Sutinku su temos autore 
Su gyvūnais augdami vaikai mokosi gerumo, rūpestingumo, atsakingumo, meilės ir t.t. ir pan. Joks “tomagočis” niekada neatstos gyvo padarėlio.
o as jokio gyvuno neturejau. vietoj jo auginau broliuka 
Galima pratest taip klausima…nupirkote vaikui?nusipirkote sau
Ir man teko “paaugint” broliuką, bet visada svajojau apie šuniuką Beje, iki šiol manau, kad vaikai neturi auginti vaikų.
O dėl klausimo KAM nuperkamas gyvūnas, tai žinoma, kad ne vien vaikui, o visai šeimai. Nesąmonė būtų tikėtis, kad vaikas suprastų iš anksto kokia tai atsakomybė ir rūpestis, jis viso to MOKOSI augdamas su savo augintiniu.
Tikra tiesa o paskui dar teveliai skundziasi, kad “va tas bjaurybe musu suo (ar katinas ar dar kasnors) ikando (apdraske ar urzge) musu vaikuciui”. Negaliu ziuret kaip toki “vaikuciai” sunis “uz uodegu tampo” ir “pirstus i akis ir nosi” kisa 
, gal dar ir teveliai nevisai supranta, kad gyvunas tai ne daiktas? o, kad jis pakencia ir tyli, tai nebutinai is didelio malonumo.