as visad sudau ciut daugiau nei rukinimui, didesnem zuvim iberiu ir i pilva druskos, laikau para, paskui nuplaunu po srove , nusausinu ir viskas, o jei mirkinsi tada labai didele tikimybe kad tava zuvi prades pult pelesis, po atmirkymo reik tada geros vintiliacijos ir tiesioginio silumos padavimo.
Tavo karsis sirgo Ligulioze, kuri daznai zveju klaidingai vadinama zuviniu soliteriu. Pasalinus kirmele zuvy galima drasiai valgyti skanaus !
P.S.Persiprasau, bet soliteriu gali sirgti ne tik lydekos, bet ir vegeles, eseriai ir kt plesrios zuvys, bet tik jau ne tavo karsis.
Serga visos žuvys. Tvarka butu panašiai tokia. Užsikretusi žuvis praranda budrumą išplauke į paviršių ja pagauna kiras, žuvedra ir t.t. Pas paukšti lerva išsivisto ir pradeda daugintis. Paukščiai skraido virš vandens ir šika į jį. Kartu su jais pakliuna ir kiaušai. Kiaušai įsivisto į lervutes kures sueda planktonas. Na , o planktonas yra viso mailiaus maistas, nuo digles iki lydekos!
ŽUVINIS (PLATUSIS) KASPINUOTIS PLINTA NE TIK TARP ŽUVŲ
Difilobotriazė - lėtinė žarnyno liga, kurią sukelia stambiausias - 10 metrų ir ilgesnis parazitas - žuvinis, arba platusis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum). Žuvinių kaspinuočių biologinis ciklas susijęs su gėlųjų vandenų gyvūnais, todėl difilobotriazės židiniai susiformuoja arti upių ir ežerų. Lietuvoje šia liga anksčiau būdavo sergama Kuršių pamario, Nemuno deltos, Trakų rajono gyvenvietėse. Pastaraisiais metais užregistruojama tik pavieniai žmonės, sergantys šia parazitoze.
Kaip užsikrečiama
Žmogus užsikrečia suvalgęs užkrėstos kaspinuočių lervomis žalios ar šilumos atžvilgiu nepakankamai apdorotos žuvies. Sergantys žmonės ir gyvūnai, kurie minta žuvimis (meškos, katės, šunys ir kt.) yra pagrindiniai infekcijos platintojai. Suaugęs kaspinuotis parazituoja žmogaus ar gyvūno plonajame žarnyne, jame užauga ir lytiškai subręsta. Kiaušiniai su išmatomis patenka į aplinką. Kaspinuočių kiaušiniai bręsta tik gėlame vandenyje. Iš patekusių į gėlą vandenį kiaušinių išsirita gemalai, kuriais užsikrečia ciklopai, po to - jais mintančios žuvys (lydekos, vėgėlės, ešeriai, lašišos ir kt.). Jų organizme lervos vystosi iki invazinės stadijos. Subrendusios (invazinės) lervos įsiskverbia į žuvų raumenis, ikrus ir vidaus organus. Plėšriosios žuvys užsikrečia prarijusios ne tik vėžiagyvius, bet ir smulkesnes žuvis, todėl vienoje žuvyje gali būti daug plačiojo kaspinuočio lervų.
Parazito raida žmogaus organizme
Žmogaus, suvalgiusio užsikrėtusios kaspinuočio lervomis žuvies, plonajame žarnyne išsilaisvinusios lervos prisitvirtina prie žarnų sienelių, ir per 1 - 1,5 mėnesio užauga kaspinuotis, kuris organizme gali gyventi iki 10 metų. Žmonės ar kiti užsikrėtę žinduoliai išskiria kaspinuočio kiaušinius į aplinką visą laiką, kol šis parazitas gyvena jų žarnyne.
Ligos požymiai
Sergant difilobotriaze dažnai klinikinių požymių nebūna arba jie esti labai nežymūs. Tačiau kai kurie ligoniai skundžiasi greitu nuovargiu, bendru silpnumu, galvos ir pilvo skausmais, pykinimu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Kartais būna neaukšta temperatūra, retais atvejais ir aukšta (38°C - 39°C). Žuviniai kaspinuočiai iš žmogaus organizmo pasisavina vitaminą B12 ir folio rūgštį, todėl gresia vitamino B12 hipovitaminozė ar anemija. Esant didelei kaspinuočių invazijai, jie gali užkimšti žarnos spindį ir sukelti žarnų nepraeinamumą. Sunkiais atvejais galimi kraujotakos ir nervų sistemos pažeidimo reiškiniai: tachikardija, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, epilepsijos priepuoliai.
Profilaktika
Nustatyti užsikrėtusius žmones ir juos išgydyti, nes vienas sergantysis kasdien su išmatomis išskiria daugiau kaip milijoną kiaušinių ir labai teršia aplinką.
Neteršti vandens telkinių išmatomis.
Nevalgyti žalios ar šilumos atžvilgiu nepakankamai apdorotos žuvies. Žuvis ir jų produktus namų sąlygomis reikia kepti ar virti ne trumpiau kaip 20 minučių.
Nemaitinti žaliomis žuvimis šunų ir kačių tose vietovėse, kur esama gamtinių difilobotriazės židinių. http://www.ligos.lt/straipsniai.asp?StrID=38&TurID1=1&TurID2=3