POEZIJA (mūsų kūryba)

POEZIJA (mūsų kūryba)

Vis daugiau sulaukiu nepasitenkinimu is zmoniu, kurie nori pademonstruoti savo kuryba, pasidalinti ispudziais bei nuomonemis, bet skundziasi, kad tema “Bangieciu kuryba” yra jau per daug suplaktas jovalas. Todel nuo siandien i kulturos kluba paleidziu atskiras savos kurybos temas: -Poezijai -Prozai ir apsakymams Jei atsiras poreikis dar kokiam atskiram literaturos zanrui, uzvesime dar viena tema. Manau taip isvengsime daugiau painiavos ir tam tikro stiliaus myletojai, gales diskutuoti siek tiek siauriasniame, bet labiau tikslingame rate. Dar noreciau pasiulyti rinkti savaites ar menesio geriausia kurini, ar kažka panasaus… Kuri galesiu nuolat pakabinti ir keisti pirmoje temos zinuteje. Taigi imkites iniciatyvos i savo rankas siek tiek ir Jus! Sekmes! Labas Gėlė

Pritariu. Nes man pačiai poezija neįdomu, todėl skaitysiu tik ten, kur proza.

o kuryba tik literaturine but gali?

O kokia dar?

o muzika tai ne kuryba Jusu nuomone?

Idek Tu man i Banga savo daina, ivertinsiu Cha cha

buvau priesh metus idejes…

na as pabandysiu buti pirma…tai nera pats graziausias mano kurinys, bet pats naujausias…sukurtas 2004 10 26 00:43_Užrakintos durys Uždariau jau langus. Nesibelsk Palikau tik mažą plyšį tarpdury Meilė miega, netriukšmauk, prašau nekelk Tau geraiu nelikti mano kambary Išeik, prašau, jau per vėlu Juk pats žinai, kad praeitis negrįžta Prašau išeik, išeikit su melu Nejau tu negirdi - pasaulis klysta Tu per toli, aš nematau tavęs Bet per arti, kad negalvot galėčiau Šiąnakt, prašau, paklausk savęs Kodėl gi aš tave mylėt turėčiau Jau durys užrakintos. Nesibelsk Nešauk manęs, jausmai kurti - negirdi Pavėlavai… Nebėr jau ką pradėt, ką tęst Ir dingo raktas atrakinti širdžiai_

raveriuxai, paprasyk muzikos klube, kad tau leistu su savo dainuskom pasireikst Kietas

nesiruoshiu kur nors reikshtis…

cia mano drauges Aistes eilerastis… Tikrai vertas demesio. Paduke seseliai Svajingai zvelgia i toli Po mano sunkiom neritmingai trepsinciom kojom Prigule ant sniego Seseliais buti pavarge Istirpsta sekundei Zibintui apsvietus. …ir vel atsiranda Paduke seseliai Svajingai zvelgia i toli Jie man nusisypso Nes niekeno kito Seseliais jie buti nenori labai originali mintis paslepta…

vel girgzhdanchias duris tamsa uzhdaro ir shvyti tamsoje ishblyshkes veidas zhvaigzhde tarytum gulbe plauko ir spindi traukianchia mana. kiekvienas zhodis verzhais aidu ir nori suskambeti viduje kiekvienas veiksmas noriai pjautu dar viena randa kraujo shirdyje tyledamas prazhvingo juodas zhirgas suskambo kalavijo ashmenys balti mirties kovotojas garbingas jo akys dega ugnimi kapt kapt! vel lasha kraujas rudeninis ir neshas vasara savy lietaus ir darganos plieninis vel shydas spindi patvory mauroja suzheistas lokys girinis ir ash su juo skausme vilty ir lekiam mes kaip vejas paskutinis galbut mes tam pachiam kely. Raveriux 2004.07.14

isties labai idomus eilerastis…man patiko kai seseliai buvo pavarge ir kai prigule ant sniego…labai kazkaip originaliai skamba…ir seip neturiu prie ko prikibti…

Raveriux man patiko…liudnas, bet ne toks “skystas” o stiprus…pilnas energijos (o gal cia tik man taip pasirdoe), kazkaip antram stulpely nesupratau to “verzhais”, gal cia verzhias turetu buti…na bet ne esme…perskaicius atrodo, kad eilerastis tikrai rasytas rudeni, nes pilnas tokio rudenisko salcio, bet kai pamaciau data labai nustebau…

ir vasara buna akimirku, kai shirdyje rudens shaltis…

raveriuxai, dziaugiuosi, po ilgo laikotarpio, sulaukus kazko grazaus ir teigiamo is Jusu puses Apkabinimas

patikek zinau, kad buna…ir man labai patiko kad galejai perteikti ta nuotaika nepaisant, kad uz lango vasara

achiu Drovus

Ilgiuosi Kada sugrįši? Per Kūčias? Kalėdas? Naujuosius metus? Mano laukimas lyg kurčias, Netyla širdy lyg klysmas klaikus… O vakarais kai lyja Aš pasiilgstu tavo žingsnių negarsių Ir tavo balso kai nutyla Po to kai palinki saldžių sapnų Aš ilgesio nemoku nugalėti Kai sedžiu laukdama tavo laiškų Aš mėgstu juos skaityt, apžiūrineti Ir galvot, kodėl prasideda jie klaustuku Aš visuomet tavo mažyte būsiu Kuri mylės tave karštai karštai Ir kai tu grįši, tėti, apkabint tave norėsiu, Nes pasiilgau aš tavęs labai labai