Augintinis jūsų vaikui. Ką apie tai manote?
Štai mano beveik 2m. sūnus nuo pat gimimo yra apsuptas gyvūnų. Pas tėvus gyvena senas 10m. Škotų seterio patinas, o pas mus - nė 2m. neturintis levretės patinukas. Su jais jis sutaria puikiai. Esu garantuota, kad mano šunys jam nieko nepadarys. Taip pat turėjom ir papūgėlių, ir katiną, ir žiurkėną.
Ar verta vaikui įtaisyti kokį nors gyvūną?
Augdamas vaikas su gyvūnas įgyja atsakomybės ir rupestingumo jausmą. Kiek tai pasiteisina?
O to levretino jau nebepasidalinat?
ir iš kurgi Tu jau tokia garantuota, kad nepadarys? 
kiekvienas, žinoma, gyvena kaip tik jam patinka, bet aš augindama mažą vaiką tikrai nenorėčiau turėti namie šuns. bet čia yra taip turbūt dėl to, kad pati jų nemėgstu 
o šiaip, labai dažnai būna, kad gyvūnėlis, kad ir koks jis būtų mielas vaikams labai greit atsibosta ir toliau jo rūpinimąsi perima tėveliai arba perduodama tolimesniems/artimesniems draugams, pažįstamiems ar, blogiau, išmetami gatvėn 
vat butent del sitos dalies tai tikrai sutinku, labai blogai, kai gyvuna tevai vaikui nuperka vien todel, kad jis jau menesi zyzia. Taip ir daugeja ismestu i gatve gyvunu 
Na o jeigu gyvuna isigijo suauge zmones todel, kad jie patys nori juo rupintis, tai kodel gi ne? nors daznai ir suauge neivertina savo galimybiu ir atsakomybes pritruksta
Tikrai baisiausia, kai gyvūnas yra tiesiog išmetamas. Jau geriau jį nuvežti ir užmigdyti, kas irgi baisu, jei yra jaunas ir sveikas. Kita vertus, gyvūnų buvimui šalia vaikų pritariu, nes ir pati augau apsupta jų. Tiesa, nemanau, kad būtina nupirkt kažką “specialiai” vaikui, na, atseit jūrų kiaulytę ar kokį kitą padarėlį, už kurį būtų atsakingas “tik” jis. Šuo yra puikiausias draugas
Beje, reikalingas ir atitinkamas auklėjimas, kad vaikas suprastų, jog gyvūnas yra gyvas ir jaučia, o ne žaisliukas jam (man kažkaip nemalonu žiūrėti, kai vaikas taso šunį už uodegos, muša per snukį, o tėveliai juokias ir aiškina, kad jų mažasis dar nieko nesupranta).
Dėl savo šunų aš garantuota, nes tai medžiokliniai, dresiruoti,parodiniai šunys. Jų charakteris gan švelnus, puikiai sutaria su vaikais. Vaikas seterį tampo už uodegos, ant jo jodinėja, o šuo nė garso neišleidžia.
Nesu iš tų žmonių, kurie porina, kad mano šuo niekada neikas, bet kai pasirenki tokį, šunį kuris vaikui nekelia pavojaus, tai ir gali garantuoti.
patys žmonės dažnai negali būti garantuoti už savo poelgius, o čia - gyvūnas
pritariu abiems postams aukščiau.
Kaip bebūtų, kiek bepsitikėčiau šunimi, vienų - vaiko ir šuns niekad nepalikčiau.
Mažiui jau 1m. ir 4 mėn. su sabaka labai gražiai sutaria - kartu voliojasi, kąsniu pasidalina
ji leidžiasi už ausų, ūsų tampoma net į akis, nosį pirštus kiša
Visada stebiu ir subaru tiek vieną, tiek kitą, kai daro ką netinkamo.
Gyvuna reikia ne vaikui itaisyti, o visai seimai ir visiems kartu juo rupintis. Matydamas gera pavyzdi vaikas ir uzsiugdys atsakingumo ir rupestingumo jausma.
Namuose reikia auginti gyvūną kokį nors. Sako vaikai švelnesni, o jeigu sesės, ar brolio neturi tai tuo labiau reikia. Čia mano nuomonė.
Aš pati turiu "Siamo" katiną, jam jau 6 metai. Kai įsigijom visi šnekėjo, kad jie kerštingi, kad labai atsargiai su jais reikia elgtis. Nieko panašaus. Labai draugiškas, smalsus, žaismingas.
labai grazus semukai…
Kiekvienas žmogus renkasi gyvūną, kad nekeltu vaikui pavojaus.
iš vienos pusės, vaikui tikrai geriau kai namie yra gyvūnas.
bet aš tikrai nesuprantu tėvų, kurie perka gyvūną būtent vaikui, juolab mažam.
gyvūno turi norėt visa šeima. nes vaikas anksčiau ar vėliau užsiožiuos, užsitingės – o kur gyvūnui dėtis? be to, ar vaikas ves jį registruot, pas veterinarus, maistą pirks? aišku kad ne.
pirkt gyvūną nes vaikas užsimanė tai tokia pat nesąmonė kas pult "daryt lėliuką" nes vaikas užsinorėjo broliuko/sesutės.
dėl augintinio namie pritariu visom šešiom - buvau vienturtė, kaip ir neturėjau nei kuo rūpintis, nei kas manimi rūpintusi, kai padovanojo šunyti - mama, žinoma, vertino nepalankiai, nes, kaip visada, netikėjo, kad aš sugebėsiu dar kažkuo rūpintis ir prižiūrėti, tačiau visus metus, kuriuos pragyvenau su tėvais, tik aš ir tesirūpinau savo mažąja - išmokiau ir į lauką prašytis, ir pati treniravau, visko buvo - daug ko išmokau ir kaip žmogus, tiesą sakant 
gyvūnas namuose - gerai. bet aš esu prieš šunų, ypač didelių, laikymą daugiabutyje. na ne vieta ten jam ir viskas. vargsta jis, nes vietos jam trūksta, erdvės, lauko, vargsta, manau, ir patys šeimininkai. va, mūsų name yra keletas tokių “veršiukų” - tai ne šeimininkai juos veda, bet jie juos 
Be to, matyt retai veda į lauką, nes vos tik per duris išeina - tuoj tūpia čia pat po langais. nors Vingio parkas už kelių metrų. man tai pikta, nes paskui negali perlipti per tą š.
tai viena medalio pusė. Kita - daugiabutyje gerai koks katinas, visokios pelės ir pan. Mes turim jūsų kiaulytę.
labai teisingai 
Dėkui. Čia visur vienas ir tas pats katinukas…
Kai buvau maza, gal kokiu 8 metu, tai sese labai uzsimane papugeliu, mane ikalbejo, kad reikia, paskui apdorojom mama. Po geros savaites sesei nebereikejo papugeliu, tad teko mudviem su mama jas priziureti. Ir man tai visai patiko. Visada isvalydavau dezute, leisdavau paskraidyti, pirkdavau lesala, visokius skanumynus. As aisku kaip ir dauguma vaiku labiau norejau suns, bet mane gasdino tai, kad ji reiks vest pavedziot. Kol geras oras tai faina, bet kai lija, salta… Todel apsistojau prie paukstuku. Veliau kai issikrausciau mokytis, gavau dovanu papuga, nes kokius metus svaigau apie bet koki paukstuka. Deja ji nustipo. Dabar namie turim katinuka. Ir jau nebeisivaizduoju savo gyvenimo be gyvunu. Jei leistu finansai ir galimybes, namie uzveisciau tikra zoologijos soda. O vat mano sesuo iki siol nelabai megsta gyvunelius.
O vat mano 
kai buvo mazas paslapciom nusipirko vezliuka, nes tevai neleido laikyti (tik kodel nesuprantu). Bet tevai uztiko jo augintini ir liepe nunesti atgal i parduotuve (sito irgi nesuprantu).
Pritariu tam, kad gyvunelio turi noreti visa seima. Vaikas yra vaikas ir noresis lauke palakstyti ar su draugais pabuti ir uzmirs ar tiesiog negales pasirupinti gyvuneliu, tad teks tevam. Bet reiketu jau nuo mazu dienu ugdyti vaiko meile gyvunam bei atsakomybe uz juos.
na, sunu tetis nemegsta, katinukas vasara ko gero pabegtu (terasa nuolat atidaryta buna), mama ziurkenu nemegsta, tai padovanojom mazajam (10m) akvariuma. tiesa, plaunu ji pati, nes gaila tiek jo rankyciu, tiek baisu del stiklinio akvariumo. bet siaip ir pasisneka jis su ta zuvyte, ir maitina laiku, ir pastebejau, kad biski ramesnis pasidare.