Maximus - širdžių vagis™ rašė:
Kad žodis "b y b i s" yra visiškai lietuviškai, o ne koks nors nešvankus skolinys, kaip daugelis kitų svarbių žmogaus kūno dalių pavadinimų, jau niekam nebekelia abejonės. įdomiau yra tai, iš kokio žodžio jis yra kilęs.
Lietuvių kalbininkai pusiau privačiuose pokalbiuose vieningai pripažįsta, kad "b y b i s" kilęs iš žodžio "bitė". Aišku, gali kilti klausimas, kuo sietini šie du individai. Remiantis etnolingvistika, galima ieškoti ne tik skambėjimo, bet ir reikšmės panašumų.
"Bitė" turi nemažai konotacijų: simbolizuoja greitį, gėlimą. Pastaroji funkcija nedviprasmiškai gali būti siejama ir su žodžiu "b y b i s". Bet svarbiausia, kad bitės simbolizuoja gyvastį, gyvybingumą bei darbštumą, o šios definicijos visiškai tinka ir "b y b i o" sampratai.
Be to, visiems suprantama, kad bitė yra vabzdys, vadinasi, gyvas padaras. b y b i s – taip pat. Reikia įrodymų? Kodėl moterys beigi merginos intymiuose pokalbiuose su mylimu vyriškiu šį gyvybiškai svarbų organą vadina įvairiais gyvūnėlių vardais – "kačiukas", "žuvytė", "peliukas", "mūsų draugelis" ir t.t.?
B y b i o sąsajas su gyvūnais patvirtina ir latvių liaudies dainos, kurios yra gerokai labiau atviresnės nei lietuvių. Pavyzdżiui, vienoje iš jų minimas toks tekstas – "atlėkė raudonas vanagas, leidosi į juodą eżerą".
Tad, manau, derėtų visiškai sutikti su pusiau oficialia kalbininkų nuomone, kad żodis "b y b y s" kilęs iš żodżio "bitė", juolab kad bitės, kaip ir vyriškas pasididżiavimas, yra brangiausias lietuvio turtas.
.
