Paguodos žodžiai…/archyvas/
Kokie jie turetu būti, jei šalia esantis žmogus(ne artimas) pasiguode, kad serga, ko gero sunkiai, gal net ir mirtinai… Man užgniauže kvapa… O jis verkia ir juokiasi kartu… Man tai nejuokinga visai, bet idijotiškai šypsausi… Kaip nuraminti ar paguosti? O gal nekreipti demesio, lyg nieko nebūtu buve… Aišku, taip būtu patogiausia… Bent jau man 
ale tai jautruole 
Buna atveju, kai sakai: nepergyvenk viskas bus gerai ir t.t. Bet pats jautiesi taip idiotiskai, jog galvoji ka cia per nesamones sneku 
. O sieloje tikrai norisi padeti, bent jau paguosti 
…tik tu zodziu niekaip nerandi. Nors kai patenki i atvirkstine situacija, tai juk nera labai svarbu ka paskys salia esantis. Svarbu jauciama siluma, artumas, suvokimas kad tave uzjaucia. Tai gal sakau nevisada svarbus tie paguodos zodziai? 
paklausk kokiu geliu noretu …
…jei prades visi gailet visai susibaigs…tegu isnaudoja kuo daugiau… ka gyvenimas duoda …nors ir likusi trumpa laika
Kokiu geliu noretum 
…pagauoda atvirkščiai-labiau įaitrina…geriau paguosti fiziškai,kol liko laiko…
Anica, va būtent, labai sunku rasti kažkokius tai žodžius… Bandai isijausti i to žmogaus situacija ir dar labiau pašiurpsti, nes supranti, kaip nenoretum būti tokioj situacijoj… Tai pasakyti kažka paguodžiamo darosi dar sunkiau…
(Ni), fiziškai, tai čia kaip? Na, žmogus dar nesiruošia mirti, tik sužinojo apie liga… Nors gal mintyse jau ir pasilaidojo, ka aš žinau
geda pasakyt, bet daznai nerandu paguodos zodziu 
nors tikrai reiketu…ir zmogu palaikyt, ir uzjaust
Piano -duoti 
fiziškai…nenudils gi…
jautuke, nu bet ka tokiu atveju reikia sakyti? Juk nesakysi - ne ne, tu nesergi, tau viskas gerai… Po kiek laiko, gal ir pats žmogus nusiramins, susitaikys su faktu… Bet kai jam šokas, ka tada daryti?
(Ni), aš apie žmogu 
gimines kalbejau… Nežinau, ka čia dilinti reiketu
labai nekorektiska prasitarineti apie ligas, problemas ar kita shita… (ne artimiems)…
bjaurus, ko gero, sutinku su tavimi… Bet iš kitos puses, jei apie tai išgirsčiau iš kitu žmoniu, gal keista būtu, kad nepasisake… Na nežinau ar savo darbuotoja galima vadinti artimu žmogumi, bet ir ne svetimas lyg…
OT Piano-čia būtų galima dilinti liežuvį…
Žmonės žmonės… kaip jūs nesusimąstot, kad ir jums taip gali atsitikti… jums tik šaipytis, tik juoktis… Piano… puikiai tave suprantu… tokioj situacijoj jautiesi nesmagiai, sunkui atrasti žodžius, kurie būtų tinkamiausi. Nepasakysi - “viskas bus gerai”… nes tai nuskambės kaip pasityčiojimas… o jei pradėsi dejuot ir verkšlent kartu, vėl gi - dar į didesnę depresiją nustumsi… Nuskambės gal banaliai, bet man rodos belieka palinkėti tam žmogui imti iš gyvenimo viską, ką tik gali, kiek tik dar spės, kiek tik pajėgs… Juk visi mes kažkada išeisim, mums dar laiko daug, o jai ne… taigi jai reikia paskubėti…
Ledi, bet tai tikrai žmogaus nuoširdžiai gaila, o pralementi nieko negaliu… Na visada bandau save isivaizduoti kito vietoj ir ka aš jausčiau ir ka norečiau išgirsti, ko man reiketu… Nu pabandžiau… Labai nepatiko (Ni), tai va mokausi dilinti
…o dabar rimta-blabla-kokie mes jautrūs 
… …apkraut savo problemom,juolab asmeninėm ir delikačiom-ekshibicionizmas ir trapumo deklaracija-ak,aš jautrus črezmerno… 
P.S.o gal tas žmogus netyčia perskaitys ir supras,kad apie jį… P.s.geriausia paguodą ir užuojautas perdavinėkit e-mailu…