Daniel Quinn "Izmaelis". Siuo metu topas vienareiksmiskai, nors dar nebaigiau skaityti. Praktiskai visas tekstas eina dialogo forma, to bish lengvai skaitomas. Gal ka nors sokiruos, kad diskutuoti teks su gorila, bet taip jau yra, kad kalbant apie zmoniu rase, reikalingas zvilgsnis/nuomone is salies. Daznokai ima pyktis, kad tas "gyvulys" toks teisus. Knyga nerekomenduojama labai emocingoms ir lengvai itakojamoms asmenybems: knygos idejos gali siek tiek suvartyti pasauleziura ir sukelti didesniu ar mazesniu konfliktu su aplinka. 
Ka pasiulytumete is lietuviu rastininku? Man kazkada patiko V.Bubnio "Teatsiveria tavo akys", velgi - istorinis romanas…
kadangi esu liepe sitos temos neuzmesti 
ir dar geliu dave, tai parasysiu eilerasti:
Prasom,dar pripilkite stikline.
Pavargau siandiena - net saldu.
Tarsi kruvi, girgzdanti ant lyno, -
Daug sunkiu nuleidom valandu.
Kai stiklinej saltos putos tyska,
As pajusiu - kazin kur salia
Ir pavesis turi but, ir miskas,
Kvepiantis avietem ir zole.
V.Simkus 
Mane paskutiniu metu labai žavi prozininkės Renatos Šerelytės kūryba 
Jos novelėse daug jos asmeninės patirties ir išgyvenimų: nesumeluota! Dažnas daug vyresnis rašytojas, ko gero, tiek nėra patyręs. Puiki iškalba ir žodynas. Malonu skaityti, kai pažįsti autorių.