vaikas augino žiurkėną. mylėjo jį labai, nors anas kartais neištvėręs tų kasdieninių niurkymų ir pirštan grybšteldavo, ir į saują kakų padarydavo (lialka tokiu atveju persigandęs sviesdavo peliuką atgal į narvą ir dvi dienas tik pro narvelio grotas stebėdavo). tai va, pacukai, kaip žinia, neilgai tegyvena, ėmė ir nudvėsė jis vaikui pasakėm, kad pabėgo pas mamytę ar kažką panašaus, nes kažkaip galvojom dar per mažas aiškinti, kas nutiko (beveik 4 metai jaunuoliui). bet, va, dabar vėl.. parsitempė katiną.. nupiepusį tokį, kad visai gali būti, jog ir tas nusibaigs neilgai trukus katiną vėl ir paniurko, ir už uodegos patampo, ir paglosto - myli . tai sakau paklausiu, jei kašakui galas ateitų, ar vėl "pabėgimą" pripaišyti, ar gražiai imti ir aiškinti, kad katinukas nukeliavo į dangų, ar biologiškai kaip nors?
pasakyk,kad "graziai,biologiskai pabego i dangu"...
o jei rimtai,tai jis juk gyvas,kam anksciau laiko laidot..
priziurekit ir gyvens kaciukas savo devynis gyvenimus
pasakyk,kad "graziai,biologiskai pabego i dangu"...
o jei rimtai,tai jis juk gyvas,kam anksciau laiko laidot..
priziurekit ir gyvens kaciukas savo devynis gyvenimus
aš tai sakau, nuo šiol tegul augina tik ilgamečius gyvūnėlius, tą peliuką iki šiol atsimena ir visiems sutiktiems pasakoja, kaip jis pats atsirakino narvelį ir pabėgo pas mamytę tačiau kačiukas jau kas kitą, be to ir vaikas vyresnis, aiškinti kažkaip kitaip gal reiks.
Nelabai kompetetinga tuo klausimu, bet manau, kad reiketu.... Nezinau, o jam nekyla klausimai, kodel tas peliuka pas mama isejo, o ji paliko? Nors kita vertus, as pamenu, pati maza kai buvau, ejau per miska ir pamaciau eziuka ir kilo klausimai kur jo mama, o po to dar verkti baisiausiai pradejau, kad jis vienisas ir t.t.....
Reikia vaikui normaliai ir svelniai paaiskinti, kur tas jo padarelis dingo Pasakaite apie dangu butu pats tas tokiam amziui Galesit dar akrtais su juo kartu pamojuot ziurkeniukui Gi apie visus mirusiuosius nesakysit vaikui, kad pas mama pabego
Tchiole rašė: Nelabai kompetetinga tuo klausimu, bet manau, kad reiketu.... Nezinau, o jam nekyla klausimai, kodel tas peliuka pas mama isejo, o ji paliko? Nors kita vertus, as pamenu, pati maza kai buvau, ejau per miska ir pamaciau eziuka ir kilo klausimai kur jo mama, o po to dar verkti baisiausiai pradejau, kad jis vienisas ir t.t.....
kyla, pasakėm, kad pasiilgo mamytės, tai sekundėlę pagalvojo, palinksėjo ir nuėjęs žaisti užsimiršo, tik dabar karts nuo karto pas draugus ar knygoj kokioj peliuką pamatęs vis rodo - va, ir aš tokį turėjau, pas mamytę išėjo . labai, rodos, nesielvartauja
miss666 rašė: Reikia vaikui normaliai ir svelniai paaiskinti, kur tas jo padarelis dingo Pasakaite apie dangu butu pats tas tokiam amziui Galesit dar akrtais su juo kartu pamojuot ziurkeniukui Gi apie visus mirusiuosius nesakysit vaikui, kad pas mama pabego
tai va, kad kol kas nebuvo tokios rimtos situacijos(ir ačiū Dievui), kad prireiktų aiškinti apie mirusiuosius, o paprastai pradėti šneką atidėliojam.
miss666 rašė: Reikia vaikui normaliai ir svelniai paaiskinti, kur tas jo padarelis dingo Pasakaite apie dangu butu pats tas tokiam amziui Galesit dar akrtais su juo kartu pamojuot ziurkeniukui Gi apie visus mirusiuosius nesakysit vaikui, kad pas mama pabego
tai va, kad kol kas nebuvo tokios rimtos situacijos(ir ačiū Dievui), kad prireiktų aiškinti apie mirusiuosius, o paprastai pradėti šneką atidėliojam.
Na, vis tiek pirmas kartas kazkada tures buti... Jei jau kyla tokie klausimai, tai gal jau dabar ir laikas jam?
Na matai, butent dabar pradeti aiskinti tokia svelnia forma ir reikia Dabar dar visiskai nesupras, kas ta mirtis yra, tik susitaikys su tuo, kad gyvunelio nera salia, o galvodamas, kad jis kazkur danguje, nesijaus vienisas Nes paskui galit vaikui dideli soka ivaryt, kai pasakysit "mire. nera"..
..jau geriau ta kashaka priziureti,bo paskui parsitems koki sabaka,ar dar koki gala.. kuris kazkodel vis ilgai neisgyvena ir vis tiek tex aiskint taip ir taip
na, apie žiurkėną jau nieko nebesakysim - tebūnie, pas mamą jis tačiau gal, kad supratimą kažkokį turėtų, jau ir reiktų užsiminti, kas vyksta, kai žmogus ar gyvūnėlis palieka. manau, sunku nebus, vaikas protingas, turi lakią fantaziją, supratingas, net nustebau, kad neverkė, kai jo pelytė "pabėgo".
Šv_Petras rašė: ..jau geriau ta kashaka priziureti,bo paskui parsitems koki sabaka,ar dar koki gala.. kuris kazkodel vis ilgai neisgyvena ir vis tiek tex aiskint taip ir taip
tai jis jau dabar užsimena apie "mažyyyytį mažyyytį šuniuką" (suprask, jis bus toks "mažyyytis", kad net jo nesimatys ir netrukdys ). aiškinau, kad galimybių nėra, kad jiems priežiūros daug skirti reikia, laiko ir pan, tai taip atsidūsta ir po kurio laiko pamiršta. jis čia toks gyvūnų mylėtojas pas mus, tik kartais pamiršta, kad su gyvūnėliais ne tik žaisti reikia
Na pries suniuka dar vaikuti biski paauginkit pora meteliu Bus vyresnis biski, supras, kad ir rupintis gyvuneliu reikia. O su ciucia gi vargelio yra-vedzioti reikia. Butent tas vedziojimas paprastai vaikams ir nusibosta...
o nemanai, kad vaikui būtų geriau pliušinis žaislas, nes gyvūnas irgi gyvas padaras ir nemėgsta kai kokie mažiai "gražiai" niurko ir myli.. žinau tas vaikų meiles, už uodegos patampo, už galvos paima, patikrina ar kaklas stiprus nesu ta baisi mylėtoja gyvūnų, bet toks požiūris į gyvūnus kaip į kokius daiktus sukelia pyktį.. bet tema juk ne apie tai.. na bet vistiek pliušinis nei nugaiš, nei pas mamytę iškeliaus ir nekils problemų kaip vaikiukui reiks pasakyt..
smileja rašė: o nemanai, kad vaikui būtų geriau pliušinis žaislas, nes gyvūnas irgi gyvas padaras ir nemėgsta kai kokie mažiai "gražiai" niurko ir myli.. žinau tas vaikų meiles, už uodegos patampo, už galvos paima, patikrina ar kaklas stiprus nesu ta baisi mylėtoja gyvūnų, bet toks požiūris į gyvūnus kaip į kokius daiktus sukelia pyktį.. bet tema juk ne apie tai.. na bet vistiek pliušinis nei nugaiš, nei pas mamytę iškeliaus ir nekils problemų kaip vaikiukui reiks pasakyt..
nepiktybiškai jis. žino, kad katinukui skauda, kai pvz už uodegos patempi, kai kuriems vaikams tai sukelia juoką, kad katė drąskosi, o manasis išsigąsta, kad netyčia padarė kažką, tada paima i rankas švelniai nuneša ir paguldo į jo gultą, kad "miegotų" stengiamės aiškinti, kad čia ne žaisliukas. o dėl temos. na, aš apskritai norėjau sužinoti, ką tokiu atveju daryti, sakyti ir pan.
permatoma rašė:
nepiktybiškai jis. žino, kad katinukui skauda, kai pvz už uodegos patempi, kai kuriems vaikams tai sukelia juoką, kad katė drąskosi, o manasis išsigąsta, kad netyčia padarė kažką, tada paima i rankas švelniai nuneša ir paguldo į jo gultą, kad "miegotų" stengiamės aiškinti, kad čia ne žaisliukas. o dėl temos. na, aš apskritai norėjau sužinoti, ką tokiu atveju daryti, sakyti ir pan.
na tada tavo vaikutis šaunuoliukas nes asmeniškai tai negaliu žiūrėt kai vaikai tampo gyvūnus, o tėvams - tiesiogine žodžio prasme - nusispjaut
kulebam rašė: O tai negalejot normalaus kaciuko nupirkt?is kur jis ta katina parsitempe?
močiutė jį augino, tai tas zyzė zyzė, kol nusileidom. katinas švarus, nesergantis, tik toks neužauga ir baikštus siaubingai, atrodo bakstelsi su pirštu ir nukris gal kad mažas dar.
Po velnių, kulebam, puiku, kad permatomos vaikas gero širdies - ji džiaugtis turėtų, mažesnė tikimybė, kad senatvėje tėvus į mišką su rogutėmis veš . Bet kokį gyvūną galima paskiepyti, patikrinti pas veterinarą ir pan. - ir bus jam viskas OK. O vaikai, rūpindamiesi gyvūnais, gyvenimo patirties negauna. Negalima auginti vaikų idealiai sterilioj aplinkoj (ir jausmų, ir biologiniu atžvilgiu - apie tai bet kuris medikas pasakys). Iš čia ir atsakymas - apie mirtį ir kitus skaudžius dalykus reikia kalbėti. Aš kartais ir dabar pagalvoju - gražo buvo pasaka apie šunų rojų Be to, vaikai daba daug anksčiau pamato mirtį - per TV, kompiuterinius žaidimus - ir pan., bet neįsvaizduoja, kad tai baigtinis procesas. T. y., papildomų gyvybių nėra.
PS nieko nenusimanau apie vaikus Vadovaujuosi prielaida, kad jie žmonės.