Žmogų gydo kito žmogaus stiprybė!
Kalbam apie psichologus, kunigus, draugus ir nepazistamus, ju pagalbos profesionaluma ir veiksminguma
(zr. tema: http://www.banga.lt/admlt/2forum.showForumPosts/220378.245-=(434970306 ), taciau nepagalvojame, kad nelabai svarbu mums padedanciojo patirtis, ismanymas. Visada geriau jauciames salia stipresnio zmogaus. Pavadinkim tai karma, charizma, aura, teigiama bioenergija, nesvarbu, taciau kai zmogus stiprus, su juo pats tampi stipresnis.
Tapes stipresniu gali pats padeti kitiems vien tik savo buvimu - ne visada reikia tu patarimu… 
na ziurint koks stiprus… 
manau turetu but dar kazkokia savybe, kad tas stiprumas skatintu but stipresniu, o ne slegtu… 
Optimizmas?
Pragmatizmas?
Cinizmas?
Pasitikejimas savimi?
Originali ir argumentuota pasauleziura?
O gal kazkas neivardijamo?
manau kad gydo tik žmogiškumas…stiprus ir valingas žmogus be žmogiškumo…šalta ledine širdim , bejausmis, neatidus ir egoistas mažai ką gali padėt…
dar labai ydomu kas ką laiko stipriu žmogum…
man stiprus žmogus yra visų pirma valingas, atsakingas…
ir stiprus žmogus gali labiau įkvėpti kokiems tai žygdarbiams tarkim ar šiaip žavėti, versti į jį lygiuotis, bet , kad gydytų…tai nemanau…kai skauda širdį, dažniausiai labiau supranta ir atjaučia kaip tik tokie patys silpni ir labai žmogiški žmogeliukai…
Jo, susitinka du depresuojantys ir pradeda aptarineti kolektyvines savizudybes budus 
nebūtinai…tiesiog stipriam valingam žmogui tavo problemos gali būti nesuprantamos, tada pasijunti dar vienišesnis ir nelaimingesnis…na o jei laikyti stipriu tą, kuris sugebėjo iš savo nesėkmių "išlipti " ar nepalūžti…tada tai taip…
Yra stipruoliu, kurie nelinke dalintis… Gal svarbus ir (sia prasme) dosnumas?
Yra tokia savoka "wounded healer" - shamanistinese praktikose daugiau vartojama. Tai, manyciau, nereiskia, kad "gydantysis" serga
Joo, kai matau daug geriantį kaimyną, tai ir man lyg antras skrandis atsidaro 
Tikrai.
Aš šalia vienų žmonių jaučiuosi saugiau ir ramiau… gal tai simpatija, šiluma, nuoširdumas. Tikrai tokių žmonių yra ir Bangoje, jei jie man parašo ar diskutuoja kartu, man smagu, kartais mintys nesutampa, bet jaučiuosi rami ir visai nesusierzinu, jei susikerta nuomonės.
Gal tai draugystė.
Gyvenime esu saugi ir rami šeimoje. Labai. Šalia silpnesnio stipri tampu pati. Mokykloje stodavau už nepionierius, klapčiukus ir blogiečius, bei mušamus ir net negalvodavau, kad tai garantuos blogą pažymį ar problemas, nors esu linkusi daugiau pati atsiremti. Džiaugiuosi, nes gyvenime tikrai atsiranda stiprus žmogus, kai man tikrai reikia.
Dabar to ypač intensyviai mokausi… kai kuriais klausimais esu lyg stulpas: jei reikėtų paimti kyšį ir apkaltinti nekaltą - susitarti neįmanoma.
Tai vidinės vertybės gal. Vienos stiprios, o kitos kliba.
Pas mane kliba savo interesų gynimas. Kartais to visai nemoku , bet kartais jau išeina. Ir dar nesu stipri jei reikia ką nors bausti ar kontroliuoti… Kaip moderatorė darysiu tai sukandus dantis…
Tai taip su ta stiprybe pas mane. gal aš per daug atvira?
Manyciau, pats tas Ir, jeigu galima butu - 
Gerai, kad "sukandus dantis", o ne belekaip, nes tai galbut apie tamstos atsakomybe
Kaip matau, nuomoniu skirtumas yra terminuose. Kas gi is tikruju yra tas STIPRUS ZMOGUS?
Mano manymu, stiprus zmogus yra atsakingas uz save ir savo veiksmus, kad ir ka jis bedarytu, kad ir kokioje busenoje bebutu.
Stiprus zmogus yra tas, kuris neatstumia silpnesnio, bet stengiasi jam padeti. Sulig kiekvienu silpnesniuoju, stipruolis dali energijos, nesvarbu kokia forma: patarimais, gera nuotaika, romantiskos aplinkos kurimu ir t.t., atiduoda jam. Paskui atstatyti ta energija yra gana sunku, o kartais stiprusis pasijaucia silpnu, nes iseikvojo per daug savo energijos.
Stiprus zmogus turi poziuri i viska gyvenime: zmoniu tarpusavio santykius, visuomenine raida, santyki i finansine gyvenimo puse, pasauleziura. Jo poziuris yra argumentuotas, paremtas savo arba kitu zmoniu praktika, pasiekimais, gal net klaidomis (tikrai ne perskaitytas meiles romanuose).
Stiprus zmogus gerai supranta kitus zmones, sugeba priimti juos tokius, kokie jie yra. Stiprus zmogus gali jausti butinybe kazka keisti kitu zmoniu gyvenime. Tai reiskia, kad ne visada stiprus=nuosirdus. (sis teiginys reikalauja atskiros temos)
Stiprus zmogus yra atsparus neigiamai itakai, gali suvaldyti savo interesus kito zmogaus atzvilgiu.
Stiprus zmogus moka kalbeti ir klausytis (ypac klausytis ir analizuoti, ka girdi ir mato - verbaline ir neverbaline komunikacija).
Stiprus zmogus nieko nesistengdamas uzsitarnauja kitu zmoniu pasitikejima ir labai gailisi, jei del tam tikru priezasciu tas pasitikejimas nuviliamas.
Na, jei žmogus turi visas tavo išvardintas savybes jis, sakyčiau - tobulas.
O tobulas ar lygu stiprus nežinau.
Noriu būti stipri, bet visada tokia būti nenorėčiau. Nežinau kodėl, bet man tai ne pati svarbiausia savybė, bet kituose žmonėse ji man dažniausiai patinka jei tinka.
baisiai mėgstu gvildentis visokiose savybėse ir jas aptarinėti 
Man pačios įdomiausios yra sugebėjimas mylėti, pyktis ir gerumas. Tai viena mylimiausių mano temų, nors aš pati nusivažiavau nebe į temą .
Apie save kalbejau, bet tobulu nera juk
stiprus zmogus gali padeti tik stipriam zmogui. silpnam zmogui galbut geriau salia saves tureti dar silpnesni, kad pats galetu pasijausti stipresniu…
Stipresniu tampama iveikus savo silpnuma.
Stipresniu galima tapti pavartojus jega, valia
Bet taip nevisada taip galima tapti stipresniu, arba galima tapti laikinai.
Kitas kelias savianalize. Bet tai irgi nevisada padeda
galima taip ir "neprisikasti" prie silpnumo preizasciu.
O surastosios priezastys pasirodys visai ne tos.
Dar kitas kelias priimti savo silpnuma pripazinti ji ir ji pazinti ji iki galo. Kai priimi save toks koks esi tampi stiprus.
Tagi stiprus zmogus man tas kuris iveike savo silpnuma.
Salia tokio zmogaus galima pasijusti "gyjanciu". Toks zmogus gali uzrodyti kelia kurio reik eiti savo pavyzdziu. Vien bunant shalai tokio tai juntama.
Yra zmoniu kurie nebutinai yra pakyle is tokiu silpnybiu kurias
turime mes patys, bet jie taip pat gali padeti. Ji vadinami ishmintingais, tokiu reta, bet daznai ju isminti galima skaityti knygose.
Jei tokio stipraus zmogaus shalia nera nereikia nusiminti.
jau minejau kad galima daug ka rasti knygose, galima daug ka pazinti save stebint, tik nereikia su savim kovoti.
Kiekvienas silpnas ateity gali buti stiprus tokiems silpniems
kokiu jis pats buvo.
Gydo tik paties to žmogaus stiprumas, o ne kažko kito… Pati tai patyriau savo kailiu. Net ne stiprumas, o ligos ignoravimas. Niu gal ne ignoravimas, bet nerandu kito tikslesnio žodžio. Man tiesiog buvo visiškai dzin. Dabar viskas taip apsivertė, kad net keista ir juokinga, o dar prieš porą metų galvojau, kad 2003-ųjų nesulauksiu. Kitas žmogus su savo stiprybe čia niekuo dėtas, viskas priklauso tik nuo mūsų pačių ir nuo mūsų noro. Ypač noro gyventi. O kartais tiesiog pykčio ant visko… Taip atrandamas stimulas ir pasitikėjimas savimi, o tai jau išjudina visą kitą. Dabar manau, kad gyvensiu ilgai ir nuobodžiai, bet mano gyvenimo palydovas - tai aš pati su savo egoizmu, dideliu pasitikėjimu ir ignoravimu visam tam, kas man nepriimtina.
Temos pavadinimas su šauktuku. Tai galima priimti kaip atradimą ir kvietimą tam atradimui pritarti. Ir manau temos autorius ne tai kad išgijimas tai tik suradus stiprų žmogu.
Išgyti kiekvienas turi po viena. Ar bus šalia stiprus žmogus(ės) ar nebus tai emės nekeičia. Vistiek išgyti reiks pačiam. Jei atsiras stiprus žmogus(nės) bus lengviau. Nuo pirmųjų "susirgimų" gydžiaus vienas . Pagydavau .Tik vėliau sutikau ir sutinku ir nevengiu pabūti su dar stipresniais. Nevengiu ir kitiems būti stipriu.