FOREX: piniginio pasaulio pabaiga ???
Beklaidziodamas po tinkla, aptikau tokia citata is Bernard Lietaer (vieno is euro "kureju" ) knygos:
Your money’s value is determined by a global casino of unprecedented proportions: $2 trillion are traded per day in foreign exchange markets, 100 times more than the trading volume of all the stockmarkets of the world combined. Only 2% of these foreign exchange transactions relate to the "real" economy reflecting movements of real goods and services in the world, and 98% are purely speculative. This global casino is triggering the foreign exchange crises which shook Mexico in 1994-5, Asia in 1997 and Russia in 1998. These emergencies are the dislocation symptoms of the old Industrial Age money system. Unless some precautions are taken soon, there is at least a 50-50 chance that the next five to ten years will see a global money meltdown, the only plausible way for a global depression.
Kokios mintys / patvirtinimai / paneigimai?
Tiesa, tiems kas neskaito anglishkai, citata:
Jusu piniginej turimu pinigu verte yra nustatoma pasulinio masto, pagal dydi sau lygiu neturiciam kazino: 2 trilijonai (tukstanciai miliardu arba milijonai milijonu) doleriu kasdien suprekiaujama uzsieniu valiutu rinkoj, 100 kartu daugiau nei visose pasaulio akciju rinkose, kartu paemus. Tik 2% is tu valiutu transakciju atspindi tikru prekiu ir paslaugu judejima,
98% yra grynos spekuliacijos. Sitas pasaulinis kazino salygoja krizes, tokias kaip 94-95 Meksikos, 97 Azijos ir 98 Rusijos.
Tai yra senu Industrinio Amziaus pinigu sutrikimo sindromai. Nebent nedelsiant bus imtasi radikaliu apsisaugojimo priemoniu, yra maziausiai 50/50 sansas, kad per ateinancius 5-10 metu mes apturesim globalini pinigu kracha salygosianti pasauline depresija.
su siuo wertinimu nesutinku tcia turima omeny "cash"a?
Nesutinku! 
Taip vertinant, reikia arba neišmanyti ekonomikos, kuo šiek tiek abejoju jo atveju, arba žaisti (spekuliuoti jausmais) ant tų, kurie taip pat turi mažesnes žinias ekonomikoje, kas ir panašiau, manyčiau.
Tik keli teiginiai, kad neišsiplėsti:
Autorius ignoruoja visiškai pinigų multiplikatorių, kas bankinėje ir finansų rinkose didina pinigų skaičių bene 5 kartus - va tau ir “išpūstas finansų reikalas, pinigai nepadengti auksu!”, kaip pasakytų viduramžių žmogus (čia man prieš akis stovi Marko Polo, pristatęs iš Kinijos popierinius pinigus Venecijos Dodžams, kaip sprendimą dėl karo finansavimo - vienas dodžas parodė auksinuką ir pasakė, kad tai - “tikras pinigas”, o čia - “tiesiog popierius”, kurį čia pat sudegino visiems juokiantis. Marko Polo liūdnai konstatavo, kad šitas tik ką sudegino 2 svarus aukso, kuriuos galima buvo gauti už tą “popieriuką” bet kurioje Čingischano imperijos vietoje… 
). Tai čia - viduramžiškas suvokimas apie pinigus (auksas vs. popierius), o dabar jau lyg ir suvokiam, kas ir kaip - neprašom aukso už banknotą!.. 
O va apie multiplikatorių - vis dar išsilavinimo ekonominės spragos… 
Antra, opcionai, kas sudaro finansų rinkose tikrai ženklią dalį, praktiškai 99 proc. dengiami priešingais (kontr-) opcionais. Kaip ir didesnė dalis forvardų. Ir ką? Spekuliacija? Taip. Pinigai ateina į rinką? Taip. Uždirbama? Taip, arba ne , kas priklauso nuo “uoslės” ir “nepamiršimo” apdrausti priešingu sandoriu… Tačiau! Tai - vienas iš svarbesnių kaip tik finansinio DRAUDIMOSI instrumentų! Tad tai ne kazino, o finansinės rizikos sumažinimas, kas tikrai neturi žalos finansų rinkai, bet apsaugo ją nuo rizikos ir žlugimo!!!
O kalbant apie padengimą prekėmis - tai vis apie tuos pačius opcionus, spjėju, kalba eina. Čikagoje tiesiog veikia IMM, žaidžianti su finansų popieriais, o kitur JAV lygiai tokie patys sandoriai sudaromi su grūdais, nafta, plienu ir t.t. Koks skirtumas, kas bus opciono ar forvardo objektas, jei jo vis tiek nepirksi, o po kiek laiko sudarysi tokiai pačiai sumai kontrsandorį?..
Man tai iš viso, kaip ir sakiau, autorius panašu kad ne tik kad blefuoja, bet ir spekuliuoja jausmais, perkeldamas lyg visa pasaulio rinka - viena opcionų birža!.. 
Toks įspūdis, lyg tas viduramžių dodžas išlindo iš kažkokio lietuviško universiteto (arba - kokios pinokių LR VMI), įkišo nosį į Čikagos IMM (International Monetary Market), pakraupo 
, ir, pasibaisėjęs savo įspūdžius mums aprašinėja: “tai buvo ugninis žirgas, alsuojantis ugnimi ir dūmais, kuris riedėjo per prejijas plieno keliu, baidydamas mūsų buivolus. Ateina pasaulio pabaiga, nes nebus buivolų - nebus ir maisto!”…
Hau!..
Kas butu jei imtumem i galva visokiu neismaneliu citatas ?
Nei vienas rimtesnis veikejas tokiu nesamoniu nepliurpia 
Gal dar reiktu sektantu citatu prisiskaityt apie pasaulio pabaigas… 
Žiauriai tu čia…
Neesu ekonomistas, bet IMHO cia turima omenyke ne cash (aka M1), bet pingai, dalyvaujantys forex transakcijose, kas daugiau nei M1, bet maziau nei M3
Labai malonu
Citatoj nekalbama apie pinigu nepadengtuma auksu (toks "padengtumas" siais laikais butu toks pats dirbtinis kaip ir patys pinigai" Taip pat nekalbama apie multiplikatorius (pataisyk jei klystu, bet omenyj turi banku kuriamus pinigus - t.y. kai pilietis gaves 1000 LTL padeda i banka, bakas paskolina 800 LTL gamintojui, gamintojas ismoka 400 LTL antlyginima, dabar atrodytu kad zmogus turi 1400 plis gaintojas 400, nors realiai egzistuoja tik 1000 LTL)
Kalba eina apie spekuliacijas. Jei is tikruju 98% transakciju - spekuliatyvios, uztenka palyginti mazos pinigu sumos, kad destabilizuotum rinka.
Citata nekalba apie derivatyvus… Ir kalba tik apie ribota finansu rinos dali - pinigu rinka.
Sorry, vel offtopic. Matau iskyla daug problemu suprantant kas turima omenyj…
Paaiskinimas: trumpam uzmirskim forex spekuliantus, ir pamastykim apie valiutas. Kodel jos kyla/krenta?
Todel kad salys keiciasi prekem, ir tas balansas kinta. Sals parduoda daugiau prekiu, jos pinigai grizta i vidu, uzsienyj lieka maziau, valiuta kyla. Ir atvirksciai, salis perka daugiau nei parduoda, jos pinigu uzsienyj padaugeja, paklausa sumazeja = valiuta krenta.
Ka teigia autorius kad dabar tai tiesiogiai itakoja tik 2% nuo svyravimo. 98% - nuo to kaip issmiegojo spekuliantai, kokius laikrascius jie perskaite etc. (t.y. kuo jie subjektyviai tiki) Nes jei tiket autorium, tik 2% nuo pinigu, pakeicianciu rankas (a.k.a transakcija) tas rankas pakeicia del to kad prekes buvo parduotos.
Geras argumentas, bet visikai ne i tema 
- grudu, naftos, pieno ar plieno whatever derivatyvas nelygus pinigu derivatyvui. Kaip ir pienas nelygus pinigui - pieno nepaskolinsi neribotam laikui (turiu omenyj, to pacio pieno), o butent skolinant ir atsiranda tie multiplikatoriai…
BTW, kiek as supratau, kalbama apie long/short pinigus, ne ju derivatyvus… T.y. derivatyvu rinka - atskira sneka…
Siaip as butent tam papostnau linka i saltini, kuriame yra to B. Lietaer tariama biografija, kur sakoma kad jis buvo "head of the Organization and Planning Department at the Central Bank of Belgium" ir t.t. ir pan. As pats linkes itarti nesvarumus del bio, ir del statistikos (tu 98%) - bet kokia paieska apie autoriu ar jo bio grazina ta pati ar susijusi web saita… Itartina…
Na, M1 ne vien gryni pinigai rankose, bet aš siūlyčiau nenukrypti į M nagrinėjimus, nes tai - ne esmė šiame ginče!..
Kiek matau, citatoje kalbama apie pinigų ir tokių finansinių operacijų padengimą apskritai!.. Aš apie auksą prakalbau kaip apie klasikinį ir pirminį tokį padengimą, kai tuo tarpu dabar šalies valiuta be abejo “dengiama” ne tik aukso rezervu, bet ir užsienio valiutos rezervais (va, čia irgi būtų - vieni popieriai dengia kitus, tai kas dengia dengiančiuosius?.. ) bei prekėmis ir paslaugomis - tobiš, eksporto eilute prekybos balanse!.. 
Taip, nurodei multiplikatorių gerai, kaip neekonomistas - netgi per daug gerai!.. 
Aš multiplikatorių prisiminiau todėl, kad prakalbau pats apie pinigų dengimą. Tada sumultiplikuoti pinigai, jei jau remtis tik klasikine schema, bus irgi nepadengti. Nors jie puikiausiai dengiami, net iš tavo pavyzdžio matosi.
Paminėjau dar ir todėl, kad apie multiplikatorių tokio tipo spekuliacijos irgi buvo - bankai žlugs, bankai žlugs… Kar-kar!.. Žlunga tai jie ne dėl multiplikatoriaus, neva išpučiančio M1 kiekį (tfu, ir vėl prie to priėjom… ).
O kaip tu ją destabilizuosi?.. Čia, brolau, ir bin Ladenas, ir komunistai apie tokią galimybę svajoja - tik kad neišeina!..
98 proc. ne šiaip transakcijų, o būtent ateities sandorių yra spekuliatyvūs: čia apie tuos forvardus, fjučersus ir opcionus kalbėjau!
Betgi kaip tu juos išvesi iš pusiausvyros, jei vienas toks sandoris draudžiamas kitu priešingu? Tarkime, sudarai sandorį pirkti 10000 tiugrikų, ir čia pat sudarai sandorį parduoti tuos pačius 10000 tiugrikų. Visumoje, tu tai nelieki niekam skolingas, nes perki-parduodi tą patį 10000, o pasiimi skirtumą tarp kainos už pardavimą ir pirkimą. Arba skirtumą pasiima kitas.
Tokio sandorio išleidėjas pasiima premiją. Ir dar pelną, jei jam pasiseka, arba nuostolį, jei tu pasinaudoji rinkos situacija.
Nu, blin, visi laimingi ir patenkinti. Vaizdedzelis liuks!.. O kaip tu destabilizuosi APSIDRAUDŽIANČIĄ rinką - gal receptą žinai?
Pateko į praeitį žurnalistė Marina. Žiūri - keliu Ilja Muromecas (bangietis Ninja_) joja. Pripuola ji ir sako:
- A možna u vas interviu bratj?
- Vo, slova to kakijie nie našyjie, zamorskijie vidatj… Nu, raz ty tak chočieš - sosy…
Derivatyvai - slova kakijie zamorskyjie, nieponiatnyjie… Aš, kaip truputį “prie to” (tarptautinės ekonomikos ir finansų, jei ką… ), tai bandysiu spėti, kad čia nuo angliško derivative - išvestinis?.. Na, tada aš ir esu teisus! Kalba eina apie IŠVESTINIUS vertybinius popierius, kurie ir yra ateities sandoriai (skirtingai nuo akcijų ir obligacijų - kurie tiesioginiai): fjučersai, forvardai ir opcionai!..
Fu, išsiaiškinau…
O pinigų rinka - dar kitas miuziklas!.. Nepainiok: pinigų rinka - tai bankai, paskolos ir pan. Vertybinių popierių rinka - kita opera. O kalba ir eina apie VERTYBINIŲ popierių rinką su jos “derivatyvais” - išvestiniais vp!..
Vaikams užtenka paaiškinti, kad dėl pasiūlos ir paklausos suformuojamo santykio - tobiš, kainos/kurso. Bet valiutos kurso pasikeitimas - atskiras mokslas su savo dėsniais, ir daugelis prognozavime taiko tik vieną jo dalį, pamiršdami kitas. Tai bus ir Fišerio dėsniai ir efektai, ir infliacijos bei palūkanų santykiai ir t.p. - gal nesiplėskim?..
Pataisysiu, kad NE JOS pinigai grįžta, o UŽSIENIO valiuta, kuri papildo užsienio rezervą, naudojamą ne vien valiutos kurso palaikyme, bet ir prekybos balanso apskaitoje - todėl ir sakiau, kad šitie du dalykai glaudžiai susieti!..
Loš, ****ioš i provokacija…
Tie du procentai išvestinių vertybinių popierių tikrai nieko nekeičia. Jie ir nepadengiami kontrsandoriumi, o būtent padengiami sandorio objektu: pinigais (užsienio valiuta, kurią įsipareigojama pirkti arba parduoti nustatytu kursu nustatytu laiku) arba prekėmis (analogiškai: tos tonos plieno ar barteriai naftos nustatyta kaina, nustatytu laiku). Tie 2 procentai ir yra tai, ko šio sandorio pusei reikėjo savo veiklai įvykdyti: atsiskaityti pagal tarptautinį pirkimo-pardavimo kontraktą.
Likę 98 procentai yra spekuliacijos objektas, kuris, beje, turi įtakos ir tiems dviems, logiška juk, nes keičia spekuliuojamų (ir ne) objekto kainą arba kursą. Ir susidaro jie nuo rinkos padėties ir paklausos, pasiūlos bei prognozių, o ne kažkieno valia – išsimiegojus, ar kaip kitaip sumąsčius…
Tam tikra prasme, tai panašu į akcijų rinką, bet turi ir skirtumų. Beje, išvestiniai sandoriai apima ir tokius išvedimus, kaip akcijų, obligacijų arba fjūčerso opcioną… Tai ką jau tada apie tai kalbėti žmogui, nesusipažinusiam su šita virtuve?…
O KUO jau jie tau čia skiriasi? Masė žmonių, spekuliuojančių plieno, grūdų, kavos, tekstilės, medienos ar naftos pirkimo/pardavimo ateities pasirenkamaisiais išvestiniais vertybiniais popieriais (opcionais, jei trumpiau) visiškai neturi žalio supratimo, kas ir kaip su ta nafta, plienu ir visais kitais produktais. Kaip ir sakiau, visi šie sandoriai yra "uždaromi" kontrsandoriu – tai man ir nebūtina žinoti, kas ir kaip ten su tomis specifikacijomis.
Tu kalbi tik apie tuos sandorius, kurie nėra uždaromi, o įvykdomi: tada tau aktualu ta žaliava arba pinigai. Bet iš esmės tai jokio skirtumo, kuo spekuliuoji. Skonio reikalas.
O pieno nebūtina skolinti. Ši rinka (opcionai) veikia paprastai: sudarai sandorį, kad pirksi tiek tai tonų pieno ateityje, ir jį uždarai tokiam pačiam kiekiui parduoti tą patį pieną tą pačią dieną. Ir basta! Jei tu turi tokius sandorius (išvestinius vp) tai juos ir gali man paskolinti, o ne patį pieną – tegul karvės ramiai sau toliau ganosi!…
Čia kalbama ne apie Ilją Muromietį… Ir ne apie Ninja_, kuris yra “derivatyvas” iš pirmojo…
Kas yra trumpalaikis ar ilgalaikis? Išvestiniai popieriai turi juk savo standartizuotus terminus: mėnuo, trys, šeši, dvylika. Tai apie kurį čia kalbi? Ar čia teorinės makroekonomikos terminus įplakei į išvestinių vp rinką?…
Taigi nueik į paties Belgijos CB psl. ir ten pasinagrinėk…
Šiaip jau, yra jis tos kontoros narys, ar ne - nesvarbu. Nepamiršk, kad Europoje yra krūva marksizmo ekonomistų, o ypač iš prancūziškai kalbančių šalių ir regionų. Ten visai kitoks ekonomikos suvokimas.
Antra, ne tik Belgijoje - Lietuvoje šiek tiek besigaudančius tame ant rankų pirštų suskaičiuosi.
Jei jau reikia konsultacijos (bet rimtos, ne foruminio lygio), tai šiuo klausimu specą galiu pasiūlyti tą, kuris žino daugiau, nei aš, ir pas kurį šiuos visus tavo “dervatyvus” (jofana, kas per žodis - vos ne kaip recidyvo ir deviantinio mišinys!.. ) ir apsigyniau. 10 gavau, berods, ar ką… http://www.5ci.lt/arvydasp/
Tiesa, iki jo dar aš tą patį mokinausi ir kaip hedžingo (dar vienas, tfu, kad tave - apsidraudimo) operacijas. Kursas vadinosi Rizikos draudimas tarptautinio kapitalo rinkose… Labai prikolna dėstytoja buvo… 
Pasimatymą man prie “Pas Juozapą” paskyrė… 22.00 val… 
Neiseina del to kad komunistai ir bin ladenas yra durniai. Visiski beprociai, pasakyciau Del to jie net nebando griauti. BTW, kai as sakau kad tam reiktu pakankamai mazos sumos, as turiu omenyj procentu nuo minetu
2 trilijonu - manau apie 5-10% uztektu, o tai 100-200 milijardu… (reiktu pasimuliuoti jei kada netingesiu ir turesiu laiko… vadinasi niekad… )
Butent, kad IMHO kalbeta ne apie futures ar optionos, o tiesiogines pinigines transakcijas…
Atspejai, is angl derivative: derivative - A financial instrument whose characteristics and value depend upon the characteristics and value of an underlier, typically a commodity, bond, equity or currency. Examples of derivatives include futures and options.
Bzzt, wrong! Butent, kalbejau ne apie VP rinka - atkreip demesi i tema - FOREX - An over-the-counter market where buyers and sellers conduct foreign exchange transactions. also called foreign exchange market.
Semantika. Tiesa, eksportuotojas gauna uzsienio valiuta. Bet ismoket darbuotojams/dividendus/daryt investicijas i gamyba reikalingi vietiniai pinigai. Kur ju gauti? Iskeisti uzsienio pinigus i savus. Ergo, savi pinigai grista atgal. QED.
Vel tu apie savo opcijonus Trumpai, pinigai nuo akciju ar commodity skiriasi praktiskai neribotom skolinimosi galibybem…
kalbejau apie short/long pozicijas, ne terminus…
short - The state of having sold a security, contract, or commodity short without having covered it. Here, also called short position.
long - The state of actually owning a security, contract, or commodity. also called long position. opposite of short.
Buvau nieko doro… BTW, ta jo bio sako kad "buvo" ir "padalinio shefas" - t.y. tokia informacija, kuria sunku patikrinti. Geras alibi.
del to ir liudna. del to ir reikalauja valstybes padidinti grudu/pieno/buteliu/makulaturos supirkimo kaina
Nereikia man konsultacijos tiesiog siaip idomu ir tiek. As pats neprekiauju nei FOREX, nei jokiose kitose rinkose (nors, pasigirsiu, opcijonu turiu. bet jie ne over-the-counter, o darbdavio duoti - jei uztikrinsiu kad kontoros akcijos kils, gausiu pliusa po 3 metu… )
Neįsižeisk, bet manau, kad konsultacijos tau reikia… Kodėl - žiūrėk mano atsakyme į tavo žinutę aukščiau, nes nesutinku su tavo argumentais, ir juos užginčysiu (vaid a minit!.. ).
Nors opcioną su savo darbdaviu tai tiksliai apibrėžei… Iš esmės, visas mūsų gyvenimas - vieni opcionai!..
Na, jau, na! Iš visų ekonomistų didžiausią įtaką, pasirodo, turėjo būtent Marksas (čia iš oficialių atliktų tyrimų mokslininkų tarpe, ne vien viešosios nuomonės), kurio darbai yra esminiai komunizmo ideologijoje.
O Osama bin Ladenas irgi nėra durnius. Ir išsilavinimą europietišką universitetinį turi. Ir milijonų užsidirbo daugiau, nei mudu abudu…
Nereiktų nuvertinti kitų, kolega. Durniais vadinti ar bepročiais… Va, Nyčė - oficialus šizofrenikas, o pėdsaką filosofijoje paliko ryškų…
Bando, bandė ir bandys. Komunistai jau dabar mažiau įtakoja, nes jų ideologai persikėlė į Japonijos ir Europos universitetus, o praktiškai tai dabar tik kinai įtaką daro… Ir gana sėkmingai, sakyčiau: muša mus mūsų aikštelėje mūsų pačių ginklais!..
O ir dėl bin Ladeno neteisus: ekonominės pasekmės po 9-11 jaučiamos ne vien JAV ekonomikoje lig šiol. Va, ir dėl draudimo rinkos jaučiamas nestabilumas ypač, ir dėl pensijos - juk draudimo veikla šiuo metu yra pati rizikingiausia! O juk draudimas - viso šiuolaikinio verslo stabilumo pagrindas.
Taip kad įtaką padarė žiaurią. Aš, gegužę skrisdamas į JAV, niekaip nepriverčiau apdrausti manęs nuo teroristinio akto (nes nėštumas man negręsia, o nuo LPL kaip nors galiu ir per savaitę apsisaugoti - šie trys laikomi nedraudiminiais įvykiais). O kiek terorizmas žalos globaliai ekonomikai atneš, tai tik nuo ateities priklauso. Terorizmo šaknų ir skurdo mažinimo programos - yra pagrindinė problema, kurios sotus pasaulis neįsisąmonina.
Nukrypau.
Toje rinkoje, apie kurią kalbi, yra pakankami saugumo ir savisaugos mechanizmai. Nuskriausi tik save, ne kitus. Nebent, sudarysi fiktyvius sandorius, kurių nepadengsi ar atsisakysi padengti?.. Ir ką? Ta suma bus gražiai kompensuota likusiais procentais, rinka išsilaikys (nors supurtysi ją), tavo pinigai nuplauks, o tu pats, jei nesėsi, tai būsi visiems laikams išmestas iš finansų rinkos!..
Tokias mintis galima, kaip sakiau, reikšti tik NESUPRANTANT tos rinkos, apie kurią kalbama: ateities sandorių (nevartokim žodžio tranzakcija, bo man nuo to alergija!.. 
)
NE!!!
Nuorodoje kaip tik ir kalbama APIE ATEITIES SANDORIUS, t.y. futures, forward, options!!!
True, true…
Vo, tai, blin - KOKIO BBio aš parinau ankstesnėse žinutėse apie tuos ateities sandorius? Kad tie, kas vis tik pažvelgs į šitą mudviejų temą, galėtų prisijungti, nes supras, apie ką kalba eina: jei nežino, kas tai per sandorius - gaus pradines žinias iš mano žinučių aukščiau, o jei žino, tai ramiai prabils, palaikydami intelektualų pokalbį (ko Bangoje pasigestu totaliai)!..
Valiutos pirkimo arba pardavimo opcionas kaip tik ir yra SUDEDAMOJI tavo minėtos rinkos dalis!!!
Foreign Exchange (ForEx) - tai ne vien biržiniai (tas tavo over-the-prekystalis) sandoriai (tas alergiją keliantis transactions), kiečiant valiutą dabarties rinkoje (spot, arba on-spot-market)! Tai ir ATEITIES sandoriai ją pirkti arba parduoti, kurie yra vadinami tais išvestiniais popieriais (dar vienas alergiškas derivative)!
Taip kad aš esu “on the same sheet of music”!
Ne, tai ne semantika! Eksportuotojas, uždirbęs užsienio valiutą, ją importuoja ir parduoda savo šalies bankui, kuris ją nuperka ir parduoda jam vietos tiugrikus. Galop, užsienio valiuta “nukeliauja” į šalies užsienio valiutos einamąją sąskaitą, kuri yra sudedamoji prekybos balanso apskaitos dalis.
Kitaip tariant, eksportuotojas atlieka DVI “tranzakcijas” (tfu, kad tave kur!.. ): parduoda savo prekes arba paslaugas į užsienį (tobiš, eksportuoja) ir parduoda gautą užsienio valiutą, pirkdamas nuosavą (tobiš, importuoja užsienio babkes, už ką jam lieka begal dėkingi visi CB, finansų ir ekonomikos ministerijų bonzai! :D). Kodėl? O gi kad tuo jis lenkia tą saldo link pozityvo, kas tiugrikus daro aukštesnio kurso!..
Pinigai nuo akcijų ar prekių skiriasi savo didesniu likvidumu, tai pirma, o antra - jie patys savaime yra atsiskaitymo priemonė, kas jų likvidumą padidina - grįžau į pradžią. Užsienio valiuta yra tokia pati prekė ar tiesiog vertybinis popierius, tik užsienio banko (ant jo taip ir parašyta, beje!) - nes jie nėra atsiskaitymo priemonė šalies viduje! Tokiu būdu, tu juos privalai parduoti, kad gautum LEGALIĄ atsiskaitymo priemonę (legal tender) - tiugrikus. Arba LYGIAI TAIP PAT gali užsienio valiutą paskolinti, užstatyti ir pan. - tą patį, ką darai ir su preke ar akcija. Kurios ir kursas kinta, kaip kinta užsienio valiutos kursas tavo tiugriko atveju…
O apie opcionus mes abu su tavo belgu kalbam. Esam abu ramūs. Kaip belgai… Ir šalti, kaip kibirai!..
Tai, apie ką tu kalbi, yra biržos depoziutoriumo ir klyringhauzo (clearing house) rūpestis, kuris po biržos sesijos visus tavo "šortus" pareikalauja padengti per 2 dienas, suvesdamas visus galus ir atsiskaitymus.
Lietuvos, kaip ir visose Europos biržose (išskyrus anglosaksišką sistemą Londone bei, jei neklystu, Maskvoje), kur ir akcijos pas mus nematerialios, tai nėra esminė problema, nes padengimą valdo iškart kompas. Kitaip sakant, negali parduoti to, ko neturi… būti “šort on stokz or bondz”… 
Tokios situacijos (pozicijos, kaip tu sakai) atsiranda atliekant operacijas vieną po kitos vienos sesijos metu anglosaksiškose biržose, turinčiose didesnes spekuliavimo galimybes. Brokeriai tada gauna pavedimą stumti ar čiupti (matei, kaip jie rėkia ir rodo rankomis būtent šiuos gestus?.. ), o makleris stebi (patalpoje prie monitorių ir už stiklo, o ne toje berėkiančių margašvarkių brokerių dėžėje, kad tie galai sueitų pas jį. Va ir visa jo “short pozicija”…
Kalbant apie užsienio valiutų rinkas, tiek dabarties, tiek ir ateities sandorių, terminai šie aktualūs daugiau patiems biržos tarpininkams. Investuotojams, tame tarpe ir spekuliantams, terminai laiko prasme kiti: spot - dabar, ir 1, 3, 6, 12 mėn. forvardas. O makroekonominiu lygiu sutarta, kad trupalaikis - iki 12 mėn., o ilgalaikis - virš 12 mėn.
Nepripainiojau nieko. Noriu tik, kad sutartume dėl terminų ir apie ką kalbame… Be on the same sheet of music.
O muzika vadinasi ForEx, kurios didesnę dalį sudaro spekuliacija ateities pasirenkamaisiais sandoriais…
Šiaip jau, galėčiau pagal tavo nuorodą ir oponuojančią recenziją parašyti toms belgo mintims, bet kas skaitys?..
O kad aiškinu aš "kažkaip kitaip", tai nieko nuostabaus - scholastinis Lietuvos universitetų mokymo būdas persiorientavusių teoretikų mane patį į komos miegą varo, todėl stengiuosi tokius įdomius dalykus pateikti kitu kampu ir prieinama kalba…
(uždanga nusileidžia, einu užsiimsiu darbu - gero savaitgalio visiems kolegoms! ).
DarkSide: trumpai si karta. kar per savaitgali papostringausiu ilgiau…
-
Citata nekalba apie derivatyvus. Taskas. Jei manai priesingai, paryskink tas vietas bikoz as niekaip ten neizvelgiu derivatyvu. Knygos pavadinimas "The Future of Money" tai tik del to kad autorius prognouzuoja kad dabartinius pinigus pakeis korporaciju ir bendruomeniu pinigai. Kvaila, IMHO
-
tavo zinios apie selling short 100 metu senumo. Tiesiogine to zodzio prasme. Siais laikais norint sell short reik skolintis is brokerio: when you sell short a stock your broker will lend you the security. The stock will come from the brokerage’s own inventory, another one of the firm’s customers, or from another brokerage firm. The shares are sold and the proceeds are credited to your account. Sooner or later you must "close" the short by buying back the same number of shares (called covering) and returning them to your broker.
http://www.investopedia.com/university/shortselling/shortselling1.asp
Del to neribotai negali short’int - brokeris paprasciausiai nebegales tau paskolint akciju.
- Kaip zlugdyti pinigu rinka selling short 1992 pamoke George Soros. Aisku, tai atsitiko del EMF. bet panasus scenarijus gali suveikti tiesiog palankiai susikloacius situacijai.
Jei pastebėjai, tai tik mudu du čia ir postringaujam… Nyku kažkaip, nes tu, kiek spėju, tuo domiesi iš “sportinio intereso”, kai aš vis tik turiu tame kažkokią oficialiai patvirtintą kvalifikaciją ir supratimą… Neįsižeisk, bet jei pradėsim grįžti prie elemtarių terminų ir sąvokų, tai aš čia prarasiu interesą…
Tai va kolkas ir nesutariam dėl bendrų terminų, vardiklio nerandam, nors aš ir taip, ir kitaip vis bandau jį prie tavo tezių pritempti…
Kvaila tai, ką aš sakau, ar tai, ką teigia autorius?..
Jei tai, ką aš sakau, tai prašau įsiskaityti čia, apie ką kalba ir eina:
Your money’s value is determined by a global casino of unprecedented proportions: $2 trillion are traded per day in foreign exchange markets, 100 times more than the trading volume of all the stockmarkets of the world combined. Only 2% of these foreign exchange transactions relate to the "real" economy reflecting movements of real goods and services in the world, and 98% are purely speculative. This global casino is triggering the foreign exchange crises which shook Mexico in 1994-5, Asia in 1997 and Russia in 1998. These emergencies are the dislocation symptoms of the old Industrial Age money system. Unless some precautions are taken soon, there is at least a 50-50 chance that the next five to ten years will see a global money meltdown, the only plausible way for a global depression.
Čia nėra kalbama TIK apie išvestinius vertybinius popierius, kaip nėra kalbama ir tik apie grynus pinigus. Kalba eina apie užsienio valiutos keitimo rinkas (žiūrėk mano aiškinimus aukščiau!!!) - tai ne vien SPOT pinigai, tai ir sandėriai pirkti bei juos parduoti ateityje, kas ir nustato teorinį prognozuojamą valiutos keitimo kursą, nes ateities SPOT turi būti lygus dabartinių ATEITIES sandorių kursui. Čia yra tiesiog BAZINIS tarptautinių finansų kuras, ir jei tu jo nesimokei, tikrai man reiks ilgai įrodinėti, kas ir kodėl čia taip. Tai aš daryčiau, jei tik būtų poreikis klausti ir klausytis.
Antra, kaip ir sakiau, autorius elementariai spekuliuoja terminais, sąmoningai dalį nutylėdamas ir pritempdamas sekančius teiginius jau apie savo “atrastus” ateities pinigus… Spekuliatyviai kuria pseudosensaciją. Šiai temai būtų tiesiog pakakę vienos šios frazės, ką anksčiau kai kurie ir pasakė…
Jei jau dėl autoriaus minimų “korporacinių pinigų”, tai jis kiek atsilikęs: kortelių sistema buvo ir prie komunizmo, ir prie Hitlerio Vokietijoje, o ir socializmo laikais gaudavai talonus visokius maistui ar prekėms pagal darbovietę. Galop, už 5 rb. talonus 1991 metais aš su parlamentarais irgi maitinausi jų kavinėje-valgykloje, kaip gynėjas, tad tai irgi buvo savotiška valiuta ar pinigas, atitinkanti atsiskaitymo priemonės požymius…
Multinacionalinės korporacijos yra tikrai pajėgios savo viduje sukurti savo atsiskaitymo sistemą, tad “bendrų” pinigų masė interkorporatyviame atsiskaityme tikrai mažėja. Bet tai ir grynų masė mažėja, nes juos keičia ATM…
Autorius irgi, beje, kalba apie skrydžių myles, kurias galima konvertuoti į nuolaidas. Tam tikra prasme tai yra irgi atsiskaitymo priemonė… Bet čia šiek tiek aukštesnis pilotažas, kuris atrodo tik kaip lėktuvėlio vartaliojimasis ore neįgudusiai akiai…
Mano žinios negali būti 100 metų senumo dėl objektyvių priežasčių…
Bet aš ne apie tai, kad tu tiesiog esi "samoučka" (kokiu aš buvau prieš kokius 10-15 metų), bet šiuose reikaluose reiktų vis tik šiokio tokio paaiškinimo, kad nepasiklystum terminuose… Nepyk, bet geriau vis tik įdėmiai paskaityk. Ar paklausyk.
Tavo pateikta citata nepilna. Ji būtent yra tokia:
Selling short is the sale of a stock that you don’t own. More specifically, a short sale is the sale of a security that isn’t owned by the seller, but that is promised to be delivered. That may sound a little confusing, but it’s actually a simple concept.
Here’s the skinny, when you sell short a stock your broker will lend you the security. The stock will come from the brokerage’s own inventory, another one of the firm’s customers, or from another brokerage firm. The shares are sold and the proceeds are credited to your account. Sooner or later you must "close" the short by buying back the same number of shares (called covering) and returning them to your broker. If the price drops, you can buy back the stock at the lower price and make a profit on the difference. If the price of the stock rises, you have to buy it back at the higher price, and you lose money
Taigi, tavo tas "a little bit confusing but acctually simple concept" yra tikrai primityviai paprastas: tu pasiskolini akcijas, kurias ir grąžini. Kaip iš kaimyno 100 USD, žadėdamas, kad grąžinsi ne litais, o tais pačiais USD. Tad gaunasi, kad, jei juos pardavei brangiau, o nupirksi pigiau, tai laimėsi sau pelną (100 USD = 400 Lt, o dabar tarkime 300 Lt, tad tu grąžini "šimtu litų mažiau"…). Tavo brokeris-kaimynas čia atgaus tuos pačius USD, tačiau jų vertė (kursas) bus kitas. Apie tai ir kalbama tavo investavimo enciklopedijoje:
Going long on an investment means an investor has bought a stock believing that it’s price will rise in the future. The opposite is going short, which is when an investor anticipates a decrease in share price.
Kaip matai, pats long investitoriui suvokiamas kaip investicija, duosianti pelną tik po kurio laiko: akcijos kurso pokytis dėl įmonės vertės padidėjimo, plius dividendai. Taip pat naudoja pasyvūs "buliai"…
Short - tai spekuliacijos būdas, kai kaina tikimasi, kad kris… Naudoja "meškos"…
Viskas čia seniai žinoma, paprasta ir elementaru.
Tačiau, kaip ir minėjau, tas populiariau yra anglosaksiškose biržose, nes mūsiškėje tokia paskola VMI būtų labai neadekvačiai traktuojama…
EMF - kas per viens čia?.. Gal vis tik IMF (International Monetary Fund) - TVF (Tarptautinis valiutos fondas)?.. Ir kuo čia dėtas Sorosas ir TVF?.. Nebent - tu esi aršus antiglobalistas ir visus vargus jiems sukorei…
Beje, Sorosas svaro kurso kritimą padarė grynai opcionų pagalba. Tas skolinimasis buvo jo ir jo partnerių BENDRO DARBO ir susitarimų už visų nugaros vaisius (kas dabar teisiškai yra jau įvertinama kaip afera), kai jie sutarė imtis bendrų veiksmų (bet tarėsi ir planavo juk prieš gerą laiką). Britanijos bankas sureagavo pavėluotai - labai jau jie konservatyvi institucija… Bet juk nesužlugdė rinkos, tiesa?..
O kaip gali susiklostyti toks susitarimas savaime - neįsivaizduoju…
O rublio kritimas visiems buvo seniai aiškus, Sorosas tokias mintis anksčiau buvo pareiškęs ir pinigus seniai pasiėmęs iš Rusijos rinkos… Tik va The Economist kiek pavėlavo paskelbti (jei būtų pranešęs pusmečiu anksčiau, tai nieko ir nebūtų greičiausiai įvykę), o tas smukimas turėjo būti anksčiau ar vėliau. Taip ir įvyko. Kada ir turėjo įvykti (galop, Rusijos vyriausybei jis buvo naudingas, nes leido restruktūrizuoti savo užsienio skolas ir prekybos deficitą, kas nebūtų įmanoma kitu atveju, esant pastoviems atsiskaitymams ir tokiai rinkos padėčiai). Rublio devalvacija buvo logiška. Kuo čia dėtas Sorosas - kad atvirą visuomenę užsispyrusiems rusams bandė prakišti?..
Žodiu, trečio punkto kaip ir “nepagavau”…
Nematau, kad šioje citatoje būtų rašoma apie išvestinius fin. instrumentus, bet taip pat nėra konkretizuojama, kad tai yra Spot rinka. Citatos autorius (ne DrStrangelove ) parašė ganėtinai abstrakčiai, o jūs ginčijat kiekvienas dėl savos "tiesos". Tarp kitko, aš labai panašaus dydžio statistinius duomenis mačiau ir šaltinyje, kuris kalbėjo tik apie Spot rinką. Gal p. DarkSide skaitė visą veikalą "The Future of Money" todėl taip atkakliai gina savo nuomonę 
- aš, deja, ne , todėl nedrįsiu ginčytis, ar knygos autorius kalbėjo apie išvestinius fin. instrumentus, ar ne…
Jūs abu remiatės skirtingų šaltinių SHORT pozicijos apibrėžimais, kurie nesutampa žodis žodin ir dėl to ginčijatės. Iš tikrųjų nė vienas apibrėžimas neprieštarauja vienas kitam. Esminis skirtumas tarp šių formuluočių tas, kad DrStrangelove pirmojoje apibrėžimo dalyje yra kalbama ne tik apie akcijas, bet ir apie kitus instrumentus. Todėl, sakyčiau, kaip tik tasai apibrėžimas ir yra pats bendriausias.
Panašu, kad DarkSide iš tiesų skaitė veikalą …
Apie short pozicijos pelną (arba nuostolį ) irgi sužinai tik po kurio laiko (padengęs poziciją). Skirtumas tik tas, kad shortindamas pinigus gauni iškart, tačiau vėliau dalį jų (arba, nuostolio atveju, visus ir dar savų pridedi) išleidi pozicijos padengimui. Aišku, spekuliuotojai tų pinigų negauna "į rankas", nes brokeris net ir neleistų jų išgryninti, kol nepadengta short pozicija.
Jei žinai tiksliau, kokios buvo tai per machinacijos, parašyk - bus labai įdomu.
Dėl Sorošo, tai aš juo ir didžiuojuos 
, ir esu pasipiktinęs : Jis savo laiku spekuliuodamas užsikalė milžinišką kapitalą, o dabar vaidina gerietį - mol "va, kokia nestabili yra valiutų rinka, davai globalizuokimės ir įvedinėkim bendrą valiutą".
Andrius_S