As irgi uz Mano pavarde - mano brand’as
Ir mano . Ir bus tokia net tuomet, kai man bus 45-eri Nebent vaikai labai prasytu pasikeist, kad butu vienodos? Keiciau pavarde dukart. I pirmojo vyro ir iskart atgal , nes supratau padariusi nesamone Popierizmai man nepasirode labai baisus Ir dar mergautine pavarde man leidzia nesijausti nejaukiai del to, kad pavarde “nesioja” jo ex.
vo, tai man irgi vaidenasi, kad pasiteisinima del popierizmo mazna susigalvot iskart na, o siaip tai jumi gerai, jusu pavardes musiau grazios, mergautines…a mano, tai kazkada norejau pasikeisti i mamos mergautine, nes jos labai grazi, tokia trumpa, bet pagalvojau, kad labai jau teti izeisciau, tai ir meciau i sali ta pragariska minti
Nebutinai del popierizmo. Na man mano pavarde patinka, nors irgi mamos grazesne mergautine, ir pavarde visai nieko. Ale as neisivaizduoju saves kitokia pavarde. O dar tas mitas, kad pakeitus pavarde keiciasi gyvenimo kelias. Ai, na, nezinau. Kai nenori kazko daryti - gali prisigalvoti min.100 priezasciu to nedaryti.
man jau mano mergautine nusibodus ir as visai mielai vaikstau ir vaiksciosiu aks bebutu su vyro pavarde. o del stereotipu, tai arba visai daryt pavardes be galuniu arba laj buna kajp yra. Bo jei moterys -yte 45metu tai gal tegu ir vyras pasiima jos ta pavarde su -yte va tau ir stereotipai kur islenda o siaip mano mociutes ir diesuko pavardes buvo -is ir niekad i -iene ji nekeite… nu gal kad senais laikais jie zenyjos
Nu blyn pagalvojau pagalvojau ir aš apie tą pavardę…Ai, reiks musiau ieškot kito ir tokiu būdu vėl pakeist pavardę…Bo dabar vyro neliko, o ta likusi jo pavardė šiandien mane sunervino, kai atsiminiau…
Kodel keichiau po skyrybu atgal i mergautine pavarde… 1. Diplomai, vairuotojo pazhymejimas, kvalifikaciniu kursu pazhymejimai, darbines patirties ir sferos sritis, visur buvo -yte (beje ash nieko taip ir nekeichiau, netgi po santuokos, tik pasa). 2. Su vyru kaip ir ishsiskyrem, be to… jo pavardes shleifas, netgi pats santuokos buvimo faktas po shiai dienai mane karts nuo karo persekioja (atitinkamos instancijos) 3. Ash nebesu to vyro zhmona, mus sieja tik vaikas. Vaikas turi tevo pavarde. 4. Jau yra kita -iene, kaip ash galiu buti irgi tos pachios pavardes savininke? 5. Mano mergautine labai grazhi.
Yra pasaulyje susiklosčiusi tokia tradicija - priimti vyro pavardę susituokus. Ir suteikti ją kartu sugyventiems palikuonims. Taip buvo, yra ir bus. Visur, visoje žemėje. Gal ne? Jums, matau, labai norisi pūsti prieš vėją, ir vis tas mano “ego”, ane? Nu, pūskit pūskit, jei patinka, ką su jumis daryt
O man pagyvenusios bobos pavardė su galūne -ytė, -aitė, -ūtė skamba kvailai. Na, stereotipas daro savo Ir dar: pastebėjau, kad netgi esant tokiai pavardei į vyresnę visi kreipiasi “ponia”, nors gi turėtų “panele”. Kodėl dabar taip?
Maniskiai (7 ir 8 metu) jau praso… tada siulausi pasikeisti savo pavarde i Kiausiniene, o ju i Kiausiukus Kiekvienas pasirenka, ar brangesnes tradicijos, ar asmeniniai principai.
Gerai, kad galima rinktis ištikrųjų
nu kai man bus 45, as busiu iute Nu ir kas? Senmerge ir tiek
Bet ar del to tavo artimieji myles tave maziau? Manau, kad nea. Tada koks skirtumas. Svarbiausia - pati zmogaus asmenybe.
Griztant prie neseniai buvusios temos - Grybauskaite, bent jau man, kvailai neskamba Ir Mainelyte neskamba kvailai Gal vis tik nuo zmogaus, “nesiojancio” pavarde, priklauso?
Nu vat, jei mano vaikai kada nors susinepatogins del mano pavardes, tai nebus jokiu klausimu - pakeisiu .
nu, o Europos komisare Grybauskaite irgi kvaila Tau atrodo ?
Pritariu. Marcenaite skamba neblogai, ar nea? Nors ji turi du vaikucius ir ivaiki - visi skirtingom pavardem - ir del to nedaro juk jokios problemos. Bet gal cia menininkai del to nesuka galvos, nes jiems, matyt, tai svarbu.
problema ne pavardėse o mūsų galvose
Aš nesakiau, kad su tokia pavarde kvaila, nepreuveličivaj, požaluista , aš sakiau, kad pavardė kvailai skamba Na, nežinau, kažkaip labai jau ausis pripratus tas įžymių žmonių pavardes girdėt, nekreipi dėmesio paprasčiausiai, sunku vertinti tą skambesį Bet šiaip kažkaip negražu man sena moteriškė -ytė, asociuojasi su kvaištelėjusiom senmergėm mokytojom mokykloje ar šiaip emancipuotom bobom, nežinia ko besidraskančiom, kad tik išsaugoti savąjį “aš”, ir pan Aš už tradicijas , ir dėkinga savo mamai, kad neišsi*isinėjo ir pasirinko tėvo pavardę, ir nebuvau priversta gyvenime aiškintis, kodėl jos kitokia pavardė