labas rytas 
mes suidealizuojame dazniausiai tai ko nesame patyre (bent jau taip dazniausiai buna) arba tai pries ka esame linke uzmerkti akis. o ar tai neapsimetinejimas? tada ar meile nesuidealizavimas?
Domenica, as kalbu kiek apie kitus dalykus. Taip, tu teisi sakydama, kad gali keistis norai, siekiai ir svajones. Bet tai nera tie bruozai ar vertybes, kuriomis apibudinama asmenybe.
Kalbu apie zmogaus budo ir bendravimo su aplinka bruozus, jo psichologini tipa, ta pati idealizma ar materializma.
Pavasari, po 20 metu susirinko klasiokai - nei vienas is esmes nepasikeites. Tik keletas, kurie vaikysteje buvo kompleksuoti - atsikrate savo kompleksu, bet pagrindai isliko tie patys. Tos pacios vertybines orientacijos, elgsena, jumoras ir kt.
nagi, nagi… vertybiu sistema, sakai? kokia ji formavosi, arba buvo formuojama, kai, tarkim asen buvau 5-7 metu? kad ateis komunizmas ir visu saliu proletarai laimes, kad Dievo nera ir negali buti, nes Gagarinas nuskrido in kosmosa, viska tenai istyrinejo, taip sakant, savo akimis isitikino, kad rojaus nera, o naftos grezinai tundrdroje nekart irode apie pragaro nebuvima. humaniskiausia is visu visuomene skiepijo patriotizmo jausma, siusdama ginti tevynes i Afgana. o is budo savybiu buvo labiausia vertinama mokejimas pionieriskai saliutuoti, ypac jeigu akiratyje pasirodydavo partijos narys, o jeigu pasisekdavo, netgi vadovas.
Labas litras
,
Zuiki, mes taremes kalbeti apie buitini idealizma, t.y. gyvenimiska nuostata sakancia, kad vertybiu skaleje idealios vertybes uzima aukstesne pozicija uz materialias vertybes. Abejoju ar tai susije su pazinimu. Greiciau su nesamoningu patyrimu, kuri igyjame motinos isciose ir pirmaisiais gyvenimo metais.
Manau, kad meile -emocine kategorija. Emocijas sukelia tik tie objektai, kuriuos zmogus pazysta arba tariasi pazystantis.
priklausomas,
sveikinu tavo rytine ironija.Jau sakiau, kad cia kalba eina apie bendrazmogiskas vertybes, ju tarpusavio santyki, taip pat apie mastymo ir gyvensenos (santykio su aplinka) buda.
taip,zmogaus budas,kaip ir intelektas bei kurybingumas,yra igimta ir keiciasi labai nezymiai…nieks del to ir nesigincyja,jei jau idealistas tai iki mirties…nors man atrodo kai zmogus kazkuo labai smarkiai nusivilia,dingsta ir visi idealai
Idealas, kaip aukščiausias tikslas, suteikia žmogaus gyvenimui kryptį, tačiau jis niekada nepasiekiamas.
Gali buti, kad nusivyles zmogus bando atsikratyti idealu, bet dazniausiai senuju idealu vieta uzima nauji.
aikaik, tu dalinai teisi, bet kalbam apie vertybiu skale. Tarkim santykiuose su zmonemis - vieni bendrauja su aplinkiniais siekdami idealaus komforto (dvasinio), kiti - materialinio.
sveikinu taip pat ir tave…
sakai, bendrazmogiskas vertybes? o kas jos ir kokios jos? man is visu mano vertybiu (nors ar as ju turiu, ar as galiu jas savintis, tai kitas klausimas, o tu su kiskiu suderinai, kad filosofijos nebus) turbut labiausiai norisi isskirti meile. meile arba tai, ka mes vadiname meile placiaja prasme. nors, tiesa sakant, jeigu manes paklaustu, kas per velnias ta meila yr, kazin ar sugebeciau atsakyti, pasakyti koki nors apibrezima, mat tai jeigu taip galima pavadinti kintamas, nepastovus nezinomasis, kaip beje, ir zmoniu tarpusavio santykiai, kie kinta ir keiciasi. tai, kas skamba kaip meile siandien, rytoj gali devalvuoti i abejinguma, o gal netgi i neapykanta.
priklausomas, aciu.
labai indomiai pakreipiai kalba.
Meile, kaip vertybe labai svarbus dalykas. Bendraja prasme zmogus be meiles neisivaizduojamas. Kalbant apie bendrazmogiskas vertbes galima speti, kad zmones gali buti skirstomi pagal tai, kam teikia prioritetus ar meilei sau, ar meilei zmogui, ar meilei autoritetui, ar meilei materialinei gerovei. Pameni - myliu - cepelinus.
Taigi, jei zmogus linkes myleti save - jis kito taip stipriai nepamils, o nusivyles jaus neapykanta sau, jei jis linkes myleti aplinkinius - jis sau demesio skirs maziau. Galima testi toliau.
jeigu snekam apie meile, o ne apie savimeile blogaja prasme, tai, manyciau, tavo prognozes nepasitvirtins. turbut sutiksi su tuo, kad netgi tas zmogus, apie kuri galima butu pasakyti mylintis, tuo bandau aprepti viska, mylintis zmona, vaikus, artimus draugus, pazistamus, zmonija, gyvenima, Dieva, jeigu nori, taipogi save, nes be meiles sau, kazin ar imanoma meile kitiems, visgi skirtingose gyvenimiskose situacijose renkasi, arba priverstas rinktis. jis niekaip negali tuo paciu metu ir buti pas drauga ligonineje, ir su zmona ziureti televizoriu, ir migdyti vaika. jam taip pat laikas nuo laiko, uzsinori pabuti vienam. tuo noriu pasakyti, kad ta pati vertybe, bet ji kinta.
lygiai taip pat ir su egoistu, bent as tuo giliai isitikines, jog jo gyvenime sutiktas zmogus, gali pakeisti, o ir butinai keicia, slifuoja jo egoizma
priklausomas,
kalbu apie prioritetus. Yra puikus posakis - laiko turi tiek kiek nori jo tureti. Jei prioritetas esi tu pats, tai skiri daugiau laiko sau. Jei prioritetas - seima - seimai. Jei darbas - darbui. Jei linksma kompanija -kompanijai. Be abejo visuome buna isimtys, bet visumoje matyt yra taip, kad vertybiu sistemoje susiformave prioritetai islieka visa gyvenima. Ir dazniausiai keiciasi tik kriziniais momentais
o kas yra visuomene? prioritetai visiems-prioritetai niekam. tai, ka pavadinai rytine ironija, ironija yra vien tik todel, kad tokie prioritetai, kaip meile partijai ir tevynei buvo formuojami visuomenei, tai yra visiems, kartu ir niekam. nedaug kas pasikeite ir siandien, tik gal but daug kas apsisuko 180 laipsniu kampu, bet pagrindas isliko, prioritetai, tokie kaip europos sajungoj bus geriau visiems, is visiems virsta niekam…
prioritetus formuoja ne masmedija. jie susiformuoja seimoje. Jei kalbi apie buiti ir siandienine ar vakarykste situaciaj-visuomeninius prioritetus galime saves paklausti - ar atsidure kitoje socialineje/ kulturineje/ politineje aplinkoje mes pasikeistume kaip asmenybes. Manau, kad tu butum toks pats nepriklausomai nuo to ar gyveni Lietuvoj ar Birobidzane ar Konge.
drisciau teigti, kad konge idegciau…
konge idegtum, bet tavo vertybine sistema nepasikeistu. Tau nerupetu nei komjaunimas, nei ES reikalai, gal nesidometum kas vyksta Lietuvoje, bet tavo vidines gyvenimiskos nuostatos nepasikeistu. Taip pat, kaip Birobidzane netaptum zydu.
Idealusis Aš-tai toks žmogus, kokiu jis pats norėtų būti.Sudaro įsisąmonintą Aš vaizdo dalį.
Realusis Aš-daugiau ar mažiau objektyvus savęs suvokimas tokio, koks yra iš tikrųjų.
Idealusis Aš ir realusis Aš dažniausiai nesutampa
Idealusis Aš-būdinga schizoidinėms asmenybėms 
Realusis Aš-būdinga neurotinėms asmenybėms
Tigi schizikai ir neurotikai mes visi 
nespeliociau taip kategoriskai… net ir lietuvoje imanoma tapti zydu…
žydu reikia gimt. Tapt juo galima nebent visa vaikyste praleidziant ju apsuptyje