ZuikisŠnekorius išprovokavo naujam nuomoniu apsikeitimui apie vyriško (o gal ir moteriško ) gyvenimo ironijas
Nuejes parukti pagalvojau. Berniukas metams begant vyriskeja o poto, kai pasiekia pika (apie30+) - pradeda vaiketi, o vaikedamas vis labiau ir labiau virsta berniuku. Ir nezinai - dziaugtis ar liudet.
Zmones bijo vieshosios nuomones - "ka apie mane pagalvos draugai ir pazystami, o jau mano moterishke tai ish viso…"
Taigi, bijoma ziurinciu nuomones. Visi isitempe, nesiryzta atsipalaiduoti. Matyt paciam teko artimu draugu subuvime pamatyti, pajusti, kad ateina momentas, kai visi parodo , jog vel gryzta i vaikystes kelia.
Cia priklauso nuo poziurio-jei esi kaip pats Visada Valkata-galima tik dziaugtis galimybe gryzt prie naturalizmo ir pirmyksciu potyriu ir isgyvenimu.Jei ne-tai…?
Nerasi nei vieno, kuris viesai prisipazintu, kad bent diena nebuvo suvyriskejas.
Piku vadinu ta laika, kai dauguma igyvendina uzduotis minimum (Lenininis planas) - baigia moxlus, susiranda puikias ar maziau puikias madam (kas kokios vertas), isitvirtina darbuose, nemazos dalies vaikai pasiekia paauglyste, tad nebelieka reikalo vaidinti kieto vyro. Pasiekiamas santykinis pikas, kai zmogus gali siek tiek atsipalaiduoti ir pasijusti paciu savimi. Pagyventi nerupestingos vaikystes laukimu
Liulia, ir pionierisko amziaus berniukai megdavo visoms mergytems kaseles patampyti. O del landziojimo - uzdraustas vaisius saldus. Jei labai saugai savaji vaikina - parasyk jam rastiska leidima kiekvieno menesio x diena nueiti i kaire po languotu ar kvarbatkuotu sijonu. Rezultatas tave nustebins
Labas trepango, malonu vel tave sutikti. Visi mes sielos gilumoje liekame vaikais. Vieni labiau, kiti maziau. Tiesiog velyvoj paauglysteje kiekvienam norejosi aplinkiniams pasirodyti vyresniu nei esi. Kai isitvirtini gyvenime - su artimais draugais gali paselti taip pat nerupestingai kaip ir zhalioj vaikystej.
savo bendraamziu kompanijoje man tik teko kol kas matyti kaip yra brendama is vaikiskumo, kaip stengiamasi siekti kazko ir t.t.
zinoma teko stebeti ir vyru kurie elgiasi lyg jiems butu maziau nei man, t.y. 20 metu bet cia yra tai ka tu vadini atsipalaidavimu, kai tuotarpu as ir mano draugai pastoviai isitempe kad pasiektumem ju lygi, ne pinigine prasme o patirtimi, pazintimis ir tuo ka jie jau turi o mes turesim, todel mes reciau galime sau leisti buti berniukais nei jie, nes esam maximalistai
o ka reiskia atsipalaiduoti VisadaValkata? ar svaigti? kartais kvailai elgtis del to kad nori taip elgtis? kai tuo tarpu jaunesni elgiasi taip is nezinojimo?
Man atrodo, kad buni isitempes tol, kol sieki kitiems irodyti, kad esi ne is kelmo spirtas. Kai sukuri savo gyvenima ir kiti zino ko is taves galima tiketis ir koks tu esi is tikruju - tada gali atsipalaiduoti.
Man noretusi suzinot ar tikrai ir taip buna.
O shiaip tema gime netychiomis, kai zaliapievele(berods, jei ne - atsiprasau) mus su zuikiu pavadino berniukais. Tam, kad nesimaisyt tarp temu teko viena diskusijos saka perkelti cia.
Ka reiskia beprasmybe? Viskame galime izvelgti prasmes. Netgi gulintis akmuo turi prasme. O zhmogaus gyvenimas - ohoho.