Antradienio lyrika
Pelėsiais ir kerpe apaugus labai,
Siaubinga antradienio lyrika – štai…
Nors aukštus lyrikus sumigdė vargai,
Bet ji tebestovi dar vis…
Kažkur Lyrikas pradingo, tai drįsau atidaryti jo nuolatinę temą, kad galėtų reikštis visi nuolatiniai jo gerbėjai.
Visi tylit. Turbūt neįkvėpė netikusi pradžia. Ką gi, tuomet štai pacituosiu gražesnį eilėraštuką (iš Šeimos forumo):
Kam pakelei mane lyg zvaigzdziu
Droviomis ir aistringom glamonem
Ju neber…vel ant zemes krentu
Ir vienatves vel pajauciu skoni
Jei galejau anksciau bent svajot
Kad sutiksiu tave viena diena
Tos vilties as dabar neturiu
Praeitim bepaguodziu as siela
Dekui tau, kad buvai su manim
Ir stiprus ir drovus ir aistringas
Kad suspejom i dangu pakilt
Is kurio taip svaiginanciai smingam
Dar eilėraštukas (iš ten pat):
Mano mylimas geras zmogau
Kas, kad skiria mus lankos ir upes
Ant peties man svelnumas nutupes
Ir dziaugiuos, kad gavau paragaut
Taure sklidina saldziojo nuodo
Abejones, kancios ir vilties
Tas svelnumas ant mano peties
Prasme musu buvimo parodo
Siltas pedsakas tavo delnu
Mano sielai sparnus uzaugino
Nesa jie i zydejima gryna
Nebijau kasdienybes salnu
vk stengiasi is paskutiniuju 
Grazu…
taip melancholiskai nuteikia…
Visai ne darba skatinanti nutaika susikuria
na grazu,net nezinau ka dar dadet gal laikyk 
ir toliau varyk tokiam stiliui
Antradienio alsa pravere langa ir vogcia iselinus pagloste tebemieganti kuna.Saules spinduliu plunksnomis pakukteno vaikiskai iraudusi skruosta,Peteliske pralekdama nusinese miego likuciu ant sparnu.
Prasidejo nauja, karsta ir lipni,maloninga ir zudanti eilinio antradienio ,eiline diena…
vk stengiasi is paskutiniuju
Gal ir ne iš paskutiniųjų, bet stengiuosi. Ir kaip parodo “010203” pavyzdys, stengtis buvo verta.
Dar citata:
Kartais būnam tylūs, kaip laukimas
Ir iškalbūs kartais - kaip lemtis,
Jau išdovanotas palikimas,
Išdalinta trupiniais viltis.
Jau tik eit į paskutinę stotį,
Tik, žiūrėk, kažkas pasako: "Ne!
Mums dar teks už laimę pakovoti,
Tiktai ne po vieną, o drauge."
Ačiū Tau, Likime. Tavo žodis
Žmogui tebūnie žvaigždė ryški,
O, kai vėl stotelė pasirodys-
Sumirksėk neoniniu taksi.
Ir išvežk į žalią žalią juostą
Kur tiek daug laukinės paslapties,
Tegul tai, kas niekam nepabosta
Teikia stebuklingos išminties.
Saunuolis
Dar citata:
Is tavo ranku meile paimsiu
Kaip dangus zeme tave apkabinsiu
Susirangysiu ant tavo keliu
Busiu kaciukas tau prie auseles
Busiu pavasario zydinciu veju
Vasaros vakaru tyliai atejusiu
Glausiu krutinen veida pavargusi
Meile gaivinsiu siela suzvarbusia
Bus tavo akys ziburio vietoje
Vasaros naktys aistrai sudetos
Bus musu rytas ir siltas vakaras
Mielas teblyksi musu ugniakuras
sveiki, brangieji malonu, kad man nesant, tęsiate lyrikos tradicijas vk - tu šaunuolis beje jaučiu, kad artimiausiu metu lyrikos bus visai mažai, nes darbų labai daug, o ir atostogois ne už kalnų
geros visiems dienos,
lyrikas
Lyrike, o tu kaip barsukas žiemai iš anksto prikaupk lyrikos atsargų. Tas lyrikos atsargas atsiųsk mums ir mes jas tau nesant reguliariai publikuosime po truputį…
Siūlau tavo atstovu ryšiams su visuomene paskirti Moną - tavo karščiausią gerbėją.
taip taip, pasitikekit manim, paatstovausiu, tikrai neapvilsiu
Aciu, kad palaikote mano puse, gerbiamasis vk_ 
tai kad aš ne barsukas ir eiles rašau ekspromtu… ką čia sugalvot???
Gerai, kad ne barsukas, nors tavo smegenys ir aptekę taukais - kitaip neklaustum, ką daryti - sėsk dabar ir parašyk ekspromtu (jei tau taip geriau) nu kokiu taip 30 eilėraštukų, o po to juos nepaskelbk, o siųsk savo atstovei ryšiams su visuomene Monai (jau sutiko). Kai tu nepasirodysi rytais iki 8:30 ji už tave atidarinės naujas temas ir saikingai skelbs tavo eiles.
ačiū už detalų paaiškinimą kaip ir ką daryti kadangi smegenys aptekę taukais, tai nieko nesuprantu o 30 ekspromtukų nėra laiko, nes darbai nelaukia
Na va, taip per tą kapitalizmą ir darbo žmonių išnaudojimą Lietuva neteko dar vienos Salomėjos Neries, oi, atsiprašau, neteko dar vieno Lyriko .