Puiki knyga
Bandau atgaivinti senesnę temą apie perskaitytas įdomias knygas.Ką tik baigiau vieną iš tokių.Tai Sigrid Undset romanas "Ulavas, Audūno iš Hestvikeno sūnus".Pavadinimą ir autorę dar patikslinsiu,nes dabar rašau iš atminties.
Tai istorinis romanas,kuriame daug meilės,kovų ir ne tik su priešais,bet ir su pačiu savimi.Man jis padovanojo mintį,kad ir anksčiau žmonėms teko sunkiai grumtis su gyvenimu.
Kitaip tariant,jei mus kamuoja hipodinamijos,depresijos,darboholizmas-tai kas jaudino juos?
Kam įdomu-perskaitykit.Neturėtumėt gailėtis,nors knyga stora.
Ir pasidalinkit savo mintimis apie jus sujaudinusias,sužavėjusias,prajuokinusias ar sukrėtusias knygas.
Aha, knyga gera, bet tos pacios autores trilogija "Kristina" - saunesne
Gal žinai kuriais apytikriai metais išleista "Kristina"? Nes bent jau bibliotekose lyg ir nepastebėjau tokio pavadinimo.
Kristina- jega, labai geras kurinys, bet as siulau paskaityti Mikos Waltary Sinuche Egiptieti- skaiciau pora kartu ir ,galvoju, kad dar kada reikes paskaityti- zavi viskas- epochos pazinimas, personazai, bet labiausiai- kas isskiria sia knyga is kitu- sunkiai skaitomas, bet labai idomus biblijinis pasakojimo stilius.
Tarp kitko, panasi tema yra ir Kulturos forume.
Pirmas lietuviskas "Kristinos" leidimas supersenas, ko gero tai buvo 6 desimtmetis, bet, regis, pries kokius 4 metus buvo ir naujas, zalsvais virseliais
O pilnas pavadinimas ar ne "Kristina - Laurenso dukra?". Jei si, tai labai labai gera.
o ash paskutinia savo malonumui skaityta knyga irgi vertinu kaip labai ir net labai teigiama, gera kurinuka tai vieno amerikonu komiko aktoriaus-rezhisieriaus ir rashytojo kurinuks "kudikyste"… lengva, linksma skaityti… o ko daugiau reik shiais visuotionio sunkumo laikais? 
Daznai skaitau vaiku literatura - stai kur tikrasis grozis!!!
O jei noretumete klasikinio sukretimo 
, istorinio paprusimo , meiles motyvo (sirdis kazkodel nepasidaro), siulyciau C.Dikenso "Pasakojima apie du miestus". Pati neseniai baigiau ir 
Pastaruoju metu nebemoku knygu skaityti 
, bet tikiuosi sugrizti i vezes, ypac kai paskaitineji tokias diekusijas.
O is senesniu laiku Dž. Lomdono ‘Matinas Idenas’, nors tai buvo gan seniai.
Na kartais ir aš sugrįžtu į vaikystę.Ką tik skaitinėjau "Lenkų pasakas".Būdama vaiku labai mėgau "Timas Taleris arba parduotas juokas"
"Skruzdėliuko Ferdos nuotykiai","Geltonojo genio ordinas","Skudurinės Onutės pasakaitės."
Jei grįžtant prie suaugusiems skirtų knygų,labai patiko berods Fay Veldon "Skilimas".
Prisikikenau iš
knygų "Ofelija mokosi plaukti" ir "Šiandien madam pareis vėliau".Įdomi ir švelni atrodė S.Tamaro "Eik kur veda širdis".Tiek šiuo metu ir beprisimenu,nors gerų knygų yra tikrai daug. 
Galiu pasakyti gera tema. Taip sakant as esu knygų žiurkė Man beveik visos knygos geros (kurias skaičiau aišku). Šiaip man dar tik 11 todėl nežinau jokių romanų…
Mėgstu lengvas knygas, kurios nepalieka slogučio. Jei tik knygą tampa pernelyg sunku skaityti - dedu ją į šalį. Vat taip liko neperskaityti Šveiko nuotykiai (dievaži nepatiko) ir "Lolita" (tapo per daug sunku skaityti iškrypėliškas sapaliones).
Paskutinė perskaityta knyga - "Dovanoju tau savo vyrą" 
Lengva, gal šiek tiek tendencinga (į vyrą sudėtos vos ne visos įmanomos bjauriausios savybės), bet užtat lengvai skaitosi.
Skaičiau ir aš "Kristina" Tik S. Kingo parašytą 
Paskutine skaityta ir patikusi knyga - Ovidijaus "Metamorfozes".
Labai pritariu dėl Sinuchės Bet ne visiems ji patinka, nes iš prdžių kiek sunkokai skaitosi.
“Kristina” (senojo leidinio pavadinimas ir 3 atskiri tomai) arba “Kristina, Lauranso duktė” (viskasvienoje knygoje, gal prieš 6 metus) - viena iš nuostabiausių knygų… Skaičiau ją gal keturis kartus - ir kiekvienąkart vis kitaip. Nieko, keisto, juk pirmąkart ji pakliuvo man į rankas dvylikametai, po to skaičiau būdama 20, paskui patapusi laiminga žmona, o paskutinįkart - po skyrybų. Keista ir įdomu buvo stebėti savo pačios pasikeitusias reakcijas
“Ulavas” - taip pat nuostabi knyga Ką gi, ne be reikalo Sigrid Unset - Nobelio premijos laureatė.
Labai taikliai paminėtas "Sinuhė Egiiptietis" - kūriniai kažkuo panašūs: istoriniai romanai, daug faktų, savitas stilius ir žmogiški jausmai… Kas gi daugiau kuria istoriją jei ne žmonės? Dar labai labai patiko to paties autoriaus "Turmsas nemirtingasis" (bet tai jau mistinė knyga). O jo "Mirties angelas" ne taip sužavėjo…
O žinot, jei norit pasidaryti pusiau vaikišką malonumą, būtinai perskaitykit “Stebuklingąsias Nilso keliones” .
Tiesa, iš šiaurės kraštų dar labai geras novelių rinkinys "Audros raitelis" - sena apdriskusi knyga, bet gal surasite?
O neseniai perskaičiau vaikystės mylimiausią herojų "Medžiotoją" (taip taip, Kuperio, bet kiek ten tiesos pasakyta jaunojo Natanielio naiviomis lūpomis…)
Dabar kaip tik skaitau vieną įdomią knygą-nors aišku ji ne visiems gali būti įdomi.“Vyrai-padermės apžvalga”.Autorius vyras,literatūros profesorius.Ėmiau ją nenoromis,su mintimi,kad tai knyga,kur mėtomi akmenys arba tik į vyrų arba tik į moterų daržą.
Tačiau knyga pasirodė esanti įdomi būtent dėl požiūrio kampo-dėl požiūrio į vyrus iš vyriškų pozicijų.Kartais ji sukelia juoką, o kartais net šiek tiek pašiurpina.Jei jau turite savo nuomonę apie vyrus-patariu neskaityti.Ši knyga gali tą nuomonę išklibinti.
paskaitykite Emilio Azaro “Gyvenimas dar pries akis”. Autorius -nepaprasta asmenybe, gimusi Vilniuje, sugebejusi apmauti autoritetinga Prancuzijos literaturos komisija ir gauti antra Gonkuru premija, kai priklauso tik po viena tokia gyvenime… , o knyga apie buvusia prostitute Roza ir jos auginamus prostituciu vaikus. Zavi vaiko pasaulio suvokimas, o kur dar netiketas ir sokiruojantis finalas
Dėkoju visiems padedantiem iškelti šią temą į viršų ir išreiškiantiems savo nuomonę.Dabartinis gyvenimo tempas lemia,kad ne visi turi laiko skaityti knygas.Jei jus domina ši tema,vis užmeskit akį,pasidalinkit savo įspūdžiais,tokiu būdu ši tema nepaskęs tarp kitų.Ačiū,kad esat, “knygų graužikai”.