Ledi, zinau,kad stipri, kad istversiu…tiesiog siandien taip negera,kad nors staug…
dekui uz palaikyma 
Ish tiesu…labai baisu yra netektis. Nes tada suvokiamas situacijos neishvengiamumas. Baisu ko nors netekti. Bet kaip baisu, kai esi uzh tai atsakingas… Kai esi kaltas… Kaltes jausmas nezhmonishkai didelis skausmas…
Jau rashiau kazhkur, kad baisia kalta jauchiuosi, del savo pirmojo vaiko praradimo. Dabar jau suvokiu, kad, matyt, taip turejo nutikti. Kitaip nebutu mano mergyte gimusi… Bet kiek daug teko kovoti del jos. Daug kartu kartodavosi ta pati situacija. Priepuolis, sustoja kvepavimas, barakas-jokio telefono. Vienatve. Zhinai, kad dabar viskas priklauso nuo taves vienos. Kai puti ora, o ji neatsigauna. Kai zhinai - numirs, eisiu is paskos. Bet kokia euforija…nepasakomas jausmas apima, kai atsimerkia akys, gryzhta spalva i veideli.
Kaip reikia saugoti tai ka turime…
Tai tiesiog kova, Trepango. Deja, kartais praloshi… Tam, kad kada nors ishloshtum… Arba prazhutum visishkai.
Ish tiesu gerai kartais atsigrezhti atgal… Ir palyginti…Buvo taip blogai… Ant beprotybes ribos… Kai matai labai arti kita pasauli…ir net nezhinai, kur geriau.
Laikykis Vakaryte
,laikykites visi.Visi mes metomi to paties vandenyno.
Kai aplanko dvasinis skausmas, negalima leisti, kad jis tavyje apsigyventu. Ji reikia ginti lauk visais imanomais budais.
Mano gyvenime buvo toks periodas, kai buvau linkusi depresuoti. Kol atsitokejau ir pasakiau sau: stop!
Protingi zmones kalba, kad ir fizinis skausmas gali buti toks, koki ji isivaizduoji. Vienas alpsta isipjoves i mazaji pirsteli, kitas nedejuoja po avarijos surinktas is gabalu. Po to, kai man teko patirti dideli fizini skausma, tapau atsparesne.
Lenkiu link to, kad nuo skausmo galima uzsigrudinti.
Bohema Sakai galima užsigrūdinti?.. Na gal… 
O kaip tada su jautrumu ir nuoširdumu? Ar nesurambės mano siela, kai pasidarysiu atspari skausmui… ar išliksiu savimi?..
Ledi rase:
Bohema Sakai galima užsigrūdinti?.. Na gal…
O kaip tada su jautrumu ir nuoširdumu? Ar nesurambės mano siela, kai pasidarysiu atspari skausmui… ar išliksiu savimi?..
Labai sudetingas klausimas. Su nuosirdumu tai nieko nenutinka, jau koks esi zmogus toks ir esi.
O del jautrumo… Kazkiek atbunki, ne taip jautriai reaguoji, kazkaip nesamoningai pradedi tausoti savo nervu sistemu. Gal tai ir nera blogai, a?
Sunki tema. Kelias dienas skaitinėju visų mintis…Na, taip. Artimo žmogaus netektis palieka didžiausią tuštumą ir skausmą širdyje, sieloje…
Bet va ta siela yra toks dalykas, kurį ir šiaip gali oi kaip žiauriai žeisti ir skaudinti ir…aišku, žmogus, kurį “rinkais iš 1000-čio kadais…”. Dar skauda, kad vaikai (iki tam tikro amžiaus) negali įžvelgti tų “subtilybių” ir žino tik vieną tiesą: tėvai turi būti kartu…O tu pats esi bejėgis, kad tai jau būtų tiesa…Ir tada jauti tokį didelį skausmą, kad negali nieko pakeisti ir didelę didelę kaltę
Zinot Ka ,perskaiciau JUSU visu mintis ir sumaniau JUMS palinketi
DZIAUGSMO
JUk skausmas ir dziaugsmas,meile ir neapykanta vaiksto salia viens kito.
Skausmo ir dziaugsmo asaros byra vienodai.
Taigi tegul visada JUMS skausmas kuo greiciau perauga i dideli dziaugsma ,ir tegul skausmas ilgam neuzgozia JUSU sielos Kerteliu.palieka daug vietos dziaugsmui…
Nu kaip cia atsakius i pradini klausima. Skausmai buna labai ivairus, nekalbant jau apie fizinius. Viskas priklauso nuo zmogaus asmenybes. Kita galima iskaudinti, to ne tik nenorint, bet ir apie tai nenujauciant. Vargu ar imanoma surasti nors kokia "formule" siam jausmui apibrezti ir issakyti. Kas vienam nesuvokiamai maza smulkme, kitam vos ne tragedija. Siuos faktorius lemia ir prigimtis ir auklejimas nuo pat mazens ir igyta gyvenimiskoji patirtis.
Manau, kad reikia ieskoti ne skausmo formu, o unifikuotos formules-vaisto, kaip su juo kovoti. Patarkime kits kitam kaip jo atsikratyti. Ir jei negalime patarti - geriau nieko nerasykime. Nes daznai pastebiu - pasitaiko kilniasirdziu siulanciu neaisku ka. Manau, nuomones reiksti reikia tada, jei esi tikras, kad tavo paguoda duos nors nedideli rezultata.
Taip ROOKAS ,bet kartais spazmams taip uzspaudus galva kad net 
patikek-kartais losteli net atgal ,kad ir menkiausia paguodziamaja prasme isvydes,tegul is pirmo zvilgsnio-nereiksmingam sakiny ymestam y BANGA,tegu ir nekompetetingo zmogaus parasyta,bet -geri norai padet irgi kartais veikia kaip geras trankvilizatorius-ypac jei tuo skaumsu baigi is ytampos apsivemt.Tiesiog kartais reikia impulso zmogui (nu negi su kuolu trankysi ,kad atsitoketu kad ateitu pradinis prasviesejimas.
fizinis skausmas trumpam, padeda uzmirsti dvasini, taciau tai tikrai neiseitis. tai prie nieko gero nepriveda. man kazkada toptelejo mintis kad reikia sau padeti uzmirsti dvasios kancia, tai as susipjausciau rankas. tai buvo pradzia, po to sustoti buna labai sunku. dabar visada kaman skauda siela ta mintis persekioja ikyriai mane. ir taip sunku susivaldyti, bet as stengiuosi ir draugai man padda . uz tai as jiems labai dekinga. o siaip labiausiai man skauda ki pasijauciu vienisa, ar kai zmones mane isduoda ir t t.
Isties sakausmu yra daug ir ivairiu ir zodziu jiems issakyti kiekvienas iesko savyje, kas neranda zodziu israuda skausma asaromis, ilenda i kiauta kaip sraige ir bando marinti sakusma, depresija supancioja ne tik siela bet ir kuna,kai nebegali prisiversti net egzistuoti.
KAi palieka tave zmogus-kaip ir antroji tavo puse i kuri dejai savo viltis svajones jis buvo tavo atrama uzuoveja akiu sviesa buvimas moterimi ir staiga ar letai ir skausmingai nyksta kaip rukas paryciais, jei tas zmogus buvo TAS ir staiga matai jo nugara,salta ir abejinga zvilgsni-seip kam skaudejo tas zino, akm skauda tas supras-to negali nusakyti jokie zodziai…ju dar niekas nesukure gal tai beribe erdve-fizini skausma galima iskesti pasitelkus dvasios stiprybe, o kai serga dvasia kunas bejegis