Šunys - aklųjų vedliai

O ko pritruko , kad mozaika susidetu???
O uzsieni, kiek as domejausi, egzistuoja visa sistema. Yra vedliu mokyklos, kurios atrinkdamos pagal specialias savybes perka suniukus is veislynu ir ruosia buti vedliais. Toks paruosimas trunka 1-2 metus. Paruostas suniukas kainuoja nuo 3 iki 15 tukstanciu euru. Aklasis (ar siaip invalidas, nes ruosiami taip pat ir sunys negirdintiems ir tt.) raso prasyma vietiniai soc. ministerijai ir statomas i eile (nes ir pas tuos kapitalistus biudzetai riboti) suniui gauti. Kitas budas rasti turtinga remeja (kaip dziadass rase). Remeju paieska uzsiema tiek vedliu mokyklos tiek akluju organizacijos. Po to suo ir jo busimasis seimininkas gyvena kartu apie menesi priziurimi instruktoriu ir stebima ar jie pripras vienas prie kito. Jei pripranta aklasis gauna suni nuomos sutarties pagrindu, "nuomos mokesti" - minetus 3-15 tukstanciu mokyklai sumoka soc.minas arba remejas. Suo neparduodamas del keliu priezasciu:

  1. Jei pasikeicia aklojo gyvenimo aplinkybes pvz.veda ir ji toliau priziuri sutuoktinis nemegstantis sunu, (ar mirsta, ar pereina gyventi i pensionata ir tt.)suo perduodamas kitam aklajam.
  2. Vedlio darbas yra varginantis ir ji dirba sunys iki 6 max. 8 metu. po to suo iseina i "pensija". T.y. vedliu mokykla suranda jam naujus seimininkus, kurie ji laiko tik del dziaugsmo, ne del darbo.
    Cia neblogas linkas i vienos tokiu mokyklu puslapi http://canix.org/uk/index.htm ten yra ir informacijos apie tai kaip veikia visa sistema.

Joooo… DaivaD. nupiese liudna vaizdeli. Is tikruju, Lietuvoje neteko matyti sunu, vedziojanciu akluosius. O pas mane tai kartas nuo karto matosi, bet irgi ne fontanai.
Kas ten stebejosi, kad toks ismokytas suo i nieka nereaguoja? Tikra teisybe - i nieka! Savo akimis maciau, kaip i maisto parduotuve iejo aklasis, kuri vede nuostabaus grozio baltasis amerikonu aviganis. PAs mus mat i parduotuves ir kitas viesasias vietas ileidziami neigaliuosius lydintys sunys, yra netgi toks istatymas. Tai va: eina suo pro desru, pro suriu skyrius, ir ne krypt i sona. Vaikai pirstukais rodo, bando pakalbinti ir net paglostyti - jokios reakcijos. O neregys zmoniu aplinkui pasiklausineja, kad paduotu jam ta ar ana produkta… O paskui tvarkingai prie kasos i eilute atsistojo, bet susizaveje zmones uzleido i prieki si "tandema". Tikrai malonu tokius dalykus stebeti.

Tikra tiesa Taip
Tik pacioje pradzioje sunyti savanoriskai ir visuomeniniais pagrindais siulo siaip zmonems, sunu myletojams seimose su vaikais paauginti mazdaug iki metu. Tik nuo metu pradedama ta speciali dresura. Ir mums siule auksaspalvi retriveri paauginti. Bet teko atsisakyti: namuose jau yra suo, o gyvename bute, todel vietos butu per maza Nežinau

Tikrai įmanoma šunį taip išmokyti kad į nieką nereaguotų. Pvz mano vokietukė tokios spec dresūros neragavo bet kai liepiu laukti prie parduotuvės ar vaiką saugoti tai nereaguoja nei į katę nei į šunį nei į ką kitą. Dažnai girdžiu žmonių replikas "koks protingas šuo". Stebisi daug kas, bet nesunku to išmokyti. Baigiu to paties išmokyti ir jos dukrytę (1metų ir 3 mėnesių). O šiaip tai yra kelios kavinės kur aš su savo šuniu galiu nueiti ir miesto autobusais ir net mikriukais reikalui esant važiuojam.

ne, kiek as zinau, tai dauguma taisykliu del sunu laikymo negalioja sunims - vedliamsTaip
beje vedliai buna vokietukai ir auksaspalviai retriveriai (dazniausiai). zinoma, gali buti ir kitu veisliu atstovai.

Teorinio pasiruosimo sioje srityje neturiu, bet teko matyti tikrai daug tokiu sunu kitose salyse. Kadangi sunys mane domina, tai buvo idomu stebeti kaip jie dirba.
Pirmas pastebejimas, kad nemaciau jokio kito suns, o tik retriverius. Daugiausiai auksinius. Sunys, jei toje salyje reikalauja istatymai - su antsnukiais. "Nesveikai" ramus, netgi apatiski. Jiems negalioja jokie sunis vedzioti draudziantysa zenklai. Tiesiog jie nelaikomi sunimis, o greiciau aklojo irankiais. Maciau juos ir metro ir teatro spektaklyje ir oro uoste ir kur tik nori.
Dar bandziau suprasti kokiu budu jie tarpusavyje bendrauja. Negaliu garantuoti, bet man pasirode, kad yra dvieju rusiu "pagalba". Pirma, tai suo zino seimininko tam tikrus standartinius marsrutus ir ji veda, o antra, tai jie tiesiog stabteli prie kiekvienos kliuties: gatves, tvoros, laiptelio, issisakojimo ir t.t. taip duodami zenkla seimininkui.

na cia ir as turiu ka pasakytiŠypsena
na gal nera labai linksma, bet mano viena drauge, taip jau nutikus likimui patapo akla, daug buvo vargo su ja pacia (na tevai draugai, paskui psichologai ir panasiai). vat praejus beveik trims metams ji atsigavo. jos tevai buvo ja ishsiveze i italija, kurioje ji susidraugavo su vokieciu aviganiu, po triju berods menesiu jei grizu abudu kartu cia i lietuva. kitas svabrus dalykas yra tas kad suo tampa didele psichologine atsvara seimininkui. mano drauge be savo keturkojo ne krust, jis netgi eina i vonia kartu su ja. maciau pati, teko bendrauti ir su shunimi. viena karta abidvi ejome i banka, jai rekejo pinigu pasiimti. na zmones lyg ir norejo mesti replika, bet matyt pazvelge i akis suprato. o man teko apsauginiams sumurmeti, kad ji aklaLiūdnas fui kokie zmones netolerantishkiLiūdnas

kiek man drauge pasakojo jos tevai suplojo didelius pinigus uzh ta shuni. bet kaip dabar jos tevai sako, buvo verta, nes sugrazino dukrai gyvenimo dziaugsmaJuokiasi

Taip Taip, tu teisus, butent taip sie sunys ir mokomi - stabtelti pries keikviena kliuti…
Siaip nemanau, kad vaizdas butu tox liudnas, kaip kazkas ji piese: manau, kad daugelis zmoniu, pamate aklaji vedanti suni, juo susizavetu, ir niekas nepriestarautu, jei jis iliptu i autobusa ar ieitu i parduotuve… Taigi nera lietuviai tokie jau baisus Kiaulė O be to, net ir as ramiai sau galiu vaziuoti autobusu su suniu, jei jis su antsnukiu. Kazkada seniai seniai yra teke islipti, kai pasake kontroliere, kad neves, jei neislips, bet dabar tai tegul tik pabandytu taip Kanda
O siaip apie akluju vedliu darba turiu keleta straipsniu is zurnalo, kuris buvo leidziamas anksciau ("Hobby&quotMirkt, ir mane tai tikrai sudomino. Manau, kad protingi zmones galetu isdresuoti suni aklajam net jei nebutu dresuotojai - profesionalai… Tiesiog reikia veikiancios makaules ir na gal siek tiek dresuros praktikos apskritai, o visa kita - kuryba ir mastymas, kaip viska suo suvoktu savo smegenimis… Tiesiog reikia but savotisku psichologu… Nekaltas

sunday, dar turi ta straipsnį. Man būtų įdomu jį paskaityti. Norėčiau pasitobulinti dresūros srityje. Aš 13 metų dresuoju šunis, bet nevisai žinau ko iš šuns reikia akląjam jei žinočiau gal išmokčiau tokį šunį paruošti.

kad tai reikalinga, tai manau visi sutiks, odel klausimo ar sugebetu tai nezinau ar yra tokiu dresuotoju LT…

Nu raso cia toji, kuri pries 3 metus buvo paruosus koliuke aklajam. Puiki buvo mokine! Pasiemiau as ja is vienos senyvos maters, kuri gyveno Sanciuose mazuciame butelyje su begale priglaustu gyvuleliu. Bailiuke tokia buvo, niekad masina nevaziavus ir labai abejojau ar gales tinkamai dirbti savo darba - vedzioti aklaji. Mokinosi ji labai greitai, nors buvo ne tokia ir jauna, kokiu gal 2 metu o gal ir daugiau, nes jau buvo turejusi viena ar 2 suniuku vadas. Per pratybas visko pasitaikydavo: pasiaiskinimu su musu uoliaisiais policininkais, kodel suo be antsnukio ir siaip su aplinkiniais, kurie nesuprasdavo, ka toks didelis suo veikia centre, nes visi apmokymai vykdavo lauke, gatveje. Po puses metu Nati jau buvo paruosta. Turejo ir busimaji seimininka, kuris gyveno Vilniuje ir kaip norejau tikestis, lauke jos. Pabreziu , kad suni ruosiau uz savo pinigus (isskyrus maista), vazinejau po 2 kartus per diena i miesto centra 6 dienas per savaite su savo masina. Nati taip pat buvo pazadeta uz dyka. Dresuros pabaigoje vaziuodavau ir i Vilniu, kad suo apsiprastu su miestu be to geriau pazintu savo busima seimininka. Pacioj pabaigoj palikau Nati jo namuose savaitei laiko, perspejau, kad tik jis turi teise ja glostyti, vedzioti i lauka, vestis kartu i darba. Kai atvykau jos pasiimti, Nati radau kieme su aklojo dukrele bei jos draugais, prirista prie pavadelio. Vaikai ja tase jau kuris laikas po kiema ir net nepagalvojo, kad jos pusle perpildyta. Tuomet pirma karta ja maciau slapinantis ant saligatvio, nes ji jau nebeisturejo.Po tos savaites aklasis galutinai apsisprende , jog nori tureti Nati ir tuomet mes susikrovusios daiktus isvykom 2 savaitems i Vilniu. Reikejo Nati supazindinti su naujais marsrutais : i darba , i namus, i parduotuve… Kalyte buvo tikrai sauni, labai stengesi, o sis periodas ir yra pats sunkiausias- suniui nepaaiskinsi , kodel staiga pasikeite seimininkas… O ir man paciai sirdis plyso, kad daugiau negalejau jos paglostyti, pagirti, kai gerai atlikdavo pratimus. ji jau buvo ne mano… Bet taip isejo, kad baigiantis pirmai savaitei aklasis staiga pakeite savo nuomone ir pareiske , jog jam suo nebereikalingas. Is dalies as ji suprantu, pradzioj su suniu greitai nepavaiksciosi ir su transportu sunku, bet kodel jis taip ilgai tylejo, tuo labiau, kad as ji perspejau del visu + ir -? Grizom mudvi su Nati i Kauna ir as nezinojau ka toliau daryti. Gyvenau su tevais bute, jau turejom vokieciu avigani ir bokseri. Kreipiausi i Kauno Akluju Sajunga, kad padetu surasti nauja kandidata. Mazdaug apie menesi laiko per akluju vietine radija buvo skelbiama, jog dovanojamas apmokytas suo aklajam ir NEATSIRADO NEI VIENO NORINCIO!!!
Per anksti, oi per anksti Lietuvai tokia veikla. Zmones tam nepasiruose, tuo labiau aklieji. Supratau, jog negalima sunu dalyti bet kam i kaire ir i desine, tuo labiau kai niekas to nepraso. Na o jeigu kam idomu, tai Nati galutinai isikure musu seimoje. Tokia meili ir protinga , tikras angeliukas. Jau 3 metai praejo nuo to laiko, kai ji paskutini karta devejo specialius akluju- vedlio pakinktus. Taciau kiekviena karta, kai as ja vedu i lauka, ji vis sustoja prie gatves kelkrascio perspedama apie pavoju taip, kaip kazkada as ja ismokiau…

Gana liuda istorija…Nustebęs Daug ispudziu paliko…

Merial —> saunuole, kad emeisi tokios veiklos… Na, manau neatsirado nei vieno norincio is tikruju del to, kad aklieji per mazai buvo informuoti… As manau, kad jei jie butu sukviesti kokia nors diena i “seminara”, butu atvestas suo, ir jiems viskas papasakota, paaiskinta, tikrai butu atsirades bent vienas, o gal net keli… O taip jie zinoma galbut bijojo atsakomybes uz suni, galbut neisivaizdavo kaip suo jiems gali padeti ir pan… Zinoma, cia as teisinu, galbut ir be reikalo, bet stengiuosi suprasti abi puses… Nekaltas (Tavaja tai tikrai suprantu Mirkt)

Jei perversciau visus zurnalus, kuriu pas mane tikrai nemazai (ne tik lietuvisku, bet ir rusisku), tikrai rasciau ne viena straipsni… Mirkt

sunday,
Gal galėtum man atsiųsti juos i e-mail’a adresu [email protected] , o jei ne tai gal galėtumėm kada susitikti ? Iš kurio miesto esi ?

Vilniaus… Zinok dabar tikrai neieskosiu, nepyk, zinai, darbais esu apsikrovus ir taip… :confused: Bet jei nesusitixim, tai butinai kuria nors diena atsiusiu Mirkt Tik kaip nors primink, nes pasizymiu skleroze Girtas Mirkt

[quote]
gal pradedam iš naujo Labas
Arturas

Arturui:
tai kad nera norinciuju tokius apmokytus sunis isigyti. Bent i mane niekas nesikreipe, nors akluju sajungos turi mano koordinates ir jei kas prasytu tokio suns, zinotu kur nukreipti.