Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai Klubai ir forumai
Prisijunk: Pamiršau slaptažodį  Užsiregistruoti
Rėmėjai:

KINO PAVASARIS 2018


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje

Atsakyti Kitos temos Nauja tema Temą 2017 11 24 d. 22:24 pradėjo  kertukas, peržiūrėta 7150 k.
Puslapiai: 1 2 3 paskutinis> 
kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13620

2017-11-24 22:24 1 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
23-iasis Vilniaus tarptautinis kino festivalis (VTKF) "Kino pavasaris" kovo 15–29 d. vienu metu vyks net 11-oje šalies miestų: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Gargžduose, Anykščiuose ir Varėnoje.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13657

2017-12-11 18:57 2 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Tik ką paskelbtame "Auksinių gaublių" nominantų sąraše atsidūrė ir keletas būsimo KINO PAVASARIO festivalio filmų.

Geriausiu vaidybiniu filmu pretenduoja tapti Luca Guadagnino VADINK MANE SAVO VARDU (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6347-vadink-mane-savo-vardu), o jame vaidinantis Timothee Chalamet nominuotas geriausio aktoriaus kategorijoje.
Fenomenalus Rottentomatoes vertinimai – 135 kritikai 98%, 5900 žiūrovai – 89%.
Jei Auksinių gaublių negavo, tai gal gaus Oskarą? Nominuotas geriausio filmo, geriausio adaptuoto scenarijaus kategorijose, pagrindinis filmo aktorius Timothée Chalametas nominuotas geriausio aktoriaus (šis "ant bangos esantis jaunas aktorius vaidina ir kitame "oskariniame" filme – "Lady Bird"), o filmo daina "Mystery of love" (autorius ir atlikėjas - intelektualios pop muzikos žvaigždė SUFJAN STEVENS) – geriausios dainos apdovanojimams. Galų gale 03.04 Oskarą gavo tik geriausio adaptuoto scenarijaus kategorijoje.
Kaip sako Edvinas Pukšta, filmo nenumatoma rodyti kino teatrų repertuare.

Apie šį programos MEISTRAI filmą rašė AISTĖ RAČAITYTĖ, pamačiusi jį TORONTO k/f:

"Apie Lucos Guadagnino "VADINK MANE SAVO VARDU" ("Call Me by Your Name") girdžiu teigiamus atsiliepimus dar nuo Sandanso, o Toronte įsitikinau, kad apie šį filmą kalbama ne veltui. Tai neabejotinai vienas labiausiai jaudinančių pastarųjų metų filmų apie pirmąją meilę. Jame radau tai, ko pasiilgstu, – ritmą, kuriuo gyvenome dar visai neseniai, prieš atsirandant internetui. "Vadink mane savo vardu" yra senamadiškas gerąja prasme. Režisierius sąmoningai kuria nostalgiją dar neseniems laikams, nebijo vizualizuoti jausmų. Tai filmas apie užgimusią aistrą tarp septyniolikmečio Elijo ir vasarą jo tėvo asistentu padirbti atvykusio jaunuolio. Režisierius kuria jutiminį, kiną, kuriame žiūrovas jaučia ne tik vasaros karštį Lombardijoje, bet ir aistros apimtų herojų kūnų virpesius."
---------------
Jeigu sakysi, kad šis italų filmas yra apie homoseksualizmą, tai nuo kito KP šios tematikos filmo, britų "DIEVO KRAŠTAS", jis skiriasi kaip dangus ir žemė. Jei sakysi, kad "VADINK MANE SAVO VARDU" yra apie pirmąją meilę, seksualinės tapatybės paieškas, perėjimą iš vaiko pasaulio į suagusiųjų, tai nuo tos pačios tematikos festivalyje, prancūzų "AVA", jis skiriasi kaip dangus ir žemė.
Ir esminis skirtumas – visiškai skirtingas jo subtilumas. Jokiu būdu nesakau, kad pamačiusieji visus čia lyginamus 3 filmus, būtinai geriausiu pripažins itališką, nors gausus nominavimas Oskarams, Auksiniams gaubliams bei įteikta britų BAFTA už scenarijų tarsi tą ir nurodytų. Gali nepatikti, kad filmas jausminis. Valandą nėra siužetinio veiksmo, tik pagrindinių abiejų personažų jausmų auginimas. Po to pusvalandžiukas, kai pasireikšia jau įprastesnės filmams siužetinės peripetijos, tačiau kai jos baigiamos, netgi man pasirodė, kad kūrėjai kažkiek užsižaidžia to jausmingumo demonstravime. Tačiau finale kūrėjai sugeba sukirbinti ir žiūrovų jausmus, kai tėvas atvirai pasikalba su sūnumi...
Žodžiu, rekomenduojama mėgstantiems kiną apie jausmų pasaulį. Nors kaip subtiliai, meniškai rodomos meilės apraiškos, nerekomenduojama, kam vyriška meilė yra iš principo nemaloni tema.

"Vadink mane savo vardu" gerbėjus turėtų pradžiuginti žinia, kad režisierius Luca Guadagnino planuoja kurti filmo tęsinį. Filmavimas prasidės, kai Chalamet sukaks dvidešimt penkeri – tiek pat, kiek jo herojui. Chalamet gimęs 1995-aisiais, vadinasi, laukti teks neilgai.
-----------------------

Dorota Kobiela, Hugh Welchman JŪSŲ VINCENTAS (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6342-jusu-vincentas)

Šis lenkų filmas nominuotas kaip geriausias "Auksinių gaublių" animacinis filmas, bet prizo negavo. Deja, negavo ir OSKARO, nes taip pat nominuotas šioje kategorijoje. Gaila...

Autoriai biografiniam kinui nedažnai taikomu animaciniu žanru ir nustebina savo pasiryžimu, nes filmo pirmame kadre parašoma, jog ranka piešė 100 dailininkų, ir atlieka didžiulę edukacinę misiją. Filmą mačiau Lenkijoje ir jau pati pradžia pribloškia įspūdžiu, kad titrų dalį piešė pats Vincent van Gogh – nupiešta animacija šio dailės genijaus stiliumi. Ypač ryškių spalvų potėpiai, primena medžio raižinius. (Ne veltui didysis olandas domėjosi japonų raižinių menu. Tą stilių kiekvienas galėjo įsidėmėti visam gyvenimui, apsilankę prieš kelis metus buvusioje dailininko kūrybos parodoje Vilniaus PANORAMOS prekybos centre). Palikusio 800 drobių ir apie 1100 piešinių, šio genijaus biografija neįtikėtinai panaši į mūsų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio – mirė jaunas, 37-ių, paskutinį gyvenimo laikmetį praleido tai gydomas psichiatrinėje ligoninėje, tai iš jos paleidžiamas. Jis piešė ne ilgiau kaip 5 savo gyvenimo metus, prieš tai norėjęs tapti dvasininku. O ypač intensyviai dirbo maždaug 444 dienas. Lietuvos genijus taip pat savo įvairiapusius meno kūrinius sukūrė per kelis intensyvius darbo metus...
Visi žino, kad susivaidijęs su draugu Gogenu, skustuvu nusirėžė dalį ausies. Tačiau mažai kas pasakys, jog išėjęs į laukus tapyti, sunkiai grįžo į vieną barą peršautu pilvu. Būtent nuo šio biografinio epizodo užrašymo ir prasideda detektyvinės struktūros šis filmas, kai konstatuojama, kad po šio įvykio VINCENT VAN GOGH pragyveno tik 2 dienas ir mirė. Sakoma, kad mirties priežastimi po nepavykusios savižudybės tapo nepašalinta kulka, sukėlusi infekciją.
Biografijos faktus pacitavau, nes filme ir aiškinasi jį menkai tepažinojęs jaunuolis Armanas Rolinas su įvairiais žmonėmis, kas galėjo sukelti šią tragediją.

"JŪSŲ VINCENTAS" išsiskiria itin kruopščiu animatorių darbu. Tos filmo dalys, kur piešta pieštuku tiesiog sunkiai atskiriamos, kad čia nenusifilmavo aktorius, o yra piešta... Kur yra ryškios spalvos, atrodo, kad piešė pats Van Goghas – tiek artima jo piešimo manierai (tas spalvingumas jo kūryboje atsirado paskutiniu laikotarpiu).
Labai vertas pamatymo filmas, atidaręs šių metų Gdynės kino festivalį.
Rottentomatoes: 115 kritikai – 82%; 5900 žiūrovai – 89%.
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013687684/kulturos-savaite-2018-03
-24-09-05
– nuo 20-tos minutės

http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-p
ramogos/pirmasis-pasaulyje-ranka-tapytas-animacinis-filmas-varzosi-del
-oskaro-853238


Jau turi 6 mln. žiūrovų. 1 kadrą Dorota viena tapytų 80 metų. Per dieną nutapyti jai išeidavo 0.03 sekundės filmo trukmės. Iš tūkstančio norinčių, atsirinko 40 dailininkų iš Lenkijos. Kiti atvyko iš pasaulio. Per 2 metus nutapė 65 tūkst paveikslų.

http://www.forumcinemas.lt/News/1005-Kino-naujienos/2018-03-26/3516/Vi
eno-populiariausiu-Kino-pavasario-filmu-Jusu-Vincentas-rezisierius-Per
-diena-sukurdavome-vos-trecdali-sekundes/


Kovo pabaigoje įteikti Lenkų kino akademijos apdovanojimai "Auksiniai ereliai". Už geriausią montažą apdovanotos Justyna Wierszyńska ir Dorota Kobiela. "JŪSŲ VINCENTUI" atiteko ir "Auksinis erelis" už geriausią scenografiją (Matthew Button, Andrzej Rafał Waltenberger, Maria Duffek).
---------------------

LYČIŲ KOVA (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6366-lyciu-kova) pavadinimas minimas abiejose miuziklo-komedijos geriausių aktorių nominacijose (geriausio aktoriaus – Steve'as Carellas, o geriausios aktorės – Emma Stone).
Rottentomatoes: 240 kritikų – 86%; 13700 žiūrovų – 76%. https://en.wikipedia.org/wiki/Vincent_(song)

Šis filmas jau savaime atkreipia dėmesį, nes daugiau kaip prieš dešimtmetį režisierius Jonathan Dayton nudžiugino kino gerbėjus tikrąja to žodžio prasme, filmu Mažoji mis (taip jis buvo vadinamas Lietuvoje. Originaliai – "Little Miss Sunshine" (2006). Du Oskarai, už geriausią metų scenbarijų ir antro plano aktoriui, gal netiesioginiai susiję su režisūrą, bet filmas tikrai buvo cool dalykas (http://banga.tv3.lt/lt/2forum.showPosts/595361.462-=(4113018058)
Ir gal dar daugiau susidomi, kad pagrindinį, žymiausios 1968-1974 m. pasaulio tenisininkės, Wimbldono turnyro rekordininkės (6 laimėtojos titulai) vaidmenį vaidina EMMA STONE (Kalifornijos svajos, Žmogus-paukštis). Deja, reikia pasakyti, kad nei jos vaidmuo neišsiskiria, o filmas tikrai neprilygsta "Mažąjai mis". Bwt filmas bus populiarus, nes žmonės, lauukiantys "Kino pavasario" ir einantys žiūrėti išskirtinių filmų, nė nesusimąstys, kad dabar jau ir kino teatrų repertuare yra geresnio kino. O "nepasikausčiusiam" žiūrovui filmas turėtų patikti, nes reali biografinė istorija papasakota labai aiškiai, tiesiai ir savotiškai intriguojančiai. Bet aš neatsikračiau jausmo, kad naudojama serialinė raiška. Herojai labai aiškių interesų, vienaplaniški. Man tikrai patiko tik finalinė dalis, kai puikiai parodomas anų laikų teniso lygis ir tiesiog gerai matai kaip žaidžiama. Dabar kino teatruose rodomas "B. Borgas prieš Makenrojų" būtent teniso žaidimo pasigedau.
O daugiau feministinio kino, kaip yra "Lyčių kovoje", nesugalvosi! Billie Jean King veikla išties padėjo įkurti Moterų teniso asociacija. Ji tikrai dėl 100 tūkst. prizo (tuomet tai prilygo pagal prizinius ne mažiau, kaip dabar milijonas) su buvusia pasaulio vyrų Nr.1 rakete Bobby Rigsu – siužetas išties padarytas pagal labai realius 1972 m. įvykius.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13672

2017-12-26 23:22 3 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Programa Kritikų pasirinkimas

Xavier Legrand SŪNAUS GLOBA

Festivalio atidarymo filmas
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6363-sunaus-globa

Mantė Valiūnaitė iš 2017 m. Venecijos kino festivalio:

"Greito tempo, bet preciziškai papasakota šeimos drama filme "Sūnaus globa" ("Jusqu’a la garde", rež. Xavier Legrand).
Antuanas (Denis Menochet) ir Miriam (Lea Drucker) išsiskiria, tačiau tėvas, manipuliuodamas teisėju ir visais aplinkiniais, išsikovoja teisę matytis su sūnumi. Filmo struktūra nesudėtinga – palaipsniui žiūrovui parodomi tikrieji Antuano ketinimai ir ryškėja skyrybų priežastis. Režisierius Xavier Legrand už šį politiškai angažuotą ir išbaigtą kūrinį pelnė geriausio konkursinės programos režisieriaus vardą, taip pat ir specialų prizą už geriausią debiutą."

https://www.7md.lt/kinas/2018-03-16/Seimu-portretai-
---------------------------

Mila Turajlić KITOJE DURŲ PUSĖJE
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6397-kitoje-duru-puseje

Mantė VALIŪNAITĖ iš AMSTERDAMO dokumentinių filmų festivalio:

"Ilgo metražo filmų konkursą laimėjo išmintinga jauna režisierė Mila Turajlić už filmą "Kitoje durų pusėje" ("Druga strana svega", "The Other Side of Everything", Serbija, 2017). Prisimenu, kaip įdomiai ir rišliai ji dėstė mintis apie buvusią Jugoslaviją ir jos kino industriją prieš kelerius metus "Meno avilio" surengtoje kino stovykloje. Antrasis jos filmas taip pat apie savo šalį – Serbiją ir žlugusią Jugoslaviją. Tik šįkart režisierė pasirenka labai asmenišką perspektyvą. Ji filmuoja savo mamą Srbijanką, beveik neišeidama iš Belgrado centre esančio buto, dar 1947 m. padalinto į dvi dalis. Srbijanka – viena iš opozicijos Slobodano Miloševičiaus režimui lyderių. Moteris pradėjo protestuoti vedama atsakomybės prieš savo studentus. Mila kartu su mama kelia labai svarbų klausimą: kokia intelektualų atsakomybė savo šaliai, kokia jų vieta visuomenėje? Įdomu klausytis dviejų skirtingų kartų moterų dialogo. Regis, keičiasi nuostatos ir iššūkiai, tačiau abi sutaria, kad Europoje radikalėjantis nacionalizmas vėl grasina atimti laisvę."
---------------------------------

Sofia Djama PALAIMINTIEJI
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6607-palaimintieji

Mantė VALIŪNAITĖ iš Venecijos k/f:
"Horizontų" programoje labiausiai įsiminė debiutuojančios Sofios Djamos filmas "Palaimintieji" ("Les bienheureux"), kuriame režisierė klausia: kaip išsaugoti vertybes ir šeimą, pasibaigus vertybes paneigusiam išsivadavimo karui Alžyre – moterims įvesti draudimai apsunkina daugelio vakarietiškų šeimų likimus. Režisierė labai įtaigiai perteikė link ribinės situacijos artėjančios šeimos likimą."

7 Rottentomatoes kritikai vertina 100 %
--------------------------------

Antrąją vietą kino kritikų komanda skyrė filmui DIEVO KRAŠTAS ("God’s Own Country").
Britų nepriklausomo kino apdovanojimuose įvertintam pagrindiniu prizu. O debiutuojantis britų režisierius Francisas Lee taip pat buvo pripažintas geriausiu 2017 m. Sandanso kino festivalyje.
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6340-dievo-krastas

Pagrindinis rodymo objektas tas pats kaip KANUOSE išgarsintame, šių metų "Kino pavasario" dalyvio Abdellatif Kechiche ("Likimas – mano meilė") "Adelės gyvenimas. I ir II skyrius". Kaip supratote iš puikaus aprašymo svetainėje čia jau vyriški kūnai. Filmo režisieriaus garbei, tų kūnų vaizdų toliau lyginant, aiškiai mažiau. Be abejo, teisinga – grožiu vyriški neprilygsta. Išskyrus, žinoma, reikiamos pakraipos žiūrovui...
Todėl norėjau rašyti, kad kažin ar vertėtų rinktis tarp keleto suspėjamų festivalyje pamatyti, šį. Tačiau gal kiek ankstyvas verdiktas – gana tiesmukiškai vystantis siužetui, prieinama prie jaudinančios jausmų dramos ir priimi vaikinus kur kas žmogiškiau, negu filmo pradžioje. Nemenkas scenaristo ir režisieriaus Francis Lee pasiekimas, jog net parodant, kad artimiesiems bei kaimynams sunku dėl vyrukų nebepaslepiamų santykių, filmas netampa erotinių vaizdų demonstravimu, bet meniškai aukštinama aistra. Ką jau padarysi, jog homoseksuali...
Filmas nepalyginamai mažiau romantiškas ir yra tiesmukiškesnis negu Adelė. Bet, manau, taip ir turi būti vyriškos meilės baruose.
Antras DIEVO KRAŠTO rodymo aspektas – sunkių ir kai kurių mums nepažįstamų kaimo avių ir karvių augintojų darbų parodymas. Išties taip dirbant, realu, kad norisi jausmų. Tik tarp vyrų jie mažesnės romantiškos išraiškos, negu ne tarp vyrų. Bet įsiplieskę jausmai filmo antroje pusėje atskleidžiami su skoningu jautrumu. Subtilumų ieškokime išpopuliarėjusiame Luca Guadagnino "VADINK MANE SAVO VARDU" (programa MEISTRAI)


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13708

2018-01-13 22:44 4 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Bus parodyti 2 filmai iš Rusijos, pripažinti geriausiais 2017 m. filmais.

Iškirtinis programos Kritikų pasirinkimas filmas

Boriso Chlebnikovo ARITMIJA
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6345-aritmija

Jis Rusijos kinotyrininkų ir kino kritikų gildijos skiriamas premijas "Baltasis dramblys" gavo šiose kategorijose:
1. geriausias metų filmas,
2. Natalija Meščaninova apdovanota už geriausią scenarijų,
3. Aleksandras Jacenka – už geriausią vyro vaidmenį.
4. Borisas Chlebnikovas pasidalijo su Andrejumi Zviagincevu prizą geriausiam režisieriui,
5. Irina Gorbačiova prizu už geriausią moters vaidmenį pasidalijo su Darja Žovner, kuri suvaidino pagrindinį vaidmenį Kantemiro Balagovo filme "Ankštumas" ("Tesnota").

Filmas iš medicinos darbuotojų kasdienybės. Jei žinome, kad vargsta dėl nepriteklių, reformų mūsų medikai, atrodo, ne mažiau – kaimyninės Lenkijos šios srities atstovai. Ne geriau, žinoma, ir Rusijoje. Tik filme beveik neliečiamas materialinio aprūpinimo klausimai, bet stebėtinai natūraliai ir įtikinamai atskleidžiama darbinės įtampos, moralinės atsakomybės, reformų beprasmiškumo, ir panašūs klausimai. Labai sunkus budinčių greitojoje pagalboje medikų darbas atsiliepia į herojų psichologinį stabilumą, šeimyninius santykius. Apdovanotoji scenaristė daug laiko praleido tarp greitosios pagalbos darbuotojų, kad filme būtų kaip galima natūralesni jų dialogai ir išsireiškimai.

Filmas pradedamas realiai atrodančiu (tiesa sakant, filme nėra nerealių kadrų) komišku epizodu, į kurį papuola greitosios pagalbos grandis. Deja, vėliau komizmo neliks. Jau sekančiame kadre sužinome, kad greitutės gydytojas Olegas pamėgęs po pamainos išgerti. Todėl niekinančiai priimamas žmonos giminėje, kurioje uošvis taip pat yra gydytojas-veteranas. Greitai paaiškėja, kad dėl to, dėl iššaukiančiai atrodančių poelgių suteikiant pagalbas iškvietimuose, išoriškai atrodančio nerimtai jo atsipūtusio požiūrio į gyvenimą, griūna Olego šeima...
Visa tai pripažintas režisūros meistras BORISAS CHLEBNKOVAS rodo didžiai įtikinamai. Ir taip, kad Olegas žiūrovui tampa labai savas.
Bet problemos šeimoje, darbe yra tikros. Rodosi iš jų Olegas nesugebės jų įveikti ir gyvenimas jį nepataisomai "nuneš" į griūties pusę...
Ar pavyks jam išsikapstyti, tikrai verta pamatyti. Filmas žiūrisi su neblėstančiu įdomumu ir, sakyčiau, įtampa. Aiškinti kad būtent taip, lyg ir nereikėtų – geriausio metų filmo titulai nesuteikiami kitokiems filmams.
Labai rekomenduoju...

https://www.youtube.com/watch?v=iYOyAdl4WOM

Interviu su BORISU CHLEBNIKOVU: https://www.7md.lt/kinas/2018-03-16/Seimu-portretai-

Maskvoje per sekmadienio (04.01) vakarą surengtą 31-ąją nacionalinių kino apdovanojimų ceremoniją išdalytos "Nikos" statulėlės. Didžiausios sėkmės apdovanojimuose sulaukė režisieriaus Boriso Chlebnikovo juosta "Aritmija" – pelnė apdovanojimus kaip geriasias vaidybinis filmas ir už geriausią režisūrą. Šiame filme vaidinę Irina Gorbačiova ir Aleksandras Jacenka buvo apdovanoti kaip geriausi aktoriai.



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13714

2018-01-16 20:55 5 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Paaiškėjo, kokia retrospektyva šiemet bus. Klasikas Jeano Vigo

http://kinopavasaris.lt/lt/naujienos/retrospektyvose-kino-poetas-jeana
s-vigo-ir-lietuviu-klasika-visai-seimai


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13721

2018-01-27 00:55 6 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Programa Metų atradimai

MANTĖ VALIŪNAITĖ rašė iš Niono dokumentinių filmų festivalio:

"Visą savaitę daugiausia laiko skyrusi sudėtingoms socialinėms ar politinėms temoms, pabaigai pasirinkau BOBBI JENE (rež. Elvira Lind, http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6334-bobbi-jene). Šis filmas jau laimėjo Traibekos tarptautinio kino festivalio geriausio dokumentinio filmo titulą, o šokėjos patirtis "Batsheva" (Izraelis) šokio trupėje žadėjo bent jau stipraus šokio kadrus. Neprašoviau – šis filmas vienas tų, kuris labiau veikia emocijas ir jausmus nei dėlioja aktualių realijų akcentus. Kartais tokius filmus tiesiog labai malonu žiūrėti, bet kartais jie būna ir perdėm manipuliatyvūs ar paviršutiniški. "Bobbi Jene" turi šiek tiek ir to, ir ano, bet vis dėlto yra paveikus, ypač atviras jaunos moters portretas. Filme per daug neeksponuojamas šokio grožis, bet pabrėžiami trisdešimt metų peržengusios šokėjos patyrimai, ambicijos, baimės ir jausmai, kuriuos ji sudeda į pirmąjį savo autorinį šokį. Po "Pono Gagos" sėkmės "Bobbi Jene" greičiausiai bus lyginamas būtent su filmu apie Bobbi mokytoją Ohadą Nahariną. Ne taip dažnai žmonių portretai dokumentiniuose filmuose tampa tokie gyvi ir nenuslysta į reportažinį stilių, stebint garsią asmenybę. Tad iš Niono išvažiavau sujaudinta ir įkvėpta."
--------------------

AISTĖ RAČAITYTĖ iš 2017 m. TORONTO k/f:

"KĄ ŽMONĖS PASAKYS (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6367-ka-zmones-pasakys, Norvegija) režisierė Iram Haq imasi vienos populiariausių šiuolaikinio kino temų – fundamentalizmo. Filmo herojė šešiolikmetė Niša, gimusi pakistaniečių imigrantų šeimoje Norvegijoje, stengiasi ne tik pateisinti tėvų lūkesčius, bet ir pritapti prie vietinių bendraamžių. Tačiau kai vakarietiškas merginos elgesys ima prieštarauti šeimos garbės sampratai, tėvas dukrą nori pamokyti taip, kad jai niekada nekiltų pagunda vėl "nusidėti". Prasideda ilgas ir žiaurus merginos kelias kovojant už savo teisę gyventi taip, kaip ji pati pasirinko. Nors tai gana vienpusiškas, stereotipais grįstas filmas, ryškus stilius, stiprus pagrindinės herojės personažas, išlaikomas intensyvus filmo ritmas daro jį emociškai paveikų.

Įsiminė ir daugiasluoksnes visuomenės problemas gan populiariai, tačiau neerzinančiai perteikęs Ziado Doueiri filmas ĮŽEIDIMAS ("L’insulte", http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6487-izeidimas), oficialus Libano kandidatas į "Oskarą". Siužetas apie neišsprendžiamą Libano krikščionio ir palestiniečio ginčą, kuris ilgainiui perauga į nacionalinį konfliktą, apnuogina visuomenės religinį ir socialinį susiskaldymą. Po premjeros Venecijoje grįžęs į Beirutą, režisierius buvo sulaikytas. Akivaizdu, Artimųjų Rytų valdantieji nemėgsta kino, kritikuojančio esamą padėtį."

ĮŽEIDIMAS pateko į finalą (gavo nominaciją) kovoje dėl Oskaro geriausių ne anglų kalba filmų kategorijoje.

Anonsas https://www.youtube.com/watch?v=lwVCaD971Eo
---------------------

Emer Reynolds TOLYN Į KOSMOSĄ (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6335-tolyn-i-kosmosa)

Šauni dokumentika apie žmonių svajones, polėkius, kuriuos užsispyrėliai ima ir realizuoja. Šiuo atveju – kosmosas. Rodomi 1977 metai. Laikmetis, kai kompiuteriai netgi JAV buvo lempiniai, nebuvo žinoma, kad gali egzistuoti toks reiškinys kaip internetas, ar netgi CD diskeliai. Išties, prisimenu pats, kad entuziastingo bendradarbio brolis gavo iš JAV (berods netgi parsivežė) CD grotuvą (dydis buvo kaip gero buitinio kavos aparato dabar) 84-85 metų sandūroje, nes jau buvo beprasidedanti Gorbačiovo era ir tokie kitų nustebinimai iš apsukrių veikėjų iniciatyvos buvo įmanomi. Bet dokumentiniais ir didelio grožio kino plastikos vaizdu parengtame filme rodomi 40-imties metų senumo įvykiai, kai dar egzistavo arši konkurencija kosmoso srityje tarp TSRS ir JAV. Amerikiečiai į savo pralošimus šioje kovoje šeštąjame ir septintąjame dešimtmečiuose nusprendė atsakyti galingu kirčiu. Aštunto dešimtmečio pradžioje ėmė ruoštis skrydžiams į ... Jupiterį ir Saturną. Dar vėliau ėmė svaigti net apie žymiai toliau esantį Neptūną. Atrodo utopija kaip reikiant, nes viena planeta yra už 375 mlrd mylių (233 mlrd. km), kita – už 201 mlrd. km. Didesnio raketų greičio kaip 30 tūkst. mylių per valandą (18,5 t. km) negalima buvo pasiekti. Aišku, čia kaip padarė pirmeiviai rusai su šuniukais ar kosmonautais neišsiversi, todėl skaraidinti nutarta storu aukso sluoksiu padengtą panašią į vinilo plokštelę su Žemės garsais. Kitokių progresyvesnių garso įrašymo būdų kaip 33 aps./min. plokštelės gi neturėta. Įrašyti gamtoje girdimi garsai, įvairiausiaos muzikos rūšys, kokių tai žvaigždžių pasisakymai. Įdomu, kad pop muzikos srityje, besiginčyjant nugalėjo tuometinis rock'n'rollo dievukas CHUCK BERRY...
Dar aš neabejoju, kad stimulas taip užkariauti kosmoso erdvę buvo tuomet ir labai pakilusi mada ir interesas domėtis ateiviais iš nežemiškų galaktikų. Pats prisimenu, kaip maždaug tais metais pas giminaičius Kaune atsirado didžiulis Amerikoje išleista albumo tipo knyga, kurioje pateikta daugybė "neginčyjamų" įrodymų, kad ateiviai svečiuojasi Žemėje. Deja, tada mūsų visuomenė menkai valdė anglų kalbą ir negirdėjau, kad tą rotaprintu padaugintą knygą su nebuitiniu tekstu kas nors būtų tada perskaitęs...

Taigi, spalvingame filme anuometiniai NASA specialistai ir pasakoja, kaip rengė 2 VOYAGER pavadintus kosminus laivus su tokia specialia auksine plokštele į tokią neeilinę užduotį. Dabar septyniasdešimtmečiai specialistai pasakoja ir dalykiškai ir su humoru apie sunkumus, problemas ir pasiekimus, nes įvykus ir laivų susprogimams, galų gale tie 2 Voyageriai išskrido į kosminę erdvę. Su jauis nuolat buvo palaikomas radio bangų ryšys. 2012 m. jie įskrido į kitą kosminę sistemą.
Filmo apraše nurodoma, kad per 40 metų Voyageriai nuskrido 12 mlrd. mylių. Mano skaičiavimais gaunasi apie 10 mlrd. Bet tai mažas skirtumas. Dar paskaičiavęs gavau, kad savo skrydžio tikslą erdvėlaiviai pasieks kažkur po 1300 - 1400 metų.
Nežiūrint to. NASA ir dabar planuoja tęsti kosmoso tyrinėjimą. 2020 ir 2022 m. planuojama išsiųsti kosminius laivus, Jupiterių palydovų tyrimams. Gal su skaitmenine technika skrisime greičiau?
Įdomus filmas. O besodomintiems kosmine begalybe, tiesiog būtinas pamatyti...
----------------------------

Lea Mysius AVA

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6333-ava

Iš tų filmų, kurie išties tampa atradimais. Režisierių ir scenaristą LEO MYSIUS tenka įsidėmėti ateičiai.
O filmas, kuris turi tikimybę, kad bus rodomas ir pasibaigus KP, jau iš pačių pirmųjų siužetinių brūkšnių kelia žiūrovą su stažu į lietuviško kino erdvę. Konkrečiai į mūsų klasiko ARŪNO ŽEBRIŪNO šedevrus "Paskutinė atostogų diena" ir "Gražuolė". Mūsiškės Lina Braknytė ir Inga Mickytė primena šio filmo heroję 13-metę AVĄ. Visuose filmuose mergaitės savaip aiškinasi savo asmenybę, veikia pagal savo brandos lygmenį, skirtingai kompleksuoja dėl seksualinių audrų (na, lietuviškose pavyzdžiuose to beveik nėra). Taigi, parodyta merginų tapatybių paieškos, žinoma, skirtingai. Žebriūno paskojimai – perdėm poetizuoti ir romantiški. Prancūzų gi, nufilmuoti taip pat 35 mm juostoje, tik spalvotai, todėl filmo spalvingumas glosto akį, AVOS brendimas ir asmenybės formavimasis vyksta nepalyginamai aštriau.
Rodoma jos, mamos, turinčios kūdikio amžiaus kitą dukrytę, atostogos. Šeima leidžia dienas žavingame paplūdimyje. Greitai sužinome, kad AVOS svajos, norai daug susiję su jos sapnais. Ji aiškina, kad jai sapnuojasi košmarai. Ir baisiai šios šeimynėlės atostogas sugadina liūdnos oftalmotologo išvados dėl AVOS perspektyvų...
Mergaitė tarsi "nutrūksta nuo grandinės" ir ima elgtis kaip laukinukė. Seksualinės saviraiškos prisodintas gražus filmas pakrypsta į kriminalinio kino lankas...
Dėl to žiūrovams tik įdomiau. Filme nuostabus muzikinis takelis...
Drąsiai galima rekomenduoti Kino pavasario žiūrovams.
Filmas įvertintas ir festivaliuose: Kanuose gavo Kritikų savaitės didįjį prizą, Auksinę kamerą. Monrealio, Miuncheno festivaliuose – geriausio filmo ar debiuto prizus. Prancūzų CESARIO apdovanojimuose įtaigiai suvaidinusi AVĄ Noee Abita pelnytai gavo šį prizą kaip geriausia aktorė.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13732

2018-01-31 16:58 7 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Programa Festivalių favoritai

Robin Campillo 120 DŪŽIŲ PER MINUTĘ

(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6504-120-duziu-per-minute)

Gediminas Kukta iš 2017 m. Kanų k/f:

"Upę matome iš paukščio skrydžio per pilkšvoje vakaro šviesoje paskendusį Paryžių. Raudona spalva čia yra esminė. Ji ryški ir netikroviška. Tai kraujas. Tai – sapnas. Paradoksalu, bene realistiškiausiame Kanų kūrinyje. Trečias prancūzo Robino Campillo (Lietuvoje rodyti "Vaikinai iš Rytų") režisūrinis darbas. Pirmas konkursinėje programoje.
Filmas, pasakojantis apie aktyvistų grupę "ACT-UP", kuri XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje bandė atkreipti visuomenės dėmesį į plintančią AIDS epidemiją, palieka dvejopą įspūdį. Suprantu, kad režisieriui, kuris pats dalyvavo grupės veikloje, svarbu parodyti, ką patyrė jo draugai ir pažįstami (nesvarbu, jei konkretaus biografiškumo ir nėra), kas pirmieji drąsiai prabilo apie problemą ir kaip liga pakeitė jų gyvenimą, tačiau pasirinkta forma šiek tiek glumina, jei Kanų kino festivalį suvoksime kaip tą, kuris pastebi ir įvertina originalios formos kūrinius.
Filmas prasideda, kai prie jaunuolių prisijungia trys nauji nariai. Vienas jų – Natanas – greitai susižavės grupuotės senbūviu Seanu. Bet dviejų vaikinų santykių istorija nėra filmo pagrindas.
Campillo renkasi paprastą ir santūrią kino kalbą. Vietomis priartėjančią net prie mėgėjiškumo. Nėra ryškių (vaivorykštės) spalvų, kurias tradiciškai siejame su LGBT bendruomene, tačiau pakanka tamsių atspalvių, kraujo raudonumo ir radikaliems anarchistams artimų simbolių, išvaizdžių ir elgesio. Campillo rodo, kad "ACT-UP" judėjimas neturėjo nieko bendra su šiandieninėmis "Pride" eitynėmis ir įvairiomis spalvingomis akcijomis. Tai buvo gyvenimo ir mirties kovos laukas. Piktas, aršus ir be kompromisų. Tragiškas.
Vieniems kritikams užkliuvo filmo trukmė. Kiti niršo dėl neįdomios ir nuobodžios kūrinio formos. Dar kiti neatleido už deklaratyvias manifestacijas. Pastarosios iš pradžių išmuša iš vėžių, bet žinant, kad Campillo matė viską iš arti ir, panašu, filme yra nemažai autobiografiškumo, galiausiai atleidi ir jas.
Šiuo atžvilgiu "120 dūžių per minutę" yra savotiška duoklė kovojusiems ir tebekovojantiems. Jos, žinoma, negalėjo nepastebėti ir neįvertinti Pedro Almodovaro vadovaujamas žiuri. Filmas laimėjo Didįjį žiuri prizą bei FIPRESCI pagrindinį prizą. Per spaudos konferenciją ispanų režisierius sunkiai tramdė ašaras."

Bet dabar, praėjus beveik metams po premjeros, kritikai vieningi – rottentomatoes vertinimas siekia net 99 % (84 kritikai), griežtesniame Metascore – 84 %.
--------------------------------------------

Sean Baker FLORIDOS PROJEKTAS
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6553-floridos-projektas

"Prieš dvejus metus pristatęs iPhone’u nufilmuotą "Mandariną" ir taip kino pasaulyje sukėlęs susižavėjimo bangą, amerikietis Seanas Bakeris grįžo su "Floridos projektu" ("The Florida Project", programa "Dvi režisierių savaitės"). Filmuota ant 35 mm juostos, todėl istorija itin ryški, intensyvi, taktiliška, kai, atrodytų, gali pačiupinėti ekraną, pajusti vasaros kaitrą, vaikystę.
Tiesa, turinys nėra iš lengvųjų. Ryškiai violetinės spalvos bendrabutyje, kuris panašus į pakelės motelį, gyvena sunkiai besiverčiantys žmonės – bedarbė motina su šešiamete dukrele, jos draugė su vyru ir mažamečiu sūnumi, įvairūs marginalai. Bendrabutį prižiūri Bobas, kurį puikiai vaidina Willemas Dafoe. Bobas renka nuomos mokestį, primena skolas, ramina įsiplieskusius konfliktus, dažo fasadą ir viena akimi prižiūri aplink zujančius ir šunybes krečiančius vaikus.
Pastarieji yra pagrindiniai "Floridos projekto" veikėjai. Pasaulį matome jų akimis, todėl iš pirmo žvilgsnio šis neatrodo toks baisus. Priešingai, pilnas spalvų, nuotykių, nerūpestingumo, autentikos. Didžiausias privalumas, kad pasakodamas apie socialinės rizikos šeimas, režisierius išvengia verkšlenimo, neteisybės jausmo, jautraus dramatiškumo. Tas tamsus debesis, pakibęs virš vieno Saulėtosios valstijos namo, vos vos justi. Vienas geriausių Kanų filmų. Jau įrašytas į asmeninį dešimtuką."

Rottentomatoes 230 kritikų duoda 96 %, Metscore – net 92 %

Man nepasirodė, kad filmas vertas tokių procentų, nors ir išoriškai labai primena praėjusių metų "Kino pavasario" hitą – Andrea Arnold Amerikos mylimoji. Bet tik išoriškai...
Filmas nuo pradžių įtraukia į 6-7 metų laisve ir vasara besidžiaugiančių vaikų klegesį, dūkimą ar netgi ne tokias ir nekaltas "zbitkas". Deja, pritrūksta naratyvo vystymosi – rodosi filmas tik ir skirtas vaikų šėlionėms. Žinoma, labai gražūs pasteline avietine spalva nudažytas motelis, kiti ryškiaspalviai pastatai (atrodo, kad net veikėjų drabužiai buvo priderinti prie sienų spalvų), kur prie kelių susikirtimo apsistoję žmones, gyvenantys iš labai ribotų pajamų. Tačiau rodoma tik kasdienybė be siužetinių intrigų, išskyrus tų vaikų "nuotykius". Aiškiai išsiskiria triukšmingoje atmosferoje ramus ir protingas ūkvedžio, vaidinanmo WILLIAM DAFOE personažas. Aktorius tikrai rado rakta būti išskirtiniu filme. Abejoju, ar jis gaus Oskarą už antraplanį vaidmenį, kuriam nuominuotas, kai yra tokie galingi konkurentai iš "Trys stendai prie Ebingo, Misūryje", bet pasirodymas šaunus!
Šiaip negalvoju, kad "Floridos projektas" yra būtiniausias filmas, kurį dera pamatyti "Kino pavasaryje".
https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/beveik-holivudas-sa
vo-laimes-kalvi-palaike-priekabiautoju/262369


https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/floridos-projekto-rezisier
ius-seanas-bakeris-siandien-amerikietiskoji-svajone-yra-buti-kardashia
n-4-943680


------------------------------------

Barbara Albert MADMUAZELĖ PARADIS
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6579-madmuazele-paradis

AISTĖ RAČAITYTĖ iš 2017 m. TORONTO k/f:

"Nesižaviu kostiuminėmis dramomis, bet austrų režisierės Barbaros Albert "Madmuazelė Paradis" ("Mademoiselle Paradis") pasirodė labai modernus ir gyvas filmas. Tai žvilgsnis į trumpą garsios XVII a. pianistės Marios Theresios von Paradis gyvenimo atkarpą, kai jos talentas ir karjera pakibo ant plauko, nes atsirado gydytojas, žadantis sugrąžinti jaunai moteriai regą. Merginai tenka rinktis tarp vilties praregėti ir savo talento, kuris tuometinėje visuomenėje buvo vienintelis aklos moters išsigelbėjimas ir vertė. Filme išryškėja klasių ir lyčių kova, kuri Albert domino kur kas labiau nei Paradis biografija. O pagrindinę heroję vaidinanti Maria Dragus daro stebuklus."

Visi 8 vertinantys žiniasklaidos kritikai pagal Rottentomatoes, davė teigiamus balus (100 %)
-----------------------------

Manuel Martin Cuenca ĮKVĖPIMAS
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6375-ikvepimas

"Juodojoje ispanų komedijoje apie literatūrą ir pavydą "Įkvėpimas" ("El autor") pagrindinis herojus pasiduoda kraštutinumams, manydamas, jog idėjų kūrybai galima pasisemti tik iš realybės. O kuo ji bus įvairesnė, tuo geriau jam seksis rašyti, tad kai jo kasdienybėje ima stigti įkvėpimą stimuliuojančių detalių, jis nusprendžia ją keisti."
-----------------------------------

Hafsteinn Gunnar Sigursson PO MEDŽIU
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6580-po-medziu

Ne dažnas "Kino pavasaryje" islandų kinas skatina susimąstyti apie moralines mūsų gyvensenos normas ir poelgius. Nors prodiusavo filmą ir Danija, islandai skirtingi: filmas prasideda kaip paprastas šeimyninių santykių demonstravimas gana paprastame filme. Nesijaučia psichologinių gelmių ar siužetinių netikėtumų.
Tarsi norisi klausti – o kur "vau" įspūdis, prie kurio yra įpratinęs festivalis?
Bet pirmas įspūdis kiek prigauna. Kai susipažįstame su visais veikėjais (tėvai, sūnaus šeima ir kaimynai), tas filmo išorinis paprastumas įgyja vis didesnę ir didesnę prasmę. Ir galvoji – argi ne taip būna gyvenime?

Jeigu neimponuoja kaiminystė ir matai nepatinkančius šalia gyvenančiųjų įpročius ar gyvenimo būdą (nors turėtų būti gana "vienodai" kas kaip mėgsta elgtis, jeigu tiesiogiai tau netrukdo), tai būtina tuo garsiai piktintis ir įžeidinėti. O jeigu atsiranda bendras interesas į kurį požiūris visai skirtingas, tai nebandysi susitarti ir išspręsti abiems pusėms priimtiniausiu būdu, o stengsies padaryti kaimynui kuo blogiau.
Filmas ir parodo, kad lyg nuo smulkmenos, prasideda tikras karas. Nors jo finalas primena gerai parodytą absurdą, bet žiūrovui turėtų netrūkti peno apmąstymui.

Nors filmas gal būt ir išlieka be to "vau" intrigoje, bet tikrai vertas pamatymo. Ypač mėgstantiems buitines, realybę rodančias, dramas. Džiugu, kad islandai atvirai nemoralizuoja, nerodo, kas tikrai teisus, kas elgiasi blogai. Viskas žiūrovo teismui...
-----------------------------------

"A" klasės Talino kino festivalį "Juodosios naktys" atidarė belgų drama LENKTYNININKĖ IR GANGSTERIS ("Racer and the jailbird", rež. Michael R. Roskam). Belgija šį įtempto veiksmo trilerį pristatė pretenduoti į "Oskarą". Pagrindinius vaidmenis sukūrė išpopuliarėję dabar aktoriai – Matthiasas Schoenaertsas ir Adele Exarchopoulos.
Belgai jau seniai įrodę, kad jų filmai – itin vertingi!

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6349-lenktynininke-ir-gangsteris


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13737

2018-02-08 18:16 8 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Programa Kritikų pasirinkimas

Daugiausia "Kino pavasariaus" sukviestų užsienio kino kritikų balsų pelnė Venecijos festivalio Didžiojo žiuri prizo laureatas, lenkų kilmės žydų režisieriaus Samuelio Maozo filmas FOKSTROTAS ("Foxtrot"). Balsavusieji tikina, kad "Fokstrotas" suteikia ne tik džiaugsmo akims, bet ir peno protui bei jausmams.

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6354-fokstrotas

https://www.15min.lt/kultura/naujiena/kinas/rezisierius-s-maoz-apie-fi
lma-fokstrotas-tai-zmogaus-sokis-su-likimu-4-1025014?c=kultura


Iš A klasės Talino k/f AUKSĖ PODOLSKYTE rašė:

"Libaniečių režisieriaus Samuelio Maozo šeimos dramą, pavadintą šokio pavadinimu, siunčia Izraelis. S. Maozas pasirinko jautrią, tačiau ne naują temą (prisiminkime, pavyzdžiui, komišką filmą "Nulis motyvacijos") – jaunuolius, atliekančius privalomąją karinę tarnybą. Iš tikrųjų, filme kalbama ne tik apie tai, paliečiamos kitos susijusios temos: Holokaustas, karo metu išgyventos traumos, tarnybos beprasmiškumas, lemtingos karių klaidos ir kaip su jomis susitvarkoma. Nenuostabu, kad filmas sulaukė kritikos (pavyzdžiui, iš šalies kultūros ministrės Miri Regev) ir apskritai papildomo dėmesio. Bet kokia reklama yra gerai, ar ne?
"Fokstrotas" struktūriškai primena graikų tragediją – trys dalys išvien siunčia žinutę, jog nuo likimo nepabėgsi. Gali šokti nešokęs, galų gale viskas bus taip, kaip turi būti. Kaip sako vienas iš pagrindinių veikėjų Jonathanas (Yonatan Shiray), "fokstrotas yra toks šokis, kuris visuomet sugrąžina į tą pačią poziciją, kurioje ir buvai". Pirmoje dalyje matome audringą tėvų reakciją į sūnaus mirtį karinės tarnybos metu, antroje – siurreali Jonathano rutiniška tarnyba "poste" keliant ir nuleidžiant užkardą, trečioji, ramiausia, sugrąžina atgal į tėvų namus, kur daugiau sužinome apie Jonathano tėvą persekiojančias traumas. Ko gero, antroji dalis yra metaforiškiausia. Patikros posto užkardą galima suprasti kaip Izraelio visuomenės filtrą – vieni dalykai įsileidžiami, toleruojami ar tiesiog pamirštami, kitiems – užkarda niekada nepakyla, t.y. traumų nusikratyti ar įveikti nepavyksta.
Filmas nustebino netikėtais siužeto posūkiais (kurių verčiau neatskleisiu), absurdišku humoru ir daugiasluoksniškumu."

Filmo ištrauka mane nuteikė būtiniausiai pamatyti filmą: https://www.youtube.com/watch?v=g_y2D6o4LOg
-----------------------------------------------------

Antrąją vietą kino kritikų komanda skyrė filmui DIEVO KRAŠTAS ("God’s Own Country").
Britų nepriklausomo kino apdovanojimuose įvertintam pagrindiniu prizu. O debiutuojantis britų režisierius Francisas Lee taip pat buvo pripažintas geriausiu 2017 m. Sandanso kino festivalyje.
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6340-dievo-krastas
----------------------------------------

Mantė Valiūnaitė iš 2017 m. Venecijos kino festivalio:

"Specialiuoju žiuri prizu apdovanotas australų vesternas NUOSTABI ŠALIS (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6356-nuostabi-salis, rež. Warwick Thornton) iš naujo pasižiūri į vergovę Australijoje. Įsimintina šiame filme teismo scena, kurioje ryškiai matyti dviejų skirtingų kultūrų susidūrimas. Režisierius vesterno žanrui suteikia daugiau subtilumo, sulėtina įprastai greitą tempą ir išryškina psichologinę veikėjų motyvaciją."

Aistė Račaitytė papildo iš Toronto k/f:
"Sąlyginai naujoje TIFF programoje "Platforma", vertinamoje tarptautinio žiuri, geriausiu pripažintas taip pat filmas iš Venecijos – Warwicko Thorntono "NUOSTABI ŠALIS" ("Sweet Country"), nukeliantis į tamsius Australijos laikus. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje aborigenas gindamasis nušauna baltaodį ir akimirksniu tampa visuotinai medžiojamu nusikaltėliu. Ir šiandien aktuali situacija skatina kalbėti ne tik apie vergovės istoriją, bet ir apie esminę žmogaus teisę į orumą. Tikrų įvykių įkvėptą epinį pasakojimą pabrėžia įspūdingos dykumos panoramos bei sodri, meistriška kino kalba (Thorntonas yra ir filmo operatorius)."

Anonsas https://www.youtube.com/watch?v=sYKBG1znk4A
------------------------------------------------

Dmitrij Gluščevskij, iš 2017 m. Berlyno k/f

"Šiek tiek gaila, kad liko neįvertinti savaip drąsūs, kad ir ne tokie šokiruojantys filmai – Liu Jiano animacinis juodo humoro trileris GEROS DIENOS ("Hao ji le")"
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6392-geros-dienos

Rottentomatoes kritikai teikia 93 % (13/1) filmo vertinimą.

Treileris: http://www.imdb.com/title/tt6451304/videoplayer/vi462469145?ref_=tt_ov
_vi

----------------------------------------------

Andrea Pallaoro HANA
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6606-hana

Mantė Valiūnaitė po Venecijos k/f:

"Aktorinę meistrystę dar kartą pademonstravo Charlotte Rampling, suvaidinusi Haną to paties pavadinimo filme (rež. Andrea Pallaoro) ir įvertinta žiuri apdovanojimu už geriausią moters vaidmenį. Tiksliai apgalvotuose, dažnai nepatogiais rakursais filmuotuose kadruose stebimas lėtas moters kelias į atskirtį ir vienatvę. Hanos vyras uždaromas į kalėjimą už nepadorų elgesį su savo vaikais, tad aplinkiniai netrunka atstumti ir jo žmonos. Informacija filme pateikiama saikingai, apie įvykius sužinoti galima tik skaitant tarp eilučių. Vengiama sensacingumo, šeimos drama perteikiama nedaugžodžiaujant, lėtu tempu, stambiais planais bei aktorės gestais ir išraiškomis."
------------------------------


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13747

2018-02-15 14:46 9 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Konkursinė programa Europos debiutų konkursas

Kantemir Balagov ANKŠTUMAS
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6336-ankstumas

Be Kanų k/f FIPRESCI prizu apdovanojimo "Ypatingo žvilgsnio" programoje, šis debiutinis filmas gavo ir Rusijos kino apdovanojimų "Baltasis dramblys" – prizą už geriausią moters vaidmenį Darja Žovner. Iš karto galima pasakyti, jog vaidmuo tikrai ir didelis ir sudėtingas.
Dar iš sovietmečio žinojome, kad Šiaurės Kaukaze yra toks regionas Kabardino-Balkarija. Dabar prisiminėme, kad sostinė – Nalčikas.
Gana niūrus gyvenimas parodytas čia 1997 metais. Kaip žinome, vyko karo veiksmai. O ir Čečėnija čia pat. Pagrindinis įtampos židinys – tarp musulmonų vietinių kaukaziečių ir daug gyvenančių rusų. Pasirodo, besą ir mažytė žydų bendruomenė, bandanti išsilaikyti. Belieka džiaugtis, kad gyvename tokiame ramiame krašte, nes filme rodomos šeimos iš Nalčiko gyvenimas "užstringa", privertęs imtis radikalių pokyčių ir turėti siaubingus stresus. Kalbu apie tokį archaišką reiškinį kaip žmonių grobimas. Atsitikus šiai nelaimei, debiutuojančio režisieriaus ir scenarjaus autoriaus visas dėmesys krypsta į šeimos dukterį Ilana. Supratusi, kad neeilinis įvykis atima iš jos laimę rinktis gyvenimo kelią (mylėti, tuoktis), ji elgiasi radikaliai ir iššaukiančiai.

Ankštumas filme turi kelias prasmes. Tai ir žydų bendruomenės artumas labai nepalankioms jai sąlygomis, ir vienos šeimos artumas, padedantis ne tik ištverti gyvenimo siunčiamus išbandymus, bet ir kankinantis pagrindinę filmo veikėją, ir kameros artumas, kuris sukuria klaustrobofišką atmosferą ir dar labiau paryškina Ilanos laisvės troškimą.
Titruose parašyta, kad filmo konsultantas yra jauno autoriaus mokytojas Aleksandras Sokurovas. Šviesių spalvų tikėtis neverta, o mokinys tik dar labiau linkęs niūriems kadrams. Žiūrovo laukia ir sunkus išbandymas: parodoma kelių minučių čečėnų egzekucija prie rusų belaisvius. Primena neužmirštamo žiaurumo vaizdus iš TV ekrano, kai rodydavo ISIS teroristų egzekucijas. Čia taip pat rusų įkaušęs jaunimas žiūri per TV, todėl labai neryšku. Bet salėje siaubo pakaks...

Neabejoju, kad filmas bus vienas rimčiausių kandidatų į "Kino pavasario" konkurso laurus...

Piotr Domalewski TYLI NAKTIS
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6373-tyli-naktis

Išsamiai apie filmą rašė ŽIVILĖ PIPINYTĖ iš Gdynės k/f:

"Išskirtinis šios naujos trisdešimtmečių kartos bruožas – žanrų ir temų įvairovė bei profesionalumas. Režisieriai moka sklandžiai pasakoti istorijas, dirbti su aktoriais, išnaudoti visas vaizdo ir garso galimybes, tik kartais, regis, nelabai ką turi pasakyti. Kita vertus, ne viename debiutiniame filme matyti, kaip jo autorius bando sudėti į kūrinį ne tik skaudžias problemas, bet ir viską, kas jam asocijuojasi su šiuolaikiniu kinu. Toks man pasirodė ir "Auksiniais liūtais" apdovanotas debiutanto Piotro Domalewskio filmas "Tyli naktis" ("Cicha noc"). Savo prizą filmui atidavė ir festivalyje akredituoti žurnalistai. Pagrindinis filmo herojus Adamas (Dawidas Ogrodnikas apdovanotas už geriausią vyro vaidmenį) Kūčių vakarą netikėtai sugrįžta iš Olandijos namo – į kaimą kažkur prie Suvalkų. Didelė šeima rengiasi iškilmingai vakarienei, bet ir švenčių šurmulys neužgožia kasdienių įtampų – konflikto tarp Adamo ir jo brolio, mesti gerti bandančio šeimos tėvo (Arkadiusz Jakubik) ir nuolat abejojančios, ar tai pavyks, mamos, senelio alkoholiko, kuris yra visos šeimos siaubas. Pamažu aiškėja nelaukto Adamo apsilankymo tikslai – jis nori pradėti Olandijoje savo verslą. Kad planai būtų įgyvendinti, Adamas turi skubiai gauti šeimos sutikimą parduoti senelio namą, nes antraip neįtikins verslo partnerio. Adamo ir jaunesniojo brolio konflikto mįslė bus įminta tik filmo pabaigoje.
Veiksmas, kuriam antrina jauniausios sesutės skaitmenine kamera filmuojami epizodai, apima vieną dieną ir beveik neišeina iš ankštų namų, nebent tik į kiemą ar senelio sodybos prieigas. Čia viskas atpažįstama – ir tradicinė mišrainė, ir popiežiaus portretas ant sienos, ir "Vienas namuose" televizoriaus ekrane. Terpė atkuriama realistiškai ir kruopščiai, kad pabaigoje dar papildomai įgytų ir metaforišką skambesį, kaip kad purve skendintis namų kiemas ar finalinis gaisras. Iš pradžių gali pasirodyti, kad Domalewskis bando sekti Cristi Puiu filmu "Sieranevada", tačiau režisieriui rūpi kas kita, nors ir jis taip pat rodo tradicinės šeimos situaciją, jos ryšių irimą.
"Tylioje naktyje" Domalewskis bando suprasti, kaip paprastą lenkų šeimą paveikė masine tapusi emigracija. Adamas – ne pirmasis išvykęs uždarbiauti į užsienį. Jo tėvas taip pat beveik visą laiką dirbo užsienyje. Todėl vaikai jį vis kaltina, esą kai tėvo reikėjo, jo nebuvo šalia. Vyras tai suvokia, bet vieninteliame ilgame monologe prisipažįsta manęs, jog užsienyje galės pasijusti žmogumi, o ne tik lenku, ir tik dabar supratęs, kad ten visada liks lenkas, o žmogumi pasijuto tik savo šalyje..."

Labai teigiamai filmą vertina ir jaunosios kartos kino kritikė ILONA VITKAUSKAITĖ:

"Debiutanto Piotro Domalewskio "Tyli naktis" ("Cicha noc") – vienas stipriausių programos filmų (festivalio pabaigoje pasipylę apdovanojimai – "Auksinis liūtas", žurnalistų prizas – tai tik patvirtino). Realistinis filmas, kurio didžiuma veiksmo vyksta kaimo sodyboje, pagrindinio personažo Adamo gimtinėje, išsiskiria preciziškai aktorių kuriamais vaidmenimis, operatoriaus (Piotras Sobocińskis jaun.) darbu. Domalewskis kruopščiai konstruoja lengvai atpažįstamą aplinką su šeimyniniais barniais, provincijos skurdu, alkoholizmu ir šventiniais nukrautais stalais. Režisieriui, kuris yra ir scenarijaus autorius, koncentruotas laikas (Kūčių vakaras) ir erdvė tampa pretekstu kalbėti apie tai, kaip emigracija, darbas užsienyje paveikė ne vienos kartos gyvenimus, šeimos santykius. Norėčiau tikėti, kad vieną dieną toks filmas pasirodys ir Lietuvoje."


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13755

2018-02-20 21:02 10 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Programa Meistrai

Claire Denis IZABELĖ IR JOS VYRAI (tiesioginis vertimas būtų "Įsileisk saulę")

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6496-izabele-ir-jos-vyrai

GEDIMINAS KUKTA rašė iš Kanų k/f:

""Meilės diskursas šiandien – tai nepaprastai vienišas diskursas". Prancūzų filosofo Roland’o Barthes’o žodžiai knygos "Meilės diskurso fragmentai" įžangoje. Cituoju ne iš atminties. Žodžius nurašiau atsivertęs knygą, kurią įsimečiau į lagaminą, o pradėjau skaityti dar gerokai prieš Kanus, kai sužinojau, kad prancūzų režisierė Claire Denis jos įkvėpta sukūrė filmą "IZABELĖ IR JOS VYRAI" ("Un Beau Soleil Intérieur", "Dvi režisierių savaitės"). Su Juliette Binoche.
Kaip ir knyga, taip ir filmas nėra meilės romanas. Ir net ne meilės studija. Labai supaprastintai pasakius, tai yra patirčių, kurios pažįstamos visiems mylintiems arba kada nors mylėjusiems, rinkinys. Šiam rinkiniui gali priklausyti ne tik artumo ir švelnumo troškimas, pavydo jausmas, meilės vienatvė ar išgyvenimai dėl apkalbų, bet ir mylimo žmogaus apranga, jo skambučio laukimas ar net žodžiai "aš tave myliu".
Juliette Binoche vaidinama Izabelė – tai šios patirtys, žodžiais sunkiai aprašomos būsenos. Išsiskyrusi ir turinti dukrą, moteris pagaliau trokšta tikros meilės. Tačiau nė vienas iš vyrų, su kuriais ji susitikinėja, nesuteikia pilnatvės, o ir pati Izabelė negali aiškiai pasakyti, ko nori, apie ką galvoja, ką nutyli.
Binoche – ar galėjo būti kitaip? – filme puiki. Potėpis po potėpio kuria pažeidžiamos, jautrios, bet ir drąsios, stoiškos moters portretą. Ji negali be meilės, bet vos tik akiratyje pasirodo potencialus mylimasis, susierzina, jog viskas klostosi ne taip, kaip įsivaizdavo, troško ar yra įpratusi. Sakytume, stipresnė už meilę yra jos idėja apie meilę. Ar ne visi šią idėją nešiojamės galvose?
Claire Denis, man rodos, įdomiai, įžvalgiai ir subtiliai "perskaitė" Barthes’o tekstą. Nenuslydo į pigią melodramą, bet ir neapkrovė ekrano pernelyg sunkiasvoriais filosofiniais išvedžiojimais. Banalumo, aišku, neišvengė, bet šis greičiau ne režisierės, o pačios meilės atributas.
Tai žiūroviškiausias režisierės filmas. Nuoširdžiai prajuokinęs salę. Nepanašus į ankstesnius jos kūrinius. Jame nėra tamsos, žiaurumo, aštrios prancūzų visuomenės kritikos, tačiau yra etatiniai aktoriai: Alex Descas, Nicolas Duvauchelle, Valeria Bruni Tedeschi. Pasirodo ir Gerard Depardieu, kurio vaidmuo finale – vyšnaitė ant torto."
---------------------------------

"Adelės gyvenimu" išgarsėjusio Abdellatif Kechiche LIKIMAS - MANO MEILĖ

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6644-likimas-mano-meile

Mantė Valiūnaitė rašė iš 2017 m. VENECIJOS k/f

"Žiuri dėmesio nesulaukęs, filmas įsiminė dėl savo tikrumo ar bent jau tikrojo žmogiškumo paieškų. Abdellatifas Kechiche pakvietė iš nesibaigiančių atostogų pirmąją dalį filme "LIKIMAS – MANO MEILĖ" ("Mektoub, My Love: Canto Uno"). Ekraną uzurpuoja įdegę kūnai, alkoholis ir pagirios. Ilgose scenose neprofesionalūs aktoriai palaipsniui vis labiau įtraukia į savo kasdienes dramas. Poilsiautojų ir vietinių jaunuolių bei jų šeimų santykiai taip pat po truputį įgauna aiškesnius kontūrus. Pagrindinis veikėjas Aminas (Shain Boumedine) tampa vedliu, įkaitusioje aplinkoje besistengiančiu užčiuopti kažką tikra, kas išsilaikytų ilgiau nei akimirką."
--------------------------------------

Michel Hazanavicius MANASIS GODARD

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6645-manasis-godard-39-as

Gediminas Kukta pamatė filmą KANUOSE:

"Michelio Hazanaviciaus "MANASIS GODARD" ("Le Redoutable") pasakoja apie Jeano-Luco Godard (Louis Garrel) ir aktorės Anne Wiazemsky (Stacey Martin) romaną, kuris prasidėjo 1967 m. filmuojant maoizmo ir trockizmo idėjų persmelktą filmą "Kinė".
Filmas vidutiniškas. Hazanavicius daug pastangų skiria formai: interjerams, drabužiams, daiktams, spalvoms, titrams, kameros rakursams, kurie mums primena Godard’o filmų stilistiką, jo kino pasaulį, tačiau sunkiai įplieskia pasakojimui ugnies. Šis vietomis vos rusena, paskui vėl atgyja, kad dar po kelių minučių atauštų. Hazanavicius šiek tiek kepšteli gyvam klasikui, apnuogindamas jo sunkų charakterį, narcisizmą ir savanaudiškumą, bet giliau, išsamiau ir įdomiau su juo nedisputuoja.
Panašu, kad prancūzas kino istorijoje gali taip ir likti vieno filmo ("Artistas") režisieriumi."
----------------------------

Aleksey German Jr DOVLATOVAS

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6552-dovlatovas

Dmitrij Gluščevskij iš dabar vyksiančio 2018 m. Berlyno k/f:

"Aleksejus Germanas-jaunesnysis filmą skyrė Sergejui Dovlatovui. Talentingas ir daug žadantis rašytojas, aštunto dešimtmečio Leningradą jis dalinosi su kitu literatūros milžinu – Josifu Brodskiu. Savotiškai pasidalino ir likimą: pavargęs laukti, kol jo darbus išspausdins gimtoje šalyje, emigravo į JAV. Bet Nobelio premijos negavo. Kaip negavo ir galimybės sulaukti tikro pripažinimo: jo kūriniai išpopuliarėjo jau po ankstyvos rašytojo mirties (48 metų), Tarybų sąjungai sugriuvus. Toks protagonisto pasirinkimas jei ne drąsus, tai tikrai rizikingas, ypač Berlynalės konkursinės programos kontekste. Rusijoje mėgstamas ir skaitomas, už jos ribų Dovlatovas iki šiol žinomas geriausiu atveju tik kaip Brodskio draugas. Visgi, "DOVLATOVAS" nėra nei konvencinis biografinis filmas. Jame aprėpiamas pernelyg trumpas laiko tarpas (vos kelios 1971-ųjų metų lapkričio mėnesio dienos), o ir pats rašytojas vaizduojamas visada kiek iš šalies, antrame plane, kaip svetimas bet kuriam kontekstui: bendraujant su motina arba buvusia žmona, žurnalo redakcijoje, net draugų rate.
Nėra filme ir realistiško tam tikros epochos atkūrimo. Atvirkščiai, kiekviename žingsnyje – stilizacija. Visi veikėjai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir išsilavinimo, kalba vaizdinga, muzikalia literatūrine kalba, metro darbuotojai kuria eiles. Net ilgi, kruopščiai apskaičiuoti komunalinių butų planai, sudėtingas garso montažas, naudotas dar režisieriaus tėvo filme "Chrustaliovai, mašina!" – ir tie čia kuria ne tikroviškumo, bet sapno, vaizduotės produkto, efektą.
Dviejų valandų filme režisierius meistriškai laiko dėmesį ir istoriją pasakoja su paties Dovlatovo kūrybai būdingu poetiškumu ir elegancija. Tiesa, kalbėdamas apie praėjusį laiką, virtuvinius pokalbius ir to meto intelektualų gyvenimą, A.Germanas jaunesnysis neišvengia romantizavimo.
To neslepia ir pats Germanas-jaunesnysis. Po filmo vykusios spaudos konferencijos metu jis prisipažino, jog filme vaizduojama epocha, jo manymu, yra paskutinis didelis kultūros pliūpsnis Rusijoje: vėliau talentingų kūrėjų būta, bet smulkesnių. Ir tai justi. "Dovlatovas" – produktas nostalgijos niekada negyventam laikotarpiui, santykis su kuriuo susikūrė per mylimą literatūrą utopijos sukūrimo, o ne dokumentinės rekonstrukcijos pastanga. It antikvarinis atvirukas: gražus ir intriguojantis, bet tikrą prisiminimo ir bendrabūvio džiaugsmą sukeliantis tik pašvęstiesiems."

Filmas Rusijoje buvo išleistas 4 dienoms (matyt, iki Berlyno k/f) ir jį pasistengė pamatyti 300 tūkst. žmonių! Dar įdomu, kad Dovlatovo tėvas – lietuvis...
-----------------------------

Jagoda Szelc BOKŠTAS. ŠVIESI DIENA

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6488-bokstas-sviesi-diena

Dabar Berlyno k/f rodomą filmą, ILONA VITKAUSKAITĖ pamatė 2017 m. Gdynės lenkų kino festivalyje:

"Prizus už geriausią scenarijų bei debiutą pelniusi Lodzės kino mokyklos studentė Jagoda Szelc filme "BOKŠTAS. ŠVIESI DIENA" ("Wieża. Jasny dzień") naudoja intriguojančią formą – niūri filmo atmosfera, minimalistinė estetika, intensyvus garsas, nuolatos auginama įtampa, simbolių gausa. Mula su vyru, sergančia motina ir dukra Nina gyvena kalnų sodyboje. Ninos Pirmosios komunijos proga juos aplanko Mulos brolis su šeima ir prieš šešerius metus dingusi jaunesnioji sesuo Kaja. Ji ir yra biologinė Ninos motina. Netikėtas Kajos atsiradimas ne tik augina Mulos nerimą dėl dukters likimo, bet ir stebuklingai pagydo motiną. Režisierė ir scenarijaus autorė nuolatos klaidina žiūrovą – futuristinius pirmuosius kadrus (iš jų taip pat sužinome, kad veiksmas vyksta netolimoje ateityje), siaubo filmo nuotaiką (lengvas mirktelėjimas Stanley’o Kubricko "Švytėjimui") keičia tradicinė šeimos drama, kurią nuolat "permuša" simboliški, personažų vidines būsenas atspindintys kadrai. O filmo finalas tikrai nepateiks galutinio ir aiškaus atsakymo."
---------------------------------

Marcelo Martinessi PAVELDĖTOJOS

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6537-paveldetojos

MONIKA GIMBUTAITĖ rašo iš dar nesibaigusio BERLYNO k/f:

"Konkursinėje programoje pristatomas debiutinis Marcelo Martinessi filmas "The Heiresses" prožektorių šviesas nukreipia į Paragvajaus aukštuomenę – vyresnio amžiaus Chelą ir jos gyvenimo partnerę Chiquitą. Laikai keičiasi ir pora išparduoda savo baldus. Akivaizdu, kad situacija ir taip prasta, tačiau kai Chiquita dėl kaltinimų sukčiavimu atsiduria už grotų, Chela yra priversta iš esmės keisti savo rutiną. Bėda tik ta, jog bet kokie pokyčiai prie patogaus gyvenimo pratusiai moteriai tampa iššūkiu – net ir pradėjusi dirbti ji įsikabinusi laikosi statusą rodančių atributų ir vis vien nori išlaikyti tarnaitę, kas kad nelabai patyrusią, ar prabangų automobilį, net jei šis jau senas ir griūvantis.
M.Martinessi su didele atida kuria moterų pasaulį, kuriame įprasta apkalbinėti ir tuo pat metu jaudintis, ką apie tave pagalvos, kai pats neišvengiamai tapsi apkalbų objektu. Pasaulį, kuriame naujoms galimybėms kliudo pačių moterų susikurti barjerai, kurie po truputį griūna išlipus iš savo socialinio burbulo. Apmaudu tik tai, jog nežinant Paragvajaus istorijos ir nūdienos peripetijų, suprasti kai kuriuos personažų gyvenimo vingius ir subtilius socialinius komentarus gali būti kiek sudėtinga, tačiau net ir stokojant konteksto "The Heiresses" drąsiai galima vadinti stipriu ir daug žadančiu režisūriniu debiutu."



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13756

2018-02-22 18:04 11 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Programa Meistrai – tęsinys

Abbas Kiarostami 24 KADRAI

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6343-24-kadrai

EDVINAS PUKŠTA rašė apie šį kino genijaus filmą iš Kanų k/f:

"Kanai nepamiršo šviesios atminties Irano kino maestro Abbaso Kiarostami ir surengė unikalų dviejų valandų filmo "24 kadrai" (24 Frames) seansą. Tai pats paskutinis Abbaso Kiarostami kūrinys. Neatpasakojamai gražus, melancholiškas, meditatyvus filmas. "24 kadrai" – tai 24 nesusiję epizodai ar net 24 trumpametražiai filmai, kuriuose kamera statiškai fiksuoja vieną kadrą, o jame atgyja garsus paveikslas, nuotrauka ar vaizdas pro langą. Ištraukos sumontuotos iš nufilmuotų scenų, suvaidintų momentų, dokumentinių akimirkų ir kompiuterinės animacijos. Be jokių komentarų ir dialogų, tačiau su muzikos ir gamtos garsais.
Daugumoje kadrų matome gyvūnus – karves, arklius, besimylinčius liūtus, asilą, šunis, avis, varnas ir t.t. Dažniausiai Kiarostami vaizduotėje piešiamas medis ir krenta krituliai (lietus arba sniegas), pučiant stipriam vėjui. Nuostabi statiška Eifelio bokšto stebėtojų nuotrauka, kai Paryžiaus simbolyje magiškai įžiebiamos nupieštos šviesoss, o už žmonių nugarų praeina gitara grojanti dainininkė. Tai neeilinė ir nepamirštama Kanų dovana."
----------------------------

Claude Lanzmann NAPALMAS

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6344-napalmas

GEDIMINAS KUKTA matė filmą KANŲ k/f:

"Prancūzo Claude’o Lanzmanno "Napalmas" ("Napalm") buvo rodomas "Specialiuosiuose seansuose" ir gilinasi į prisiminimus ir amintį. 91 metų režisierius trečią kartą lankosi Šiaurės Korėjoje ir prisimena savo pirmąją viešnagę šioje šalyje 1955 m., o tiksliau, akimirkas, praleistas su vietine medicinos slauge, kurios negali iki šiol pamiršti.
Prasidėjęs kaip daug kartų girdėta istorija apie Šiaurės Korėją, dar neįpusėjęs tampa vieno kadro filmu su prieš kamerą sėdinčiu Lanzmannu, kuris detaliai pasakoja apie romantišką pažintį su korėjiete ir taip priverčia dirbti šiais laikais labiausiai apsnūdusį kino žiūrovo raumenį – vaizduotę."
---------------------------

Ai Weiwei MIGRUOJANTYS ŽMONĖS

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6554-migruojantys-zmones

Tai filmas apie šių dienų vieną iš didžiausių Europos, Azijos, Afrikos aktualijų – pabėgėlius. Pirmos 10 šio dokumentinio filmo minučių atrodo visai nestebinančiai – prigrūstuose pripučiamuose laiveliuose pabėgėliai atgabenami į Graikiją. Tą matėme TV žiniose. Bet kai nedidelių laivelių keleiviai susijungia į koloną, jau stebina, kaip minia įvairiausio amžiaus ir pajėgumo žmonių minia traukia per šią pietų šalį. Įveikę sraunią upę, prieina prie Makedonijos sienos, apsaugotos spygliuotą viela. Nuo čia prasideda įdomioji dokumentika, gluminanti emigracijos mąstais. Net 12 kinų kinematografininko Weiwei operatorių rodo gluminančius kadrus iš Vengrijos, Sirijos, Jordanijos, Afganistano, Italijos, Tailando, Libano ir kitų šalių. Vaizdai sukrečia, matant kokį vargą turi išgyventi tokie pat žmonės kaip mes, tik priklausantys kitai nacijai ir kultūrai. Nors ir banalu, bet pagalvoji – kokie laimingi esame savo Lietuvoje. Nesinorėtų prognozuoti – kol kas...

Įtariu, kad tema nesuintrigavo. Bet patikėkite, filmas sukomponuotas išties įdomiai. Rasta nemažai unikalių kadrų ne vien apie žmones, bet ir apie rodomas šalis, kuriuos verta pamatyti dėl pasaulio pažinimo...
------------------------------

Wang Bing PONIA FANG

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6353-ponia-fang

Man keista, bet filmas tapo aukštai kotiruojamo LOKARNO kino festivalio laureatu. Todėl, žinoma, jis turi teisę būti "Kino pavasaryje". Bet neslėpsiu – nesupratau "programerių", įtraukusių šį filmą į mūsų festivalį.
Įsivaizduokit, ponios Fang paskutinių dienų šiame pasaulyje filmavimą, kai ji praradusi amą, kalbos dovaną, judėjimo galimybę, demensijos pakirsta, bejėgiškai guli lovoje, tarsi mumija, tik šiek tiek judindama rankas, "stiklinėmis" akimis ir prasižiojusi. Daug žmonių tokį vaizdą matė savo gyvenime. Taip išėjus iš gyvenimo artimiesiems, jokio malonumo toks vaizdas žiūrovui nesukels.
Filmo esmė – 8 ar 9 giminaičių, susibūrusių prie ligonės lovos, samprotavimai, kiek dienų dar ji bus gyva, ar ji ką nors jaučia, supranta, ar yra vietos kapinėse, galų gale – ar dar šeimos motina ir močiute yra gyva. Diskusijos paivairinamos brakonieriškos žvejybos vaizdais. Štai tie du motyvai ir sukasi pusantros valandos...
Nepatariu rinktis filmą, kai yra dar šimtas kitų pasiūlymų...
---------------------------------

Šioje programoje yra keli filmai, kurių lygis ir įdomumas visai nekelia abejonių, nors neturiu apie juos "papildomos medžiagos."

Michael Winterbottom ATOSTOGOS ISPANIJOJE

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6337-atostogos-ispanijoje

Šis britas – vienas iš retų ir ryškiausių kino "chaneleonų". Kritikai kartais susiraukia (a.a. S.Macaitis), kad autorius neturi aiškaus savo stiliaus, kūrybinės tematikos, o kurią tiesiog "bet ką". Tačiau tas "bet kas" – būna M. Winterbottomo atveju visada įdomus ir labai žiūroviškas. Na, su nežymiais nukrypimais. Šio autoriaus kūrybiniu potencialu ir išradingumu ėmiau žavėtis dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. ATOSTOGOS ISPANIJOJE man jokių abejonių nekelia.
Iš 96 svetainėje Rotten tomatoes užfiksuotų kino žurnalistų nuomonių, tik 17-a nedavė 6/10 balų (82 %). Tai geras rezultatas.
-------------------------------

Aleksey Fedorchenko ANOS KARAS

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6551-anos-karas

Trys ankstesniuose "Kino pavasariuose" matyti šio Jakaterinburgo kino autoriaus filmai paliko gilų įspūdį. Barzdotasis storulis (jis bent porą kartų lankėsi KP) turi unikalų folkloro įkomponavimo į savo filmus talentą. Ir jeigu vėl atvyks – unikalų ir pasakotojo talentą. Jeigu Edvinas Pukšta teigia, kat "Anos karas" – brandžiausias Aleksejaus kūrinys, tai abejonių nėra...
----------------------------------

Takeshi Kitano ĮNIRŠIO PABAIGA

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6380-inirsio-pabaiga

Jei kelia neaiškumą, kas "slepiasi" po žodžiu kultinis, reikia rodyti į šį, jau 71-ius atšventusį japoną. Nedaugelis autorių savo kriminaliniuose ar istoriniuose filmuose sugeba taip sužavėti žiūrovą. Jo garbei esu surašęs "traktatą" prieš beveik 15-metų:

http://banga.tv3.lt/lt/2forum.showPosts/296322.462-=(1000993221

Garantuoju, neįsigijus bilieto laiku, vėliau jų nebus...
------------------------------

Kim Ki-duk ŽMOGUS, ERDVĖ, LAIKAS IR ŽMOGUS

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6620-zmogus-erdve-laikas-ir-zmogus


Didžiai populiarus Lietuvoje korėjietis, ir vėl "taškosi kraujais". Tiksliau – tomatų padažu Šypsena. Žiaurus kinas! Bet mes, juk įpratę...
Bilietų taip pat bus sunku gauti į šį tik prieš savaitę Berlyne debiutavusį filmą...



kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13764

2018-03-02 07:31 12 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Pasirodo pirmosios filmų rekomendacijos:

http://kinopavasaris.lt/lt/komandos-topai

Ne su visomis, kaip pačių pačių geriausių festivalio filmų pozicijomis galėčiau sutikti. Tas ir suprantama – KP rengėjai suinteresuoti atkreipti dėmesį į labiau nišinius, liekančius šešėlyje filmus...


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13776

2018-03-09 23:39 13 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Vyriausiojo programos sudarytojo EDVINO PUKŠTOS valandinis interviu 15 min. portalui vertinga, kad išsiduoda, kuriuos filmus laiko įdomiausiais. Šiaip komandos nariai giria visus filmus...

Taigi, jis išskyrė šiuos filmus:

Įkvėpimas, kaip bene geriausią komediją (aukščiau šiek tiek apraųyta).

Zama – kaip vieną unikaliausią, turinčių nustebinti.
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6491-zama)

Bobbi Jene – turėtų sujaudinti (aprašytas aukščiau)

Maria Callas: savais žodžiais – labai įdomus ir vertingas debiutanto filmas (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6535-maria-callas-savais-zodziais
)

Virš galimybių ribos – pribliškiantis pasakojimas, kaip sportininkė praranda savo asmenybę dėl sporto rezultatų. Edvinas siūlo pamatyti Rūtai Meilutytei ir palyginti jos kančias ir šios gimnastės. Stebina, kaip taip arti prisileido Lenkijos kino kūrėjus
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6400-virs-galimybiu-ribos)

Edvino favoritas Nr.3 Kandelarija (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6361-kandelarija)

Sako, pavykusi ir pernykščio didžiausio hito "Tobuli melagiai" italų režisieriaus Paolo Genovese nauja kitokia komedija Šventa vieta (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6389-sventa-vieta)

Dabar tai jau padėk man, Dievuli! – neįprastai sensacinga dokumentika!
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6376-dabar-tai-jau-padek-man-diev
uli
)
Nuo savęs pabrėšiu, kad filmas belgų, kurie išsiskiria labai aukšta filmų kokybe!

Mikrobūtis – netikėtas filmas, parodantis tikrą Pietų Korėją.
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6386-mikrobutis)

Vienintelis vaikas – tai gali tapti festivalio "tamsiuoju arkliuku", kai nieko nesitikima, o filmas išgarsėja tarp žiūrovų...
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6534-vienintelis-vaikas)

Nužudyti Chesusą – sukrečiantis trileris.
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6378-nuzudyti-chesusa)

Pavyzdingas elgesys – stebina žanrų keitimas brazilų filme.
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6351-pavyzdingas-elgesys)

Viena iš vyraujančių temų festivalį – žvilgsnis į pasaulį paauglio ar net vaiko akimis. Be aprašytų gerų filmų AVA, SŪNAUS GLOBA, dar Edvinas išskyrė
Gyvenimas ir nieko daugiau Filmas gerai pasirodė San Sebastiano festivalyje. Rumunų operatorius filmavo vieną populiariausių praeitų metų KP filmą "SIERANEVADA"
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6377-gyvenimas-ir-nieko-daugiau)

Čigonas Edvinui panašus į Martinos Scorsese stilių!
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6330-cigonas)

ŠEŠĖLIUOSE – nebūdingas Indijos kinui trileris
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6385-seseliuose)
P.S. Esu matęs "Kino pavasaryje" labai įspūdingą Indijos detektyvinį filmą prieš
kelis metus.

Mutafukaz – Tarantino ir Manga stiliaus rancūzų-japonų animacinis trileris, pribloškiantis unikalumu
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6379-mutafukaz)

Geros dienos – dar vienas animacinis filmas Tarantino stiliuje. Šįkart iš Kinijos...
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6392-geros-dienos)

Grūdas – vienintelis mokslinės fantastikos mėgėjams skirtas filmas. Ir jeigu jis yra MEISTRŲ programoje, tai šį tą reiškia...
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6489-grudas


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13781

2018-03-10 07:50 14 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Kino kritikės Živilės Pipinytės rekomendacijos:

https://www.7md.lt/kinas/2018-03-09/Kitaip-papasakotos-istorijos

----------------------------------------------

Festivalio uždarymo filmas šįkart lietuviška premjera.

MINDAUGO SURVILOS SENGIRĖ

Bilietų jau nėra. Bet pergyventi neverta – iš karto po festivalio jis bus imtas rodyti k/t repertuare.

https://www.lzinios.lt/lzinios/Kultura-ir-pramogos/arteja-sengires-pre
mjera-iamzinti-gera-kadra-prireikdavo-keleriu-metu/261005


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13783

2018-03-12 21:21 15 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Festivalio svečiai tikrai reikšmingi:

http://kinopavasaris.lt/lt/susitikimai-su-kurejais


Edo
Banginis

Klube: ne narys

Parašė žinučių: 6304

2018-03-14 13:32 16 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Edo Įtraukti Edo Į adresų knygelę
Gana prasto lygio apžvalga delfyje https://www.delfi.lt/veidai/kinas/kino-apzvalgininko-eksperimentas-50-
kino-pavasario-filmu-per-13-dienu.d?id=77417057


Bet gal kas nors vistiek ras kažką naudingo.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13785

2018-03-14 15:37 17 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Transliacijos Facebooke:

http://kinopavasaris.lt/lt/naujienos/stebekite-tiesiogines-transliacij
as-kino-pavasario-iskilminga-atidarymo-ceremonija-ir-festivalio-metu-v
yksiancius-susitikimus-su-rezisieriais


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13786

2018-03-15 10:49 18 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Šįvakarą VINGIO Didžiojoje salėje paskutinį kartą žiūrovai gali susitikti su Silvana Imam, apie kurią sukurtas filmas SILVANA – PABUDINK MANE, KAI ATSIBUSI. Na, dėl išvertimo nes tikras, tai naudokime Lietuvoje platinamą pavadinimą

SILVANA. Pažadink mane, kai pabusi
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6405-silvana

Man įdomiausias įspūdis iš filmo, kad po jo peržiūros turėjau progos gyvai matyti žmogų, kuris visai nemoka lietuviškaui, bet padoriai gali bendrauti žemaitiškai. Teko prieš trejetą metų išmaišyti Telšių, Plungės rajonus, nes reikėjo bendrauti su miestelių ir vienkiemių vietiniais gyventojais dėl būsimo dujotiekio jų žemėse statybos, ir tokio fenomeno tikrai nesutikau.

Kaip beatrodytų keista, logikos tame daug. Plungėje 1986 m. gimusią mergaitę, kuri visą laiką dabar, manau, vadina save sceniniu pseudonimu, 4 metų tėvai išvežė į Švediją. Kaip pati sako iki 7 metų vis vasaroms grįždavusi į Plungę, o dabar ryšiai aiškiai anutrūkę. Mergina su taip pat atvykusia į Vilnių mama bendrauja švediškai ir ne keista, kai ją imi lietuviškai plačiau klausinėti, ji prašosi pereiti į anglų kalbą. Bet žemaitiškus pradmenis čia pabuvojusi, aiškiai sustiprins atmintyje...

Atsiribojant nuo malonių kilmės ženklų, tenka pripažinti, jog filmas nelygus. Sakyčiau, pirmas pusvalandis tiesiog nykus. Filmo kūrėjai su kamera sekioja jauną merginą, kuri 2014 m. ėmė darytis žinoma, kaip Švedijos hip hoperė. Jos repas švedų kalba (tekstai verčiami į lietuvių klb.) nuteikia nykiai. Grubus lozungų, persmelktu nepadoriais žodžiai skandavimas. Labai toli nuo Eminemo įspūdžio, ar, manau, ir nuo LILAS ir INNOMINE (nesu išsamiau susipažinęs su jų repo lygiu). Koks bebūtum tolerantiškas, vadinti pirminius SILVANOS kūrybinius bandymus muzika, gana sunku. Skirtingai, jos meilės Beatrice Eli šiuolaikinį stilių ir lygi vadinti muzika tikrai galima! Aštriai deklaruojančios lesbizmą ir feminizmą SILVANOS dainos muzika tampa tik finalinėje filmo dalyje (koncertas Stokholme), kai rodomi 2015-2016 m. koncertai. Tačiau šūkavimo lieka ten daug. Iki tol jos gerbėjų ratą sudaro itin siauras spektras – sakyčiau 12-15 m. paauglės (koncertas Geteborge). Be muzikinės filmo pusės, SILVANA daug kalba apie jausmus Beatricei, nevengiant nufilmuotų ilgų jų romantiško artumo scenų (be sekso rodymo) bei kovos už moterų teises Švedijoje.Deklaruodama, kad hip hopo scenoje yra vien vyrai, ši nuo Plungės žemaitė feministiškai atstovauja moteriškus lūkesčius. Visa tai gana "išsitempia" ekrane, trūkstant bent kokios dramaturgijos.
Tačiau Lietuvos žiūrovas aiškiai atkus, kai po neįspūdingos įžangos, filmo kūrėjai grąžins Silvaną ir jos mamą, berods LILIJĄ BAKANAUSKAITĘ, Plungėn., kad pabendrautų su buvusiomis kaimynėmis. Atsiranda sodraus humoro. Filmas įgyją antrą kvėpavimą ir tolimesnis SILVANOS karjeros siekimas Švedijoje jau žiūrisi smagiau. Bet ištęstumo autoriams vėl nepavyksta išvengti.
Suprantu švedus, kad jiems "nedaėjo". Betgi SILVANA galėjo kur kas daugiau intrigos paskleisti filme, jei paaiškintų, kaip Plungės priemiestyje, žemaitė Lilija (jeigu tikras jos vardas) galėjo iki 1986 metų susirasti vyrą sirą?! Ir 1990 m. emigruoti į Švediją XXI a. galima šio klausimo nė nekelti, bet mums, Lenkijai ir kitiems toks paaiškinimas dokumentinį filmą tikrai padarytų sodresnį, o ne vienaplanį kameros sekiojimą paskui SILVANĄ, nelabai ką šiaip įdomaus ir galinčią pasakyti ir parodyti savo karjeros siekyje. Tėtis ir motina filmuojami filme. Silvana organizuoja jų dalyvavime CD įraše, jie klausosi dukters koncerto. Silvana vyksta su mama ne vien į Plungę, bet su tėvu į Damaską. Jos kūryboje "prasimuša" musulmoniškos pažiūros, nekalbant jau apie pavardę
Paaiškinimas galimas tik toks, kad (vieninga ar jau nebe?) šeima specialiai nenorėjo liesti šios temos. Bet išvada gaunasi aiški – nukentėjo dokumentinio filmo įdomumas, neįvedus šiuos paaiškinimus. Susidaro įspūdis, kad kūrėjai taikė tik į Švedijos rinką, visai nepasirūpindami, kad filmas bus žiūrimas ir Silvanos šaknų šalyse (na, Sirijoje, gal vargu, bet ką gali žinoti?) ir kitose Rytų Europos šalyse.

Taigi, išvada gana dviprasmiška apie filmą: visų pirma, džiugina, kad "Kino pavasaris" elgiasi drąsiai, rodydamas filmą ir dar festivalio atidarymo stadijose, antra, autoriams pritrūko stipraus talento Silvanos asmenybę ir ypač būsenas atskleidžiant giliau. Dabar gana paviršutiniškas jos paveikslas, eksploatuojant tik 1994 m. vasarą nufilmuotą Silvaną, vasarojančią Plungėje. Tuomet ji įsivaizdavo save berniuku, o subrendus ie nestandartiniai norai nedingo...
Nevienareikšmiškai vertintinas biografinis filmas apie valingą žemaitę! (o ar būna kitokių žemaičių?).


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13787

2018-03-16 07:59 19 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
SŪNAUS GLOBA
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6363-sunaus-globa

Kai buvo paskelbtas pilno metre debiutuojančio prancūzo XAVIER LEGRAND šis filmas festivalyje, asociatyviai sąmonė ėmė apeliuoti į kitą, kur kas daugiau žinomą XAVIER'ą – prancūzakalbį 10-ia metų jaunesnį kanadietį DOLANĄ. Ir, žinokite, po peržiūros ši asociacija tik sustiprėjo!

Labai meistriškas kūrinys. Festivalio atidarymo seanse pilnutėlėje Vingio Didžiojoje salėje žiūrovai jokiu būdu nežiūrėjo vien socialią-buitinę šeimos santykių dramą. "SŪNAUS GLOBA" nuaustas ir iš detektyvinio, trilerinio kino siūlų. Ir tas žanriškas nevienalytiškumas daro filmą stipriai prikaustantį prie kėdės, nes neapsiriboja vien šeimyniniu konfliktu...
Atidarymo seanso žiūrovai buvo praturtinti šio 38-ių scenaristo ir režisieriaus 2012 m. trumpametražiu (29 min.) filmu "Prieš viską prarandant". Šis prancūzišką Cezarį gavęs ir nominuotas Oskarui filmas yra tarsi dabartinio pilnametražio "Sūnaus globa" priešistorė. Kaip kokiuose "Žvaigždžių karuose". ("KINO PAVASARYJE" yra seansų, kur rodomi abu filmai ir kur tik "Sūnaus globa" – tas nurodoma repertuare.) Vėlgi yra šeimyninio konflikto rodymas, tačiau viskas pateikta aštraus trilerio stiliuje. Labai prasmingas gavosi toks abiejų filmų parodymas iš karto, tačiau kas matys vien tik "Sūnaus globą", nes matosi galimybė, kad filmas bus rodomas ir po festivalio, jo supratimui tai įtakos neturės. Žymiai didesnė intriga bus, kai apie valandą teks spėlioti, ką gi yra iškrėtęs (-ia) šeimai tėvas, kad visi tokie įsibaiminę, įsitempę ir kategoriškai su juo nenori turėti reikalų. Visai neaiški konflikto priežastis ir iš trumpametražio filmo. Vien priežastis – mėlynės ant žmonos kūno, sūnaus sakymas, kad medžiotojas tėvas nukreipė šautuvą į mamą...

Ką gi, po valandos žiūrovams tampa aiškiai suprantama, kas darosi...
XAVIER LEGRAND perduoda žinią, kad žmogus yra aukštesnė fiziologinė būtybė nei kiti Žemės gyventojai ir turi kontroliuoti save, valdytis. Ši gana elementari ir visuotinai suvokiama tiesa, pateikta kino mylėtojui išties aukščiausia kino meistrystės kalba. Xavier Dolanas turi rimtą konkurentą, besidarbuojantį tuose pačiuose žanruose ir siužetuose...
Puikus kinas!

Interviu su filmo kūrėju: https://www.7md.lt/kinas/2018-03-16/Seimu-portretai-
---------------------------------

Jeon Gowoon MIKROBŪTIS
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6386-mikrobutis

Reikia įsidėmėti šią debiutantę iš P.Korėjos. Šiame autoriniame filme ji įdėjo viską, kas geriausia moteriškoje natūroje – jautrumą, įžvalgumą, taktą, savo vertės žinojimą,žvelgiant į filmo protagonistės MISOS natūrą, bei šaunų stiliaus pojūtį ir skonį, vertinant filmo autorės darbą.
Dėl šio filmo suradimo reikia tik pagirti atsakingą už Azijos kino pristatymą "Kino pavasaryje" Edviną. Tiesiog stebina kaip debiutantė sugebėjo parašyti gudriai protingą scenarijų ir nufilmuoti jį iš lyrinės komedijos šypsenos, palydimos šaunios muzikos, vis labiau pereinant į jautrią dramą. Siužetas aiškiai aprašytas, bet sunku įsivaizduoti, kad filmas bus toks artimas ir šiltas mūsiškiam žiūrovui. Rodosi, galima teigti, jog puikiai galime susipažinti su Seulo gyventojų charakterio bruožais, kurie turėtų mums pristatyti būdingus korėjiečius, tačiau aiškiausiai suvokiame, jog lygiai tokie pat žmonės yra ir europiečiai. Taip, kaip senokai nematytą Misą sutinką buvę draugai iš muzikavimo grupės, kurią aplankyti juos priverčia gyvenimas, laisvai galėtų sutikti ir lietuviai. Žmogus yra žmogus, ar jo kilmė tokia, ar anokia...
Garantuoju, kad apypilnėje "Kino pavasario" salėje žiūrovai, pirmieji turėję galimybę išvysti "MIKROVISATĄ", liko tikrai užganėdinti puikaus įspūdžio.
Kadangi šis filmas pasibaigus KP tikrai grįš atgal į Aziją, labai rekomenduoju jį pamatyti. Ypač tiems, kuriuos savo keistumais kažkada anksčiau yra nuvylęs kinas iš šio tolimo mums kontinento. Dabar santykiai tikrai bus pataisyti!!


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13788

2018-03-16 11:26 20 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Sako 100 metų kartu yra šviesus, nuotaikingas filmą apie atkurtos Lietuvos bendraamžius:

http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6556-100-metu-kartu


Praeivex
Dalyvė

Klube: ne narė

Parašė žinučių: 153

2018-03-16 11:31 21 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: Praeivex Įtraukti Praeivex Į adresų knygelę
Apie "SILVANĄ" iš visai patikimų žmonių girdėjau, kad filmas žiūrėjusiems pasirodė gana vidutiniškas. Ir jie nesuprato kodėl vakar salė taip audringai plojo po filmo. Nors pati Silvanos asmenybė tikrai įspūdinga (nuomonė čia apie patį filmą). Na, bet mano draugai, kuriems nelabai patiko, tikri kinomanai, reikliai vertinantys kiną, o jei salei patiko, nėr blogai Šypsena
Beje, jie tikėdamiesi, kad dalyvaus Silvana, taip lyg buvo žadėta, bet jos nebuvo.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13789

2018-03-16 12:57 22 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę

Praeivex ra:
Beje, jie tikėdamiesi, kad dalyvaus Silvana, taip lyg buvo žadėta, bet jos nebuvo.


O! Tada įvyko rimtas nesusipratimas. Intensyviai buvo reklamuojama.
Per uždarą vakarą, jos dalyvavimas tikrai sustiprino bendrą įspūdį – vien ko žemaičiavimas vertas! Ir jai itin patiko toks dėmesys ir tolerancija jos atžvilgiu...
Negi nutarė su mama nukakti į Plungę? Ar pervargo, nes 7 val. ryte dalyvavo LRT laidoje. Ką gi. Ne viskas pavyksta, ką organizatoriai būna suplanavę...
---------------------------------------

Lietuviškų filmų premjerų TRUMPŲ FILMŲ KONKURSO programa patvirtino, kad lietuviškas kinas kyla. Dar pernai buvo tikrai silpnesni filmai....

Nepalaidotas (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6502-nepalaidotas) išliks atmintyje kaip visiškai solidaus kino pavyzdys. Bene žinomiausios dabartinės kartos kino aktorės iš Lietuvos, nes daug filmuojasi Rusijoje, Severijos Janušauskaitės ir Cesario grupės aktorės Vilmos Raubaitės duetas stipriai "veža" filmą, kurio scenarijus ne toks ir išsamus (logiška, nes kitaip filmas būtų ne trumpo metro). Profesionalaus darbo įspūdis.
Ne ką prasčiau atrodė ir Gyvatė (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6396-gyvate). Čia vėl filmo atrama tampa su "ŠVENTUOJU" išpopuliarėjusi Gelminė Glemžaitė (ten – kirpėja) ir vedantysis Rusų dramos teatro aktorius Valentin Novopolskij. Istorija žaisminga, linksminanti publiką. Užkliuvo perdėtas ir ne visai natūralus merginos iš ekrano piknaudžiavimas keiksmažodžiais. Dabar tuo nenustebinsi. Skirtingai nuo išradingo pasakojamo filme siužeto...
Nors Lino Bareišos Pirtis (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6499-pirtis) buvo atrinktas į Venecijos kino festivalį ir ten įvyko jo premjera, laikau jį šiek tiek silpnesniu trumpametražiu. Todėl, kad rodomu siužetu tiesiog nieko nepapasakojama, išskyrus, kad gimnazistiškas jaunimėlis išsinuomoja pirtį ir ten praleidžia triukšmingą vakarėlį. Bet nei jokios įdomesnės istorijos, moralo ar kokios nors perduodamos žinutės filme nepamačiau...
"Neįsikirtau" į Vytį (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6393-vytis). Manau, be reikalo filmo autorius Jevgenijus, pora sakinių pristatydamas filmą, laikė paslaptyje, kur vyksta veiksmas. Būčiau gal kitomis akimis žiūrėjęs ir klausęs nespalvotame kadre kalbančio jaunuolio. Dabar gi, manau, autorius neišnaudojo filmo suteiktų galimybių. Bet gal kitiems kitaip atrodė.
-------------------------
ŠĖTONO LAIKAS
(http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6503-setono-laikas)

"Kino pavasario" simboliu tapusio filipiniečio LAV DIAZ kūrybinius principus reikėtų žinoti, jeigu jau pasirenkamas pamatyti jo naujas darbas. Nemažai žiūrovų nutarė apleisti salę po 2 ar 2,5 val. žiūrėjimo.
Šio filmo scenaristo, prodiuserio, dainų kompozitoriaus ir eilių autoriaus, ir, žinoma, režisieriaus beveik 4 val. trukmės miuziklą Filipinų 1979 m. istorinių įvykių tema rekomenduoti galima toli gražu ne bet kuriam "Kino pavasario" lankytojui. Gali įsigyti ir priešų... Šypsena
Tačiau, jei sugebi atitrūkti 4 valandoms nuo buities reikalų, laiko trūkumo ar nuovargio, pasinersi į TIKRĄ kino esmę. T.y. seksi kino pasaką, kaip kad žmonėms atsitikdavo anksčiau nepalyginamai dažniau, nes nevaldė juos internetas, mobilusis ryšys ir skuba. "ŠĖTONO LAIKAS" – neregėtai originalus kinas. Gali patirti rodosi neišdildomą įspūdį nuo geriausio KP filmo, bet vis tiek su metais jo sukelta emocija bluks atmintyje. Šitas reginys išliks atmintyje, manyčiau, amžinai. Nes tokio sugalvojimo paprasčiausiai nebuvo. Grynai politinę šalies istoriją rodantis filmas, kai Filipinus valdė diktatorius Marcosas, (filme jis rodomas panašiai besielgiantis kaip Hitleris ir pavadintas NARCISO (gerai verčiasi – Narcizas)) su savo armija terorizavo šalį. Ji elgėsi banditiškai. Ir šio pasakojimo tekstas... sudainuojamas a'cappella, t.y. be pritariamųjų instrumentų.
Taip jau gaunasi, kad gruobonių kariškių dainos melodingos, o kenčiančios liaudies – raudos. Tikrai, nerealiai tas atrodo! Deja, LAV DIAZ negali "nejoti ant savo arkliuko" – bent valandą filmas turėjo būti trumpesnis. Jau vien gausus žiūrovų lakstymas į tualetą, tą konstatuoja. Taigi, šis meniškas kinas išties fiksuojasi festivalio įspūdžiuose kaip originalų originalas. Bet reikia būti "atsidavus kinui", pasirenkant jį žiūrėti...


blablabla.
Patyręs dalyvis

Klube: narys

Parašė žinučių: 974

2018-03-17 22:29 23 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: blablabla. Įtraukti blablabla. Į adresų knygelę
Kadangi nelabai maciau tarp ivairiu rekomenduojamu, labai siulau nepraleisti rumunu filmo Pororoka. Labai stiprus filmas niekuo nenusileidziantis geriausiems naujos rumunu bangos darbams. Apie tai kaip dingus dukrai, seimos santykius ir ypac tevo pasauli keicia sielvartas, desperacija, pyktis. Filmas sunkus, ilgas, veiksmas vystosi letokai taciau 2 su puse valando prabega nepastebimai. Sakyciau kad turi panasumu su puikiu Zvyagintsevo Loveless, ir tikrai nelabai jam nusileidzia kokybe.

kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13790

2018-03-18 01:47 24 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
Anos karas
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6551-anos-karas

Sakyti, kad šis tik sausio pabaigoje pristatytas premjeroje filmas yra geras, būtų netinkama. Filmas – festivalio pažiba!
Ji ne mažiau originalus nei LAV DIAZ istorinis miuziklas, tačiau fainesnis tuo, kad FEDORČENKO neužsižaidžia savajame originalume ir tenkinasi 80 min. trukme. Režisieriaus ir scenaristo talentas, manau, tame, kad rodydamas žiūrovui ekstremalų mergaitės išgyvenimo reginį (koks jis yra, aiškiai parašyta aprašyme), autorius visai nesistengia mus šokiruoti, gąsdinti, šiurpinti pagal temą "koks baisus tas karas!". Santūrumo, saiko ir skonio kriterijai dramatiškoje mergaitės situacijoje išlaikyti aukštumoje! Labai ir labai rekomenduoju pamatyti festivalyje.
Žinoma, kad rusai nevertina savo intelektualiojo darbo produktų ir labai greitai visi jų filmai atsiranda internete. Čia netgi variantas nemokantiems rusiškai, – mergaitė kovoja dėl savo išlikimo visiškai tyloje – mes netgi nesužinome, ar ji nėra nebylė. Bet reginio pamatymas ne kino teatre, tikrai ryškiai nuskurdins žiūrovą. Visai kitos bus susitapatinimo su heroje galimybės.
Vienintelis trūkumas, kad lauktas ir žadėtas kūrėjo Aleksejaus Fedorčenko susitikimas su "Kino pavasario" žiūrovais neįvyko – režisierius nesugebėjo atvykti į Vilnių. O iš praeitų susitikimų, patyrėme, kad jis puikus ir kalbėtojas...
-------------------------------

Lenktyninkė ir gangsteris
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6349-lenktynininke-ir-gangsteris

Tai žiūroviško kino pavyzdys. Ir tokio lygio, kad visiškai tinka rafinuotoje "Kino pavasario" programoje. Trilerio ir dramos mišinys gal ir vadintinas komerciniu kinu, bet žinomas belgų režisierius Michael R. Roskam, pasitelkęs pripažintą scenaristą Thomas Bidegain, tik dar kartą įrodo, kad belgų kinas yra cool dalykas. Veiksmo filmą žiūrime prikaustyti prie kėdės. Gal tik pačiame finale labai jau krenta autoriams reikiamos "kortos", kad siužetas vystytųsi taip, kaip jie sugalvoję. Gal ir perlenkia su atsirandančių situacijų gausa, bet ką darysi, jei Roskamas taip myli pitbulius! Jie reikšmingą vaidmenį suvaidino 2015 m. "Kino pavasaryje rodytame šio režisieriaus trileryje "Nešvarūs pinigai" (The drop), jie ir čia gąsdina aktorių Matthias Schoenaerts, kuris vaidino ir aname filme kartu su T.Hardi ir Gandolfini. Naująjame Roskamo filme primena apie savo žavesį įspūdingus apdivanojimus už "ADELĖS GYVENIMĄ" gavusi graikė Adelė Exarchopoulos.


kertukas
Banginis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 13791

2018-03-18 08:57 25 žinutė iš 52 Atsakyti forume: visiem Atsakyti privačiai: kertukas Įtraukti kertukas Į adresų knygelę
IZABELĖ IR JOS VYRAI
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6496-izabele-ir-jos-vyrai

Taip jau atsitiko, kad kraštinėje kėdėje atsisėdau jau užgesus šviesoms. Kai gana greitai supratau, jog filmas orientuojasi į moterišką auditoriją ir autoriai nė nesistengia slėpti, kad jų tikslas yra būtent šis, didžiausias žiūrovų segmentas, apsidairiau. Kiek aprėpė tamsioje salėje akys, aplink sėdėjo ir šypsojosi vien moterys... Šauniai pasijaučiau lyg šiandien kovo 8-oji ir per klaidą papuoliau į "Kino pavasario" specialų seansą šios datos proga...
Na, kai po seanso užsidegė šviesos, pasimatė ir viens kits vyrukas, atlydėjęs savo antrą pusę...
Susitaikius su faktu, kad kūrėjai filme kruopščiai dėlioja romane sakomas moteriškų lūkesčių apie vyrus mintis, pasidžiaugiau, kad tas Izabelės partneris, kurio ji norėtų, bet jis privengia įsipareigojimų (ne tas, kuriam 50-imt ir Izabelė neturi nuotraukos; ir ne tas, kuris dar bus) [kas matė filmą, supras, kodėl aš čia taip... Šypsena] yra labai panašu, kaip kūrė prancūzų legendinis kino autorius ERIC ROHMER. O jo išpopuliarintą "kalbančio kino" stilių labai myliu...
Na, kiti švytinčios seksualumu Juliette Binoche laikini gyvenimo partneriai jau nepanašūs į Rohmer herojus, bet smagu matyti tokią aktorę šiame filme. Keletą metų vis papuldavo kino festivaliuose filmai su Juliet pagrindiniuose vaidmenyse ir daugumoje jų mano požiūriu Binoche atrodė kiek "apvytusi" gražuolė, neišvengdavo pervaidinimo. Ogi čia – tiesiog švyti brandžiu moterišku žavesiu ir paaugliška figūra.
Prie vyriškos sampratos apie kiną finale gražino ne kas kitas, o Gérard Depardieu. Nors nebeišeina jo rodyti kaip vyrą iš liemens ir stuomens, o tik jo kalbančią galvą, bet jis tik dar kartą įrodo esas itin talentingas aktorius...

BOBBI JENE
http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6334-bobbi-jene

Turėjau lūkesčius, kad matysiu daug Izraelio modernaus baleto trupės BACHEVA koncertinių numerių. Mat, kai ji gastroliavo Vilniuje, buvo tokios kosminės bilietų kainos, jog tik pasvajojau apie jų spektaklių pamatymą gyvai...Deja, to parodoma mažai.
Bet šokėjos Bobbi Jene kasdienybė ir ypač jos pastangos po 10-metų karjeros Izraelyje bandymai įsitvirtinti gimtojoje JAV, pateikiama labai išsamiai. Esu tikras, kad ta tikra dokumentika yra ir suvaidinta, nes šokėja nuolat yra kino operatoriaus objektyvo filmavimo zonoje. Tačiau tokie pasvarstymai nekeičia įspūdžio, jog regi tikrą menininko kūrybos procesų dokumentavimą, kuriame labai daug asmeniškų išgyvenimų, ypač bandant susikurti šeimyninį gyvenimą. O štai drąsi per maždaug pora metų intensyvių pastangų šokėjos BOBBI JENE SMITH sukurta solo programa "AKĖJIMAS" parodoma filme išsamiai. Labai gerai visų įvertintas šokis išsiskiria tuo, kad modernaus šokio ir judesio balerina šoka nuoga. Ir estetiškai tai labai gražu. Šokėja, pasiryžusi tapti ir choreografe, patvirtina savo neeilinį talentą.

Beje, filme nedidelį vaidmenį turi populiarioji aktorė LAURA DERN.
--------------------------------

ĮŽEIDIMAS (http://kinopavasaris.lt/lt/programa/6487-izeidimas)

Labai pasaulio mastu pripažintas filmas man pasirodė gana "erzinančiu" savo pradinėje stadijoje. Taip, gyvenime ima ir pasitaiko tipų, kurie išpūtę akis su agresyvumo apraiškomis, puola ginti ar įrodinėti savo teisybės. Kartais atrodo, jau tuoj gausi į snukį jeigu toliau ginčysies.
Tiesmukiškas charakterių eskalavimas, neigiamai nuteikė, suformavo dirbtinumo įspūdį.

Neslėpsiu, kad nusivylęs filmu, nuskubėjau į svarbų kitą seansą. Tačiau po dienos kitos išgirdau labai palankių atsiliepimų ir negalėjau nepasižiūrėti, kokia filmo antra pusė. Tą, ką įtariau, pasitvirtino – filmus reikia žiūrėti iki galo...
Režisierius specialiai deklaruoja tokį (-ius) veikėjus, kad vėliau galėtų parodyti tas politines ir tautines tiesas, kurias nori atskleisti.
O jos išties ir aštrios ir savotiškai pamokančios tiek moraliniais aspektais, tiek politiniais. Išaiškinama ne vienas istorinis skaudulys tarp tautų... Atrodytu, mes tolimi nuo arabų mentaliteto, temperamento ir istorinių priešpriešų, bet padaryti išvadas po filmo pateiktos žinutės, verta visiems, ne vie libaniečiams, palestiniečiams.

Kad čia ne tušti samprotavimai rodo tai, jog libanietis šio filmo scenaristas ir režisierius Ziad Doueiri gimtąjame Libane patupdytas į kalėjimą už šalies menkinimą – filme atskleista Libano istoriniai vystymosi epizodai, kurie buvo slepiami nuo savos tautos. Nors mes galime konstatuoti, kad meistriškai ZIAD DOUEIRI mumis ir pamanipuliuoja (advokatų giminystės įvedimas, pagrindinio veikėjo automobilio taisymo įgūdžių panaudojimas santykių aspektams ir pan.), bet dėl to tik didinamas filmo žiūroviškumas.
Gerai, jog filmas turi galimybių būti rodomas ir po festivalio...


Tikrinti, ar yra naujų atsakymų temoje
Atsakyti Kitos temos Nauja tema



Pranešti apie naujas žinutes šioje temoje
Mano prenumeratos

Statistika

Kinomanai: 3.039 Žinučių forume 188.908 2.228 Narių klube 3.030 Banga.lt laikrodis 12:30 Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai



Kinomanai

Moderuoja: Diaboliq, BangaLT, kertukas, Froidas
Statusas: ne narys (Įstoti)
Filmų archyvas
Forumas
Naujienos
Nariai
Foto
Nuorodos

Banga.lt klubai


Mano įrankiai

Privačios žinutės
Mano temos
Dienoraštis
Draugų adresai
Mano duomenys

Mano meniu

Į mano meniu įkelti puslapį: KINO PAVASARIS 2018

Prisijungę draugai

Visi draugai

Paieška

 

Dažnai užduodami klausimai