Kun. M. Krupavičiaus fenomenas. Laimėjęs teologinius ginčus dėl žemės reformos
"Plėšiku ir bolševiku" vadintam dvasininkui reikiamu metu pagelbėjo ir pal. Jurgis Matulaitis.
Vaida Genytė prisiminė, kaip vėžys pasiglemžė abu jos tėvus: dvasios skausmas yra netgi stipresnis už fizinį
Romų gyvenimą fotografuojantis Amerikos lietuvis: vis dėlto taboro sunaikinimas buvo klaida
Mirčių, senėjimo ir vienišumo rekordai: Lietuvoje vienišų žmonių turime tiek, kiek gyventojų yra Kaune
Prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo galime kiekvienas.
Marijus Velička
Esu pasipiktinęs šios dienos Konstitucinio teismo sprendimu.
Mano akimis, tai yra smūgis pasitikėjimui mūsų valstybės teisine sistema.
Nėra nieko blogiau nei neatsakyti klausimai.
Jei yra žmonių, kurie šiuo metu turi teisinių problemų ( ikiteisminių ar teisminių tyrimų) dėl GP klastojimo, naudojimo ar disponavimo, prašau kreiptis į mane el.p. <A HREF=“mailto
[email protected]”>[email protected].
ačiū
3 7 3
9:59
nu va
Pernai Lietuva, palyginti su 2020 m., itin išpopuliarėjo. Jos matomumas užsienio žiniasklaidoje išaugo 20 proc. Esame paminėti net 87 tūkst. pranešimų. Ypač Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir JAV. Ar iš tikrųjų verta didžiuotis, kad tapome labiau matomi?
35 įstaigos be galvų, kai kurios vadovų ieško jau 7 metus – kaltina mažas algas, įkyrius politikus ir užsisėdėjusius tarnautojus
3 6 9
Šachmatai moko mokytis.
Kai kurie žmonės žaidžia šachmatais daugelį metų, bet nepatobulėja. Tokie žmonės žaidžia kiekvieną dieną, daro tuos pačius ėjimus, tas pačias klaidas. Kitaip tariant daro tai, kas patinka, bet jų žaidimo lygis visada išlieka toks pats. Norint tapti geru šachmatininku, reikia mokytojo. Norėdami susipažinti su didžiųjų praeities meistrų strategijomis, turėsite išanalizuoti žaidimo istoriją. Taip pat turėsite įsisavinti svarbius elementus. Ir, žinoma, nuolat žaisti, pralaimėti ir suprasti nesėkmių priežastis. Ir taip visur. Norint efektyviai įvaldyti verslą, reikia iš naujo perskaityti tūkstančius patarimų ir žinomų verslininkų ir vadovų patarimų. Norėdami rašyti patrauklius tekstus, turėsite nuolat dirbti ir atidžiai klausytis kritikos.
Beveik 5 dienas trukusi didelio masto gelbėjimo operacija Maroke baigėsi tragiškai – 5-metis berniukas rastas negyvas
Kodėl taip yra? Pirma, atsisakęs žmogus jaučia kaltę ir nori šiek tiek ją išpirkti. Antra, manoma, kad už gerumą turi būti atsilyginta. Jūs juk jau nusileidote ir nebeprašote didelės paslaugos. Vadinasi, žmogus, kurį bandote įtikinti, taip pat bus linkęs nusileisti ir jums pasitarnauti.
"Durys į veidą" – taip įtikinėjimo meistras Robertas Cialdini’is pavadino vieną iš savo garsiųjų įtikinėjimo technikų. Jos esmė paprasta. Jei norite, kad žmogus padarytų jums paslaugą, prieš išdėstydami prašymą, paprašykite didesnės paslaugos. Svarbu, kad ji būtų tokia didelė, jog žmogus atsisakytų ją patenkinti. Tuomet galimybės, kad antrasis prašymas bus patenkintas, gerokai išauga.
Plėšikas paaiškino veidą išsitepęs citrinų sultimis – taip turėjo tapti nematomas. Nusikaltėlis buvo girdėjęs, kad citrinos naudojamos slaptiems laiškams rašyti – jų sulčių rašalas nematomas, kol nepašildomas. Todėl vyras nusprendė, jog citrinų sulčių pakaks, kad veidas pasidarytų nematomas. Mokslininkus ši istorija pakurstė atidžiau panagrinėti žmonių kvailumo ribas. Taip ir gimė Dunningo-Krugerio eksperimentai.
Skamba paradoksaliai, tačiau kuo daugiau žinome, tuo geriau suvokiame savo žinių ribotumą. Kad suvoktume, jog mūsų žinios – tik lašas jūroje, turime sukaupti minimalų tam tikros srities žinių bagažą. Specialistai, sukaupę tokį bagažą, geba kritiškai vertinti savo žinias, matyti dalyko kompleksiškumą, pastebėti ne tik žinomus elementus, bet ir trūkstamas dėlionės detales. Todėl iš mokslininko, mediko, bet kurios srities žinovo dažnai išgirsite "nežinau", "nesu tikras", "taip, bet…" Savo ruožtu į dalyką neįsigilinę žmonės bus dažniau linkę į kategorišką nuomonę, juos bus sunku perkalbėti, jie ignoruos prieštaringus argumentus ir užsispyrę laikysis savo tiesos.
Trumpai tariant – protingas žmogus yra linkęs abejoti savo žiniomis, o kvailas jaučiasi viską žinąs. Šis faktas gali paskatinti kritiškai pažvelgti ne tik į aplinką, bet ir į save. Ar tikrai esame specialistai tos srities, kurią aršiai komentuojame? Gal šiek tiek pasigilinę gebėtume pažvelgti į situaciją skirtingais aspektais ir kategoriškumas lengvai išgaruotų?
Ką daryti?
- Atsargiai vertinkite "visų galų meistrus", viską išmanančius, kritikuojančius ar mokančius – gali būti, kad toks elgesys tiesiog parodo jų neišmanymą.
- Internete gausu "ekspertų", kurie už tam tikrą sumą išmokys jus įvairių dalykų. Būkite apdairūs – tikrinkite, ar žmogus iš tiesų turi atitinkamą kompetenciją, o gal tiesiog labai gerai galvoja apie save.
- Prieš ką nors kritikuodami, mokydami ar išsakydami kategorišką nuomonę, pasvarstykite, ar geriau nereikėtų kiek pagilinti žinių.
- Jei esate tam tikros srities specialistai, pamąstykite, ar pakankamai save įvertinate.
( Paėmiau nuo psichologijos akademijos sienos)
3 6 3
Ta pati tendencija išryškėjo Dunningui ir Krugeriui atliekant tyrimą ne laboratorijoje. Nuvykę į šaudyklą mokslininkai šaudymo mėgėjų klausė įvairių dalykų apie ginklus. Pasitvirtino ta pati teorija – tie, kurių žinios buvo toliausiai nuo tiesos, jautėsi didžiausi ekspertai, kalbėjo užtikrintai ir manė neklystantys.
Ši mąstymo klaida veikia ir priešingai – didesnį gebėjimų ir žinių bagažą turintys žmonės yra linkę kritiškiau save vertinti. Be to, jie dažnai mano, kad aplinkinių gebėjimai yra geresni nei iš tikrųjų. Taigi, Dunningas ir Krugeris padarė išvadą: "Nekvalifikuoti žmonės yra klaidingos nuomonės apie save, o kvalifikuoti – apie kitus."
Įdomu tai, kad atlikti šiuos eksperimentus mokslininkus įkvėpė vienas kurioziškas nutikimas. 1995 m. viduryje dienos buvo apiplėšti du Pitsburgo bankai. Policininkai peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir nustebo – nusikaltėlis buvo niekuo neprisidengęs veido. Maža to, jis džiugiai nusišypsojo priešais kameras ir išėjo iš banko su pinigais. Nuvykę į vyro namus pareigūnai rado vagį ir paklausė, kodėl šis nepasivargino prisidengti veido.
KODĖL NEPROTINGI ŽMONĖS ĮSIVAIZDUOJA, KAD YRA PROTINGI?
Štai kokių gerų paaiškinimų rado psichologai:
Dunningo-Krugerio efektas – mąstymo klaida, kuri neišmanėlius verčia jaustis profesoriais.
Šios mąstymo klaidos principas: žemesnių gabumų žmonės yra linkę pervertinti savo sugebėjimus ar žinias. Tiesa, tyrimai rodo, kad žmonės apskritai linkę pervertinti savo gabumus. Kai kuriais atvejais ši savybė išryškėja stipriau. Šią mąstymo klaidą pirmieji aprašė mokslininkai Davidas Dunningas ir Justinas Krugeris (Kornelio universitetas, JAV), atlikę keletą eksperimentų.
Tyrėjai pateikė grupei tiriamųjų gramatinių ir loginių užduočių. Taip pat paprašė parodyti, kaip sugeba pokštauti. Užduotis atlikę tiriamieji turėjo patys save įsivertinti balais. Tie, kurių rezultatai buvo prasčiausi, buvo linkę smarkiai pervertinti savo sugebėjimus, atlikdami gramatines, logines užduotis ir net pokštaudami.
Kaune to dar nebuvo: siūlo įsigyti butą naujame daugiabutyje, kurį svarstoma nugriauti