tai kas gi yra ta laisve?
na, paporykit jus man neismaneliai…visi cia masiskai kalba apie laisve poroje, na, kai vyras +moteris drauge, tai nemazna apriboti ju laisves…o kas yra ta laisve poroje ir kur jos ribos?
manau, kad tas ribas poros nusistato tarpusavio susitarimu hashe
Nu ti abejoju ar kokis regeptas gatavas egzistuoja Manding kiekviena pora nusistato tas laisves ribas palei savy…
o tai kaip, cia tipo raik susest su vyru prie stalo, paimt lapa popieriaus ir braizyt, kaip sakama, rubeziu
Nea is pradziu tartis del kiekvieno atvejo atskirai, o veliau jau mazdaug nujauti, kaip taviskis i kuria situacija reaguotu… Nu ir dar pravartu pagalvoti, kaip pati reaguotum i tokia laisve, kurios nori is savosios antrosios puses… Taigi vsio prosto kak tri kapejki…
Laisvės poreikis ir ribos labai paprastai, ale biškį skausmingai, nusistato laikui bėgant. T.y. susimanai kažką nuveikt. Tavo “pusė” į tai sureaguoja labai neigiamai - bac, jau ir aišku, kad kitąkart arba taip nedarysi, arba išsideri, kokiom sąlygom vis gi darysi. Na, ir taip po truputį, po truputį ir išaiškėja, kas ko nori, kam ko trūksta, ir svarbiausia - kas su kuo susitaiko.
aaaa,o vat ka daryti, jeigu, kaip dauguma cia raso, vyrams reikia laisves, reikia jais pasitiketi, na,tas pats galioja ir moterims, bet vat pajunta tos laisves svaiguli zmogenai, pridirba tokiu kiaulysciu, kad ohoho, ir rauda mergaites ir berniukai tadum, nagus grauzia, plaukucius raunasi…tai mazum, raik suvokti, kad jei esi ne vienas, tai kokia cia laisve
Nu taip abstrakciai sunku ka pasakyt, alia is buvusiu temu palei mane perzengia laisves ribas: -leidimas ex’ei (ui) laikinai pagyventi savo bute; -isviso susitikineti ir palaikyti rysi su buvusiais (-iomis) nu netikiu as tais “likimais tik draugais” Bet velgi cia tik mano nuomone…
na, čia jau sunkiau… Tikriausiai pirma sau reikia nusistatyt, su kuo dar galėsi susitaikyt, o su kuo jau - niekaip. Ir apie tai karts nuo karto… netyčia ir atsitiktinai informuot “antrapusių”. “Laisvės” poreikis, manau, labiau priklauso nuo žmogaus natūros, o ne jo “porinio” statuso. Pvz., manasis “vėjas” iš paskutinių stengiasi “būt geras” , bet kad aš jau pati jaučiu, kaip žmogus keičiasi, jei “pasilakstyt” negauna… Ir laksto… Nors kainavo daug manųjų krokodilo ašarų… Ir nieko… Net mane išmokė. Svarbiausia, kad gerai abiems būtų… emh… leisiu čia sau pareikšt , kad jumi tai, matyt, dar biškį “anksti” apie laisvę [bet tikrai juokingas žodis… ] galvot… Dėl to ir suprast dar gal sunku, nes nieko kito nesinori, tik su savuoju būt.
geras klausimas,…i kuri atsakymo dar ieskau…
Laisvė – kai abudu vaikšto į kairę ir abudu žino vienas kito tokius pasivaikščiojimus.
nee, tai su mumi situacija yr aiski kad as nzn ku su ta laisve daryc a vot pasilkastyc, tai cia kaip jumi lakstot, ka laikot uzu lakstyma
Man tai pavyzdziui tos laisves visai nereikia, as viska ir visada noriu daryti kartu su savo brangiausiuoju, o jam truputi reikia, bet mes susitariam, isleidziu pasportuoti. I barus vaikscioti jis ir taip nemegsta, taigi del pasedejimo prie alaus mums nekyla problemu.
iskreipta man kokia tais tokia laisve, a ty zino apie viens kito paxodus a nezino
Gal pradziai reiktu issiaiskinti zodi “nelaisve” - tadum lengviau butu atsakyti kas per biesas yra ta laisve.
Tokiu atveju nebeegzistuoja “abudu”…
mumi… anksčiau “lakstymai” buvo truputį baisesni būdavo a la išeina su draugais biliardo pažaist, paryčiais skambina visas krykštaudamas “Žinok, aš Palangoj…”, arba iš gimtadienio palydi draugelį cigarečių nusipirkt, už poros valandų skambina … iš Kauno - “a, mes biškį nusprendėm traukiniu pasivažinėt… ”, na ir t.t., ir pan. Dabar jau sensta , ramesnis darosi, tai tik šiaip… kokiai naktelei prapuola… t.y. visuotinis vyriškas alaus pagėrimas baigiasi pirtele draugo kaime, kur esu maloniai pakviečiama kokią 5 ryto… Kitoms gal plaukai šiaušias, man tai jau juokinga… Ale iš pradžių tai maniau - svieto pabaiga. Žodžiu, laisvė mūsų atveju yra pramogos atskirai. (jam - savoje vyriškoje kompanijoje, man - irgi… savoje vyriškoje. visks gerai, mintis šalin. Aš tiesiog draugių-moterų neturiu. ) Ir faktas kaip blynas, kad to reikia daug labiau nei . [standartiniu atveju] Aš pagal savo tylius stebėjimus ir analizes spėju, kad to priežastis - labai mielas savęs apgaudinėjimas, atseit gyvenimas su jo visai niekaip nepakeitė ir neapribojo. [čia, matyt, kokie džiunglių laikų genai dar veikia… "Būk laisvas ir nepriklausomas bet kada ir bet kur… ]
Tai bus tuscias aiskinimasis, nes bendrosios savokos “demokratija” “laisve” “tolerancija” yra subjektyvios, t.y. beveik kiekvienas jas supranta savaip. Cia nekalbu apie teisinius terminus “laisvei” ir “nelaisvei” apibrezti, bo ten tai konkreciai yr
Nu nezinau kaip apibrezti zodi laisve. Alyva pasinaudojo tema, kur zodis laisve reiskia neistikimybe, issiskyrimas. Bet cia butu visai kiti zodziai. Jei as galiu eiti kur noriu ir kada noriu ir man nieks nieko nesako - tai cia laisve, ar paprasciausiai gyvenimas? Nu blin jomajo, nesuprantu cia nieko…