Scenos baimė…ar bijot?
kai reikia ką nors kalbėti tai žiauriai bijau… galvoju tikrai pradėsiu malti nesamones 
kai dainuoju - taip, kai vaidinu - ne, nzn kdl taip
taip.
Dainuot viena bijočiau ir tikrai nedainuočiau… Bet keliese, tyliai parėkaučiau 
O šiaip aišku yra toks mažytis jauduliukas prieš lipant ant scenos, bet man patyyyyyyynka :]]]
nju ka zinau…dainuot tai neteko ant scenos [[; o vaidint teko tik mokyklos ten mastu, aktu salei kokioj ;D tai nebaisu…va shokt sunkiau, ypach halei kokioj ar siemkei, siurpulei palaksto tada palaksto ;DDd
Na, kadangi nuo pradinių tekdavo vaidinti įvairiuose spektakliuose, vėliau būti vienai iš įvairių renginių vedančiųjų, tai kažkaip ir nebeliko tos baimės. Žinoma likus kelioms minutėms iki lipant ant scenos, tai visada yra kažkoks minimalus jaudulys 
Ar nebijot vaidinti ar dainuoti daugelio zmoniu akivazdoje…
Ne,nebijau. 
~
na juk visada sirdy yra sioks toks virpuliukas pries izengiant i scena 
nope. wiskas ok
Atsikraciau sulioj. Labai padeda renginiu vedimas.
prie uzlipant i scena labaj dreba sirdi…bet uzlipu nedrasiaj istariu pirmuosius zodzius ir po to jau viskas,bajme kazkur dingsta ir ant scenos pasijauciu pujkiaj 
nepatinka man ta scena ir visu akys nukreiptos i tave 
galbut tai baime, bet… et lipu ant scenos kai reikia… kai nereikia manes ner 100m spinduliu
Vaidinti - ne, dainuoti… Nedainuoju niekada scenoje
Nesu to daręs… Bet manau jaudinčiaus kažkiek…
nebijau ;\
Nebijau. Man netgi patinka. 
~
ishpradzhiu bijau bet po keliu minuchiu jau taip isijauchiu kad po to temkit apsaugininkaj mane nuo scenos ;DDDDDDDDDDD
nu kai vaikystej kazkur iki ketvirtos kalses vaidinau kiekvienais metais scenoj o poto dar su sokiais iki septintos klases tai ir nebijau o dabar tai tik mokykloj kai renginiai 
aisq yra tas toks jauduliukas bet tai netoks kad ismusa prakaitas ir pakerta kojas 