Kovo 8-oji – tai lyg pirmasis pavasario pabudimas, kada dar sunku pamatyti atbundančios gamtos žymes, dar šlapias sniegas nenori mūsų palikti.
Be Jūsų nebūtų nei poezijos, nei pasakų, nei pačių gražiausių akimirkų… Tik Jūsų grožio apakinti vyrai daro žygdarbius, užkariauja kitas valstybes, kosmoso aukštybes. Tik Jūsų taurumo ir nepasikartojamumo apakinti vyrai puola į glėbį didžiausiems pavojams. Apgirtę nuo Jūsų grožio mes, vyrai, bet kurią akimirką pasiryžę sulyginti kalnus, išdžiovinti upes… Nuostabiausius ir subtiliausius gamtos bruožus galima atrasti tik moters kūno linijose. Net nuostabiausi gėlių žiedai nublanksta, kai papuola į moters draugiją…
O moterys gražuolės ir aistringos… Tik Jūs mums nešat savo aistringuose ir švelniuose delnuose sielos džiaugsmą, tik Jūs mus atgaivinat, tik Jūs paguosti galit. Tik prie Jūsų, mūsų mielosios, ryto rasa spindi ir kaip perlai atspindi grožį, meilę, tik su Jumis mes galime pajausti širdimi. Ir mes atversim grožio labirintus, pripilsim gėrio sklidinas taures. Bet ar užteks mums žodžių nuostabių, kad mums atleistumėt visas kaltes, kurias, galbūt, net nenorėdami mes esame padarę? Ir tik paklausti norėtume, - mieliausios mūsų, gal kas širdį gelia?.. Šiandien, pavasariui paliepus, ir Jums panorėjus mes padarysime bet ką, šiandieną Jūs, tik Jūs pasaulio deivės… O meilė… Meilė… Ją pasiekt tik susijungę galim… Po vieną šito niekas nepasieks…
aciu uz sveikinimus,
bet nesamone,
tai yra,
skaityt ka jus rasot,
nors vienas tokius zodzius esat i akis pasake?
jei taip,
bravo,
jei ne,
tai visi poezijos prisiskaite ir tu kvailu ikoneliu prisiziureje.
wow!!! malionu girdet tokius zodziu, tikgaila kad tik is tavo vieno lupu jie tokie skamba… kiti kazkaip savo jausmu taip neisreiskia…arba net neturi ko reikst…o tau dekui… istiesu faina, jei tai ne tik zodziai…bet ir kai kas daugiau sklindancio is taves…
Labai jau meilus jus cia pastaruoju metu patapote, kad dazniau taip, tai ir jumis myletume karsciau , bet as ir pvz. negaleciau gyvent be meiles ir vyru