atgijęs ir "atjaunėjęs" Jaunimo teatras;
Lenkų instituto veikla pristatant lenkų teatro istoriją ir dabartį;
R. Marcinkevičiūtės monografija apie E. Nekrošių.
Audronė Girdzijauskaitė
M. Ivaškevičiaus "Malūš", rež. M. Ivaškevičius, OKT;
Rimo Tumino studentų spektaklis "Dviejų ponų tarnas", kur atgaivinamas senos epochos vaidybos stilius: mūsų scenose trūkstant komedijų, šis spektaklis turės pasisekimą Mažojo teatro repertuare;
gilių ir prieštaringų minčių sukėlęs Sofoklio "Oidijas karalius", rež. O. Koršunovas, OKT - tarp spektaklio gynėjų atsirado nemažai filosofų, bet teatrologų analizės jam pritrūko; deja, nepavyko scenoje įgyvendinti impresionistinės J. Meko pjesės "Pati pradžios pradžia" formos; du teatrologiniai įvykiai: R. Marcinkevičiūtės monografija ir "Lietuvių teatro istorija 1935-1940"; nelengvai, bet skinasi kelią lietuvių modernus baletas - M. Urbaičio "Acid City", LNOBT.
Indrė Daunytė
B. Schulzo "Filosofai", choreografas Josephas Nadjis (Avinjono festivalis);
M. Meaterlinck’o "Aklieji", rež. Denis Marleau (Avinjono festivalis);
M. Carr "Portija Koglen" (pjesės skaitymas Menų spaustuvėje), rež. G. Varnas;
G. Burke’o "Gagarino gatvė" (pjesės skaitymas Menų spaustuvėje), rež. J. Vaitkus; vis labiau pasitvirtina įdomi tendencija, kad skaitymas įsiteisina kaip dar viena išbaigta teatro forma, neretai duodanti daugiau impulsų ir esanti gyvesnė nei "stacionarus" spektaklis;
R. Marcinkevičiūtės knyga apie Eimuntą Nekrošių;
"Sąvartynas", rež. N. Karpuškaitė, KVADT - tobuliausias pavyzdys (ne vienintelis Lietuvos teatruose), kaip galima išmesti pinigus į sąvartyną ir atvirai kvailinti žiūrovus;
THEOREMA ir Latvijos teatro instituto seminaras Rygoje "Managing The Performing Arts Across Europe".
Valdas Gedgaudas
Tarptautinės teatro dienos šventė KVADT: J. Arčikausko teatrinių kostiumų paradas - beprecedentinis nuotykis;
I. Jankaičio Korifėjas Sofoklio "Oidipe karaliuje", taip pat "Oidipas karalius", rež. O. Koršunovas, OKT;
T. Liutajevos ir A. Dapšio duetas M. Ivaškevičiaus spektaklyje "Malūš", OKT;
J. Meko "Pati pradžios pradžia", rež. J. Vaitkus, NDT;
M. Carr "Portijos Koglen" skaitymas Naujosios dramos akcijoje, taip pat V. Kuodytės vaidmuo (Portija Koglen) ir sceninis brolio vaidmens sprendimas;
X. Durringer "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos", rež. I. Jonynas, Jaunimo teatras;
nuoseklus S. Račkio ėjimas į režisūrą (su išlygomis - "Pikviko klubas", KDT);
R. Marcinkevičiūtės knyga "Ei- muntas Nekrošius: erdvė už žodžių". Jaudinanti;
Ursulos Martinez "Show off" ir "Mažutis dinamitas" Naujosios dramos akcijoje;
G. Verdi "Kaukių balius", rež. D. Ibelhauptaitė, LNOBT;
A. Žigaitytės "Žilvinas ir Eglė", Klaipėdos muzikinis teatras;
tragifarsinė reforma KVADT;
dažnėjantys kūrybinio cinizmo atvejai scenoje. Suprantu, kad niekas nenori pastatyti prasto spektaklio. Ir vis dėlto…
Vaidas Jauniškis
-
Britų pjesės Naujosios Dramos akcijoje - kaip iššūkis be atsako;
-
J. Vaitkaus "Pati pradžios pradžia" pagal J. Meką - kaip sėkmingas bandymas rasti intonaciją;
-
I. Jonyno "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos" pagal X. Durringer;
-
V. Kuodytės ir scenografo G. Makarevičiaus "duetas" G. Varno "Portijoje Koglen";
-
"Scenos" leidyklos knygos "Unė Babickaitė-Graičiūnienė. Dienoraštis. Atsiminimai. Laiškai" ir Gintaro Aleknonio "Andrius Oleka-Žilinskas. Pakeliui";
-
Larry Zappia "Europiečiai" pagal E. Barkerį - kaip neišnaudota galimybė Nacionaliniam dramos teatrui surasti savo kelią.
Vlada Kalpokaitė
R. Marcinkevičiūtės knyga apie Eimuntą Nekrošių;
intensyvus, skulptūriškas O. Koršunovo "Oidipo karaliaus" pasaulis su nepamirštamais įvaizdžiais;
jaukiai teatrališkos "a la retro" I. Jonyno "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos" ir aktorė Irena Tamošiūnaitė;
fantastiškas J. Vaitkaus "Gagarino gatvės" teksto humoras (ypač žiūrint pirmą kartą) ir čia vaidinančio Alberto Vidžiūno energija;
aktorės Viktorija Kuodytė, Birutė Raubaitė ir Giedriaus Puskunigio muzika G. Varno "Portijos Koglen" skaityme Naujosios dramos akcijos metu;
M. Ivaškevičiaus "Malūš".
Rūta Oginskaitė
Ramunės Marcinkevičiūtės knyga "Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių". Jausmas, kad tavo laiką sugrąžino;
Viktorijos Kuodytės sugrįžimas į sceną su Portija Koglen;
Keistuolių teatro "Marius ir Miglė";
būtent šiemet sąmonėje įsitvirtino keistas reiškinys: laimė per spektaklio eskizą ir nusivylimas per premjerą. "Malūš", "Gagarino gatvė", "Portija Koglen" - jie atmintyje tebegyvena tokie, kokie buvo pirmąkart Spaustuvėje. Terminas "nusivylimas" čia nelabai tikslus. Tiesiog ateini į premjerą ir neberandi to, ko taip ilgėjaisi. Gal tai mano asmeninis profesinis trūkumas;
O. Koršunovo "Oidipas karalius" - hipnotizuoja net žiūrint antrą kartą, kai žinai ne tik veikalą, bei ir spektaklio sprendimą;
šventės Jaunimo teatre - I. Jonyno "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikos", Rusijos šiuolaikinės dramaturgijos forumas, Ramunės Kudzma- naitės "Plastilino" skaitymas - ypač.
Daiva Šabasevičienė
Ramunės Marcinkevičiūtės knyga "Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių";
J. Meko "Pati pradžios pradžia", rež. J. Vaitkus, LNDT: naujas teatro galimybes atverianti režisūrinė koncepcija, puikus aktorių ansamblis, iš kurio išskirčiau Eglę Mikulionytę, Arūną Sakalauską, Neringą Bulotaitę, Vaidotą Martinaitį, Algirdą Dainavičių, taip pat ryškus Medilės Šiaulytytės scenografijos darbas;
M. Carr "Portija Koglen" - skaitymas (deja, spektaklio dar neteko matyti), rež. G. Varnas ir pagrindinio vaidmens atlikėja V. Kuodytė;
Jaunimo teatro organizuotas Rusų dramaturgijos forumas;
Valentinas Masalskis - kaip šiandienos teatro fenomenas;
"Žmogus be praeities"
dėkoju Doloresai Kazragytei už mintis, išsakytas "Šiaurės Atėnuose".
trys geriausi spektakliai,kuriu neimanoma suskirstyti vietomis, nes jie per daug geri
ortija Koglen(G.Varnas),Tolima salis(G.Varnas),Ugnies veidas(O.Korsunovas)
2006m
Kas įsiminė 2006-aisiais?
Įsimintiniausi (geriausi ar blogiausi) teatro įvykiai
Ramunė Balevičiūtė
Optimistiškai žvelgiant, atrodo, kad 2006-ieji buvo daugmaž ramūs, labai kuo nors neišsiskiriantys. Įsiminė, kas ir turėtų įsiminti, – "Sirenos", Naujosios dramos akcija, vienas kitas Britų tarybos, Prancūzų kultūros centro, Italų kultūros instituto, Lenkų instituto organizuotas renginys ir jų suteikta proga pažinti įdomias, išskirtines teatro pasaulio asmenybes. Turbūt kiekvienas iš šių susitikimų pasiimame tiek, kiek mums patiems to reikia. Neigiamus dalykus (kurie akivaizdūs ir kuriuos tenka minėti metai iš metų) švenčių proga norisi nutylėti. Stagnacijos, absurdų, blogo skonio ir neprofesionalumo rekordą, man regis, šiemet sumušė Teatro sąjunga ir jos naujasis "produktas" – žurnalas "Lietuvos scena".
Valdas Gedgaudas
-
Pirmieji du (ypač antras) Eimunto Nekrošiaus "Fausto" (J.W. Goethe) veiksmai ir karališkas Vlado Bagdono vaidmuo šiame spektaklyje.
-
Vaido Viliaus Šuo Dvasia "Fauste".
-
Eimučio Kvoščiausko pilietis Podsekauskas Nikolajaus Erdmano "Savižudyje" (rež. Agnius Jankevičius, Kauno dramos teatras) ir sūnus Antoška Mariaus Macevičiaus "Antoškos kartoškose" (rež. Ramunė Kudzmanaitė, Kauno dramos teatras).
-
Sigito Račkio "Svifto namai" (pagal Grigorijų Goriną) Vilniaus Mažajame teatre.
-
"Gariūniškoji" "Eglės žalčių karalienės" versija Klaipėdos dramos teatre (rež. Vytautas V. Landsbergis): pirmojo laipsnio tvirkinamieji režisieriaus veiksmai suprofanuojant lietuvių mitologiją ir tautosaką "kanukiška" tautine bižuterija šiame įvairaus amžiaus žiūrovų grupėms skirtame spektaklyje.
-
Įstabus faktas, kad šiais metais Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti nebuvo pateikta nė vieno teatralo kandidatūra.
-
Ūmus Oskaro Koršunovo gastritas-pankreatitas, neleidęs režisieriui Turine atsiimti svarbiausio Europoje prestižinio apdovanojimo už "Naująją teatro realybę".
-
Sauliaus Mykolaičio ir Valdo Pranulio savižudybės.
Audronė Girdzijauskaitė
-
"Madam Baterflai" – kaip sintetinio teatro pavyzdys (LNOBT).
-
C. Gozzi "Princesė Turandot", rež. Aidas Giniotis (Šiaulių dramos teatras) – kaip bandymas atgaivinti senosios commedia dell’arte principus.
Vaidas Jauniškis
-
"Orestėja", rež. Michaelis Thalheimeris (Berlyno "Deutsches Theater").
-
Šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos panorama (Kauno dramos teatras).
-
"vsprs", rež., choreogr. Alainas Platelis, Fabrizio Cassolis (Le Ballet C. De la B.).
-
"Topor sosi", rež. Benas Šarka ("Gliukų teatras", Klaipėda).
-
"Prižiūrėtojų galerija – Europos istorijos" ("Sirenų" festivalis).
Vlada Kalpokaitė
-
Eimunto Nekrošiaus "Faustas" – už erdvę minčiai.
-
Aldona Bendoriūtė spektaklyje "Liūdnos dainos iš Europos širdies" – už visų erdvių sukrėtimą.
-
Valentinas Masalskis – už viską, ką daro ir kalba.
Daiva Šabasevičienė
-
Aktoriai: Valentinas Masalskis ("Aš, Fojerbachas", rež. V. Masalskis, Nacionalinis dramos teatras), Nijolė Narmontaitė ("Palaukit, kieno gi čia gyvenimas", rež. J. Vaitkus, Vilniaus mažasis teatras), Povilas Budrys ("Faustas", rež. E. Nekrošius, "Meno fortas").
-
Spektakliai: "Faustas", rež. E. Nekrošius ("Meno fortas"), "Pagalvinis", rež. J. Vaitkus (Jaunimo teatras), "Bohema", rež. D. Ibelhauptaitė.
Rasa Vasinauskaitė
-
"Faustas", rež. E. Nekrošius ("Meno fortas").
-
Povilas Budrys (Dievas ir Vagneris) ir Vladas Bagdonas (Faustas) "Fauste".
-
Valentinas Masalskis ("Aš, Fojerbachas", rež. V. Masalskis, Nacionalinis dramos teatras).
-
"vsprs", chor. A. Platelis ir "Omarų krautuvė", rež. J. Lauwersas (Avinjono festivalis).
-
Beno Šarkos Vilniuje rodyti spektakliai "A Gu-Gu" ir "Topor sosi".
-
Tragiškos Dalios Tamulevičiūtės, Sauliaus Mykolaičio ir Valdo Pranulio netektys.
-
Nesibaigiantis Teatro sąjungos blefavimas.
Jaunųjų teatrologų reitingas
Goda Dapšytė
-
Jerome Thomas "Lili Cirkas".
-
Lora Juodkaitė, Valentinas Masalskis "Salamandros sapnas. Paveikslas" ("Menų spaustuvė", Šokio informacijos centras).
-
"Faustas", rež. E. Nekrošius ("Meno fortas").
-
A. Strindbergo "Į Damaską", rež. O. Koršunovas, spektaklio eskizas (Klaipėdos dramos teatras).
Vaiva Grainytė
-
"Faustas", rež. E. Nekrošius ("Meno fortas").
-
G. Tabori "Antigonė", matyta Berlyno "Berliner Ensambler" teatre, kur gyvuoja autentiškas brechtiškojo atsiribojimo vaidybos metodas.
Vilmantas Juškėnas
Gerą įspūdį paliko Bialystoko lėlių teatro gastrolės Vilniaus "Lėlėje", "Penktas veiksmas", rež. A. Kaniava (Keistuolių teatras); nuliūdino – šio sezono Jaunimo teatro premjeros ir "Versmių" festivalis.
Tautvydas Poliuškevičius
-
J. Strausso "Salomėja", rež. D. Alden (LNOBT).
-
Valentinas Masalskis ir jo suvaidintas bei pastatytas "Aš, Fojerbachas" (Nacionalinis dramos teatras).
-
"Faustas" (rež. E. Nekrošius, "Meno fortas") ir Faustą suvaidinęs Vladas Bagdonas.
Gintė Pranckūnaitė
-
J. Strausso "Salomėja", rež. D. Alden (LNOBT).
-
"Į Damaską", rež. O. Koršunovas, spektaklio eskizas (Klaipėdos dramos teatras).
-
Blogiausias per ketverius metus matytas spektaklis – festivalyje "Versmės" Panevėžio teatro "Menas" suvaidinta "Naktis rojuje" – stebina teatro drąsa vadinti save profesionaliu.
Kristina Soltonaitė
-
"Faustas", rež. E. Nekrošius.
-
Rusų režisieriaus Andrejaus Mogučyj spektakliai "Karakatuk" ir "Making Hamlet", matyti Maskvoje.
-
Labai blogos Gintaro Liutkevičiaus bandytos režisuoti F. Kafkos "Metamofrozės".
Gediminas Šeduikis
-
J. Strausso "Salomėja", rež. D. Alden (LNOBT).
-
"Faustas", rež. E. Nekrošius ("Meno fortas").
-
"Haširigaki", rež. H. Goebbelsas ("Sirenų" festivalis).
Įdomus apžvalginis metinis straipsnis apie teatro tendencijas:
Ne visada kritikai teisūs, bet pripažįstu, kad G. varno “Tolima šalis” - liuksiškas spektaklis. Nuo savęs dar pridėčiau to paties režisieriaus “Nusiaubta šalis”, bei Klaipėdos tetaro “Viskas apie moteris”
2021
Neabejotinai geriausiu 2021 n. spektakliu Įvardijamas Tomi Janežičiaus spektaklis "Dėdė Vania" Vilniaus mažajame teatre
Kas įsiminė kultūroję 2002m galima pasižiūrėti: culture.lt/7md/?leid_id=548&st_id=713&txt=Kas+%E1si min%EB Kas įsiminė 2003-iaisiais, prisiminti: culture.lt/7md/?leid_id=595&st_id=2778&txt=Kas+%E1s imin%EB + o štai norint perskaityti, kas geriausia kritikų nuomone 2004m jau teks iki sausio 7 d. kioskuose pardavinėjamą kultūros savaitraštį 7meno dienos įsigyti - leidinys neturi finansų talpintis į internetą…
Kertuk, man įdomu tavo nuomone. Kokį tu geriausių spektaklių penketuką ar dešimtuką įvardintum ? 
Oi, brangioji, “neprievartauk” Tam, kad surikiuotum, turi turėti sąrašus premjerų, būti juos mačius. Žiūrėjau per mažai. Žinoma, būtinai įtraukčiau ir Nekrošiaus “Metus”, ir Koršunovo “Šaltą vaiką” bei “Romeo ir Džuljetą”. Lyg tai ir Igno Jonyno vieną spektaklį su R.Kazlu žiūrėjau 2004m pradžioje… G.Varno Karaliaus Artūro peripetijas irgi derėtų įrašyt - dėl globalumo. Daugiau ir nemačiau spektaklių. Nes į “įtartinus” ir neinu. Į vertingas “SIRENAS” taip ir nepatekau, nors tiek į olandus, tiek į latvius, tiek į rusišką Nekrošių patekt noras buvo. Taip, kaip liaupsinamas baigiantis metams latvių originalus darbas, matosi, kad daug praradau… ŽODŽIU, menkas ekspertas jaučiuosi 