Persileidimas
Gal kas patyrete persileidima-kaip su tuo susitaikyti? Kokia emocine bukle po viso to? Skaudi tema,bet jei uzsidarysiu ir tyliai kentesiu savyje-bus blogai-jauciu tai.
užuojauta. Laikykis.
Nuoširdžiai užjaučiu, atjaučiu ir suprantu tavo būseną.
Pasistenk nisiraminti - juk dar viskas priešakyj- bus dar nėštumas, gims vaikelis , tikrai užsimirš.
O bene svarbiausias argumentas- dažniausiai persileidžia nesveiki vaisiai.
Dabar svarbiausia - pasistenk neįsivaryti kokių uždegimų ir po keleto mėnesių galėsi vėl bandyti pastoti.
laikykis
Jokiu būdu negalvok kad ka nors padarei ne taip.Tiesiog organizmas atmetė kaską kaip netinkama.Dviejų mėnesių antram pastojimui per mažai reikia maždaug pusmečio kad organizmas sustiprėtų.Suprantu kad taave persiokioja to negimusio vaikelio dvasia, bet neliūdėk.Galvok atsitiko kaip ir turėjo atsitikti…Gal taip geriausisi.
Pritariu. Tai ne paguodos žodžiai, o rūsti tiesa. 
O kitą vaikiuką nešiodama dar pasistengsi nesivarginti ir mažiau jaudintis - tikrai viskas bus OK.
Aciu nors uz zodzius.As pati zinau,kad reikia stengtis negalvot,bet kaip tai padaryt?Duok dieve dar pastoti…Tas vaikelis buvo labai laukiamas.
zinai, as manau, kad viskas bus gerai turiu siokios tokios patirties…na, ne ant savo kailio,bet… mano kriksto mama persileido kartus… zinau,kad tie vaikuciai buvo labai laukiami, o mano krikstamotei buvo didziulis smugis…,bet ji pasinere i bizni, darbus ir t.t.,ka tik maziau galvotu-susigalvojo ivairios veiklos ir dabar turi grazia, nuostabia, sveika 3ju metu dukryte( mano kriktamotei 40metu dabar), ji turi grazia ir laiminga seima, savo buta ir versla 
Žinau, ką reiškia netekti artimiausio žmogaus Labai liūdna ir baisu, ir skaudu ir žiauru…
ir negalvoti apie tai neįmanoma 
ir nesistenkit nuo to pabėgti . Vis dėlto likote dviese 
. Stenkitės kaip nors palaikyti vienas kitą. Kai vienam labai blogai, pasistenkite kitas palaikyti kitą kaip nors.
Tiesiog stenkitės išgyventi šią sunkią dieną. Dar per anksti tiksliai galvoti, kada kaip vėl pradėsite laukti.
Galiu pasakyti iš savo patirties, laikui bėgant skausmas išlieka, tačiau tampa šiek tiek labiau pakeliamas. Kai pajusite, kad abiems nebe taip skauda, pabandysite vėl, ir būtinai viskas bus sėkmingai
Maniau,kad parasiusi visiems apie savo skausma tikrai palengves,bet… Skaitant jusu laiskelius tik asaros akyse tvenkiasi.Dar ne savaite nepraejo nuo to ivykio, o as jau noriu pamirsti.Kvailai skamba.Dekui visiems
ir verk,jei norisi…taip bus tik geriau bet tokia busena neturi uzsitesti!
Visai nekvailai. Ypač jei vaikelis laukiamas.
Bet juk Tau gimdos nepašalino,netapai nevaisinga.Tik pagalvok - praeis 5-6 mėn ir vėl pabandysi.
Patikėk, kad tai nėra labai jau didelė netektis( beje, kiek savaičių turėjai?) - tai nepalyginamai mažiau , nei Žvėriūgos atveju.
na teko ir man su tuom susidurt!
merginai jau taip ivyko,deja musu santykiai po to atsalo!
gyvenimas teka toliau 
Visgi gyvenimas yra neteisingas. Taip pikta pasidaro, kai seimos laukia vaikelio, rupinasi jo atejimu i si pasauli, ir ivyksta persileidimas, arba seima is viso negali tureti vaiku, kai tuo tarpu merguzele su penktu nestumu girta voliojasi patvory, ir pagimdo sveikiausia vaikeli (na del 100%-centinio sveikumo negarantuoju). Taip kad ziurek i tai filosofiskai, gal tas skausmas kiek sumazes. Prie to paties papasakosiu kad mano draugei pries kelis metus ivyko persileidimas ketvirtame menesyje nakti tiesiog…lovoje. Iskrito vaikelis, o jie ant tiek issigando, kad nesusipratejo greitajai paskambinti. Taip ir praleido visa nakti verkdami prie vaikelio. Zinau, jokie zodziai nepaguos, gal tik tai, kad pas juos begioja 1.3 metu sveikas berniukas.
Didele uzuojauta.Laikykis…
Tiesiog dar nera taip blogai kaip atrodo, mano mama prarado net du jau gimusius vaikelius, bet visitiek is trecio karto manes susilauke (nors ir prarado mano dvyni )…Visko gyvenime pasitaiko, svarbu nesuklupti.Sekmes.
Uzjauciu, bet laikykis viskas bus ok
Labai uzjauciu ,bet kaip nors laikykis ,viskas praeis kazkiek uzsimirs .Tikiu kad turesi ne viena vaikuti ,viskas bus gerai .Stiprybes Tau
Nenusimink, zinau, kad zodziai cia nenuramins, tai pades tik laikas, bet svarbu islaikyk tikejima,kad bus dar gerai. Stiprybes tau
Laikykis. Nesenai maciau laida per rusu kanala, snekejo zymus aktorius. Pasakojo, kad daug metu neturejo vaiku. Tai viena bobute patare priglausi benami suni. Jie apie tai pamirso, bet taip ir atsitiko. draugas atvede suni kuri rado. O uz kurio laiko ir ivyko stebuklas/ Dar laikrastije skaiciau, kad reikia namie auginti fikusa. Visa tai gal ir nesamone, bet uz geruma atsiligina gerumu.
Užjaučiu. Iš savo patirties galiu pasakyti - skauda, bet praeis kiek laiko ir skausmas atlėgs, o tu jau žiūrėk vėl lauksi. Aš pastojau po 4 mėn. ir viskas OK(turiu dabar 4m. dukrytę), tik paskui pirmus mėn.labai visko bijojau-peršalimų, neramumų ir t.t.