klausiau kaip apskritai viliotumet moteri, bet ne mane
JELLY sapnuot be ryšio paskui pabudus abidna būna.
O mes taves ir neviliojame … . Tiesiog dalinames patirtimi, spec.ispudzhiais bei baikomis 
nieko nesakau, tik pareiskiau savo nuomone, kad manes tokia spec.priemone kaip klofelinas nezavi 
nebesusisnekam
toks gyvenimas 
JELLY bet gyvenimas nuo mūsų smarkiai priklauso ar ne taip? 
kartais ir nepriklauso, juk jei visiaki priklausytu viskas nuo musu - butu per gerai ania?nebutu problemu 
JELLY aš Tavęs noriu 
jau sapnavau 
papasakok 
Papasakok papasakok, manai lengva kaip poto su stačiu nuo stalo atsistot 
visos bendradarbės pamatys 
nu gerai: paėmei batonėlį iš lengvo nulupai įpakavimą dantukais aš išplakiau grietinėlės ir Tu labai seksovai ėmei laižyt aplinkui ir karts nuo karto apžiodavai uchhh… jau kai reikalas artėjo prie ne šokoladinių žaidimų suskambo budilnikas 
susinervijau blt
niu gi padarykit… gi po galais kas nors sita mergaite… na jei nedarbais tei zodziais…
kaip nekalta
persiprasau, cia apie mane?
būtų buvę žymiai kalčiau jei ne budilniks
ka padarysi, pasikartosiu - toks gyvenimas
…aš šiurkščiom lūpom perbraukiau per krištolines jos pėdas, negavojau,kad krištolas gali pašiurpti…bučiavau jos migdolo formos nagus,tarpupirščius-rankomis apglėbęs gracingas it kilmingos ristūnės kulkšnis-net pasirodė,kad ji suprunkštė… …ne…ji tiesiog giliai šnopavo ir šiek tiek įsitempė…atrodė,jog tuoj pasistieps ant pirštų galiukų ir pradės suktis fuete… …įsikniaubiau į jos blauzdas ir duriančias skruostais pasitryniau į jas-lengvas elektros bučinys atsiliepė mano papilvėje,uždegdamas pragaro liepsną,bet buvo dar anksti…labai anksti…glosčiau jos kelius,šiek tiek nervingus ir aštrius ir vėsius-kaip Alpių viršukalnės nuraudusios pavasario rytą…pakėliau į paukščių taką panašias kojas ir krimstelėjau į išlinkius po keliais-ji aiktelėjo,bet ne iš skausmo ir apkabino mano sprandą,konvulsiškai spausdama prie savęs… …tiesiog fiziškai jaučiau jos nekantrumą,kupiną pulsuojančios kančios…mano šiurkštūs pirštai,keista-bet neįtikėtnai jautriai,kaip pianisto,atliekančio Šopeno noktiurną-perbėgo jos šlaunų vidine puse-niekuomet neturėjau tokio paklusnaus instrumento,kuris skambėjo taip,kaip aš norėjau-mūsų kūnuose skambėjo muzika, bet ji dar nesusiliejo į pašėlusį unisoną…dar ne…specialiai vengiau paliesti jos pražydusį geismo sodą ir išbrinkusį drėgną pumpurą…aš kenčiau sukandęs dantis,bet norėjau kad nueitume visą malonumų kelią…iki galo…iki pat galo…KARTU… …jos užpakaliukas jaukiai įsitaisė mano delnuose-šiek tiek kilstelėjau ir nagais,bet labai atsargiai ,piešiau ant tobulų apvalumų savo aistros ornamentus,glamonėjau jos aksominį pilvą,karštai alsavau,o po to vėsiai pųčiau į jos iššaukiančiai drovę bambutę-tuo tarpu delnai jau vos vos kuteno jos begėdiškų krūtų apačią-ten kur oda pati švelniausia ir matosi plonytės gyslelės… …pasislinkau jos kūnu,neatitrūkdamas nei viena lastele,savo kojomis braukdamas per jos šlaunis ir plėšriai lūpomis apžijau stirksantį įžūlų spenelį…bet jis neišsigando,atvirkščiai-įsisiurbė į mano suskirdusias lūpas,pats šmurkštelėjo tarp dantų… …apverčiau ją ant pilvo-lytėjau kiekvieną stuburo slankstelį,negalvojau kad nugara gali banguoti,kaip jūra prieš audrą…ilgai bučiavau tarp menčių,o jos plazdėjo kaip drugelis ugnyje…kaklas išsirietė kaip glostomos katės nugara-norėjau kandžiotis,bet tiesiog prigludau ir ausim jaučiau,kaip greitai pulsuoja jos vena…ji kaip žebenkštis vikriai apsisuko ir įsisiurbė man į lūpas-tai buvo net ne bučinys,o Etnos išsiveržimas-deginantis,kerintis,hipnotizuojantis-kai pats nori šokti į liepsnojantį kraterį…jos medum ir žole kvepiantys plaukai nudegino ir užklojo mano veidą it lava,naikinanti bet kokį realybės ir valios daigą…atrodo jau turėjau sudegti,bet suprakaitavusių ir virpančių kūnų ugnies šokis buvo DAR TIK PRIEŠAKYJE…abu supratom,kad jei tuoj pat,šią pačią sekundę nesusijungsime visa esybe-tiesiog perdegsime…ji apsivijo mane kojomis kaip gyvatukė,o mano smauglys jau ieškojo landos…bet… copyright by (Ni) 2004 09 10 12.40 PM
DAR DAR DAR 