Lavonų tampymas, kaip pagarba žmogui ir tautinės savimonės ugdymo priemonė
Šiandien per radiją tik ir girdžiu, kaip iš Amerikos į Lietuvą, iš Lietuvos į Vilnių, iš Vilniaus į Kauną tampomas Bernardo Brazdžionio lavonas. Nesakyčiau, kad jis man būtų labai aktualus ar kad galėčiau gyvai, ne tik teoriškai, suprasti jo žadintojišką reikšmę. Tiesą pasakius, jis man kur kas įdomesnis, kaip modernaus stiliaus lietuvių poetikoje pradininkas, nes sukirčiuoti “kryžius” ir “susimyžęs” reikia ir drąsos, ir polėkio. Taip pat nemanau, kad šiuo metu reikėtų kaip nors žadinti tautiškumą ar tai, kas kartais vadinama tautine sąmone (apie tai diskutavome temoje “Kosmopolitizmas” (http://www.banga.lt/admlt/2forum.showForumPosts/80548.241-=(613666965).
Manau, kad mirusieji turi teisę (gal būt paskutinę) ilsėtis ramybėje. Todėl toks lavono tampymas po pasaulį man atrodo ne tik kad ne pagarbus, bet net ir kažkuo žeminantis, laukinis. Kiek galima pelnytis politinių, "dvasinių", "sąmonigumo", "tautiškumo" kreditų aktyviai prisidedant prie lavono tampymo? Labai daug.
Žygiuodami į Europą norime ten nusitempti ir saviškių lavonus. Kažin kada lietuviai civilizuosis?..
nesipletojant - krikscionybe Lietuvai nieko gero nedave…
Nebuvo laiko man tuo pasidometi, bet ar ne jo paskutine valia buvo, kad jo kunas butu parveztas i Lietuva?
krikscionybe nieko blogo Lietuvai nedave .
Kazin ar tautine samone ugdoma tokiais zygiais, bet gali buti, kad velionis, danguje matydamas, kad jo kaulai gimtoje zemeje, dziaugsis 
boba ,tavo visai nebudistine ir netgi nedaoistine ir ne krisnoistine pasaulejauta
Geriau jau pelenai butu veziojami ir isbarstyti Lietuvoje, nei jo kunas veziojamas. o juk pagerbti galima ir kitokiais budais, pvz.:sv. misios jo atminimui.
Branguti turetumei dziaugtis ir dekoti, kad nesi zymus ir tavo kuno skirto trasoms netampys po platu pasauli.#
kaip cia pasakius… net ir paskutinis kataliku uzgesintas aukuras 1869 m. nuzudant sergetojus/vaidilutes?
Lavono palikimas ar nepalikimas ramybeje - tai kulturos, religiniu isitikinimu klausimas. Kazkurioje kulturoje po kurio laiko numirelis iskasamas, nuvalomi ju kaulai ir kazkur sukraunami, tiksliai nebeprisimenu. Ir ten niekas nemano kad tuo pazeidzia kokias nors mirusiuju teises. Betgi, kuo remdamiesi tvirtinsime, jog musu kultura yra teisingesne uz tu aborigenu kultura? Kurie dabar geriau ismano "prigimtines" numireliu teises? Kitas reikalas, jeigu sioje diskusijoje apsiribosime "musu" kultura.
pasiziurejus i kai kuraias diskusijas baisiai keistai atrodo - as dar vsias naujokas - negi cia turi kokia reiksme kas kokia relgija pripazysta -ar pagonybe kaip umbas, man - krikscionis ir kitos aukscaiu isvardytos…
Visu pirma, velionis savaime neatsidurs kur nori buti palaidotas, o antra, jei cia tokia kultura,paprociai, tai kodel ir neperkelti?
jo ,uz tai aborigenai ir suvalge kuka , sakutemis is bambuko 
Tavo pasvarstymai, Badai, labai vietoj, bet čia mes turime reikalą ne su tradicinės kultūros tikėjimais, ne su papročiais, ne su laidojimo tradicijomis, net ne su velinio paskutine valia. Visa tai kažkur yra, bet dabar veikia kur kas stipresni socialiniai mechanizmai. Čia būtent labai geras pavyzdys, kaip lavonas gali būti labai sėkimingai suvartojamas, išgaunant iš jo tam tikrą simbolinį kapitalą ir jį sėkmingai pasisavinant. Brazdžionio lavonas jau nepriklauso nei gimnėms, nei bičiuliams, nei pačiam sau. Jis priklauso Lietuvai, tautai, ir bus tampomas po Lietuvą tol, kol iš jo bus išspausti paskutiniai to kapitalo lašai. Tai - mūsų, šiuolaikinė, europėjanti, nuoga Lietuva su visa nekaltybe ir silpnaprotyste…
tai teigi ,kad "socialiniai mehanizmai " yra ne tautos savimone ?
Ar ne kitaicai Amerikoj daro bizni laidojimo kontoroms, nes perkelineja savo proteviu palaikus i usa, nes nori tureti savo gimines ‘po ranka’
Bernardai laikykis…cia dar neviskas!
Absurdas kazhkoks…Jo palikimas - jo kuryba…Kodel nepalikus to lavono ramybeje… Myliu Lietuva, bet kartasi geda man uzh visa ta kvailuma… Apie mirusius chia galvojama zhymiai daugiau nei apie gyvus… jau geriau skirtu tuos pinigus patanatimijos klinikai, kur kudykiu lavonelius sumeta i kriaukle kaip mesos gabalus…
Kad, amžiną jam atilsį, Bernardas Brazdžionis buvo iškilus žmogus, turbūt nedaugelis galėtų nuginčyti. Ir tikrai jis sugebėjo kažką palikti po savęs (ir ne tik vaikus kaip daugelis iš mūsų).
Kodėl mes negalime jo palaidoti ten kur jis pats norėjo? Nejau vaikai nelaidoja savo tėvų ten, kur jie patys pageidavo? Pavyzdžiui mano tėvukas jau senai yra pareiškęs savo norą kur norėtų būti palaidotas?
Bernardas Brazdžionis buvo jau išeinančios iš gyvenimo kartos žmogus. Ir senolių, kurie norėtų atsisveikinti su juo, yra žymiai daugiau nei jaunimo. Tai kodėl negalima ir jiems suteikti šiokios tokios malonės, parodyti dėmesio jų kartai. (Turima omenyje jog senoliai mėgsta nueiti į laidotuves).
Mane šokiruoja tai, jog žmonės perlaidojami čia pat, Lietuvoje. O juokas ima kai tai daroma tose pačiose kapinėse. Matai vieta negera, ne ant kalniuko ar per arti pagrindinio tako.