Nu, gal nera taip jau blogai! Visu pirstai vienodi, ne tame esme, yra ir geru zmoniu, bet gal reikia grieztesniu priemoniu pries ziauruma, t. y israut ji sub saknim?
Sutinku su Debora...is asmenines patirties zinau, kad zmogu tik gyvenimas ir aplinkiniai padaro tokiu koks jis yra...kazkaip nejucia pradedi elgtis su kitais taip kaip jie elgiasi su tavim...o juk zinia lietuviu pirstai i save lenkti....sunkiai rasi zmogu, kuris linketu gero kitam...
GreenLady rašė: Sutinku su Debora...is asmenines patirties zinau, kad zmogu tik gyvenimas ir aplinkiniai padaro tokiu koks jis yra...kazkaip nejucia pradedi elgtis su kitais taip kaip jie elgiasi su tavim...o juk zinia lietuviu pirstai i save lenkti....sunkiai rasi zmogu, kuris linketu gero kitam...
cia prasideda kai buti mazas musies tau kaskas i plaukus smelio primeta tu jam galva sutalzai paskui jis broli didesni pasikviecia tu bl chebros pasikvieti koki 10 snukiu sudauzai viena karta antra, paskui rimtozz dielos prasideda isvezi i miska prigrasini kad kokiam drauguj nalogo nepistu kad tavo kieme ora pagadino ir pan viskas aisku LAMOS
Ziaurumas gali buti ir genuose, nepamirskite. GHm, kalbate is gyvenimo, na taip, galbut, ziurint ka vadinsime ziaurumu, velgi kiekvieno vertinimo kriterijai skirtingi siuo atveju...tai kas nusizengia visuomenes normoms musu manymu yra ziauru, juk mes vagims ranku nekapojam ar nea? o musulmonai taip daro ir tai dar palyginus ne ziauri bausme. O siaip gal as ko nezinau, argi buvo toks simtmetis ar desimtmetis kada zmones nebuvo ziaurus? Zmogus taip pat kovingas padaras, tik mastantis (o galbut tai ir suteikia dar daugiau ziaurumo ), esme ta kiek mes tai kontroliuojam ir kiek valdome save, kiek normos mums yra priimtinos ir kiek ne, ir savaime aisku kiek mes skiriame tai kas yra gerai, o kas blogai, kokia vieta tarp musu vertybiu uzima zmoniskumas?