Taigi, po šimto patikėjimų, kad pasikeis, po dukrytės gimimo (beje, ji tiesiog nuostabi - rami, miela ), po … vienu žodžiu - susipyko, išsiskyrė ir išsikraustė. Išsikraustė iš pradžių ji. Istorija nereali: jis ėjo parūkyti į lauką, ji pagalvojo, kad ją palieka (ką tik buvo apsipykę dėl to, kad ši nekalba su dukrele) ir puolė sukumščiais šaukdama, kad ją palieka… Žodžiu jis išėjo, kaip ir žadėjo parūkyti, o ji pasirūpino, kad jos pasiimt atvažiuotų ir pati parašė sms, kad skiriamės, daugiau nebegaliu. O dabar, kai jis susirinko visus daiktus iš ten - ji jį terorizuoja, ir dar jos visa giminė skambina, rašo žinutes ir kolioja.
Taigi klausimas: kas geriau, ar ir toliau gyventi kartu ir “stengtis” dėl dukrytės, ar vaikui visgi geriau augti tik su vienu iš tėvų ir nematyti jų barantis ir isterikuojant
Vaikui geriau - mematyti besiriejancu tevu Gyvenimas kartu “del vaiko” - gryniausia nesamone Tada kencia visi. Nu bet ar praregejo tavo broliukas pagaliau?
Jau is pat pradziu tos istorijos buvo aishkus finalas… Bet turbut tikrai meile akla…
jeigu jie is tiesu barasi ir isterikuoja - taip, vaikui geriau su vienu is tevu, bet ramioj aplinkoj.
o kas jiems geriau - bala zhino Gal jiem patinka toks gyvenimo budas?
Praregėti tai jis jau senai praregėjo, kas dėl jos. Tik niekaip nesiryžo jai vienai vaiką palikt augint. Sakau, kad ir nepaliksi gi - aplankysi vakarais, pasiimsi savaitgaliams, matysi kaip auga… Tada tik apsisprendė.
dabar ji grasina, kad nerodys dukrytės. O juk veltui, dukrytė brolio pavardę nešioja. Šiandien išvažiavo tartis dėl visko. Kažkaip neramu…
Nu is ankstesniu tavo temu mazdaug isivaizduoju tavo brolienes natura (ji ziauriai panasi i mano buvusia broliene ) tai speju, kad ji, zinodama kad tavajam broliukui rupi savas vaikelis ji tikrai gali pradet nuteikinet vaika pries teti, trukdyt jam su dukryte matytis ir visaip kitaip kenkt
nu jo per prievartą mielas nebūsi… mačiau aš tokių atvejų kai bandė tarpsavio santykius teismo keliu spręsti
gatavi vienas kitam gerkles perkąsti ir dar vaiką pastoviai į rietenas traukia
Nezinau priesistores, ale kazkaip is tolo panasu man i banalia pogimdyvine psichoze ‘kelkites, madam, jusu laukia didingi darbai’. Viena tokia madam kadaise pagarsejo pustalietu issaudzius langus tuometiniam AT pirminykui Lianzbergiui.
nu jo per prievartą mielas nebūsi… mačiau aš tokių atvejų kai bandė tarpsavio santykius teismo keliu spręsti
gatavi vienas kitam gerkles perkąsti ir dar vaiką pastoviai į rietenas traukia
[/quote]
Manau, kad čia tik kraštutiniu atveju gresia
Šiandien lyg ir susitarė dėl visko - lankymų, pinigų, pasiėmimų…
Jooo… As galvoju, kad seima yra jauna - ne tik jos sukurimu, bet ir seimos nariu amziumi. Paprastai taip karstai su visokiais skandalais ir didziuliais pykciais gyvena labai jauni pilni maksimalistiniu ideju ir noru pakeisti kita pagal save… Na ka: pasisvaidys zaibais, pasisvaidys - ir sugris vienas pas kita. Zek - 5 ar 10mt metu ir gyvens kaip pavyzdinga sutuoktiniu pora…
Nelabai suprantu kada ta meile pasibaige? Kol draugavo, kol pastojo, kol apsizenijo - viskas gerai buvo. O dabar, kai pagimde ir kai nervai paslije del visko - meile baigesi… . O kaip tas pasizadejimas “varge ir dziaugsme, laimeje ir nelaimeje”… Kam tada reikejo ji duoti?
man atrodo, kad cia pogimdyvine krize abiems tevams. Jis nori ankstesnes grazuoles merginos, o jos dabartinis didziausias rupestis g e r a i pasirupinti dukryte… cia gi sunkus periodas… Nu mano nuomone daug geriau jaunai seimai buna, kai niekas is artimusu nesikisa i ju tarpusavio santykius, nes kaip radeda tevai broliai ar seserys kistis, tai dar labiau viska suardo, pripatarineja kazko tai i lankas ir isardo seima patys to nenoredami…
Epi, siaip jau nesinzua as tos priesistores, bet jei tavo broliui sita isterike patiko, tai gal tu ir palik juos pacius isspresti savo problemas? Zinok paskui gali netycia pati kalta likti…
Man įdomu kiek laiko dukrytei? Mano vaikui 3 savaitės, bet man kartais tokios nuotaikų bangos užeina (daug didesnės nei nėštumo metu) Siaučia visokie hormonai, negali valdytis (tiksliau gali, bet tik išoriškai, o paskui vistiek pratrūksti). O pogimdyminė depresija nėra jau toks retas reiškinys.