nejuokink… Kaip tik, atsiradus vaikui, nuolatinis rupestis juo pareikalauja dag isbandymu… Ir vaikai-tai tikrai ne tik gelytes, deja ne 
Idomu but suzinot, ar yra cia gyvenanciu santuokoje ne maziau kaip keturis metus ir turinciu vaiku? Beveik nepazistu nei vienos, kurios santykiai butu idealus ir meile vis dar “ant bangos” 
O as pazistu tokia seimynele: vede 5 metai, pries tai 5 metus pradraugave. Turi beveik 4 metuku sunu ir yra labai laimingi. Aisku, pasipyksta, kaip ir visose seimose buna 
, bet ju tarpusavio santykiai labai 
. O idealiu seimu nebuna, tad nera reikalo tu idealu ieskot . Ir tuo labiau nereikia nuteikineti seima kurianciu zmoniu, kaip tie santykiai keisis i blogaja puse, praejus keleriems metams (mums kai kurie bande taip aiskinti). Kam to reikia? Kiekvienoje seimoje kitoks gyvenimas verda, kitokie rupesciai, kitokios problemos, kitokie dziaugsmai. Po keleriu metu gal nebeliks tokios aistros, bet liks pagarba vienas kitam, prisirisimas, silti jausmai. O jei ju nelieka, tai gal nepakankamai stengiasi abi puses 
Ir jau tikrai nepritariu, kad reikia seima kurti tik tada, kai jau laukiesi arba labai nori susilaukti vaiku (kazkodel jau tenka klausytis “pletku”, kad tekejau del to, kad laukiuosi). Kaip tik reikia is pradziu pagyventi kartu, nugludinti “astresnius kampus”, o tada jau laukti ateinancios i si pasauli naujos gyvybes Beje, tai tik mano tokia nuomone ir as kitiems jos primigtinai nepersu ir neliepiu ja vadovautis
Manau, kad pagyventi kartu, nugludinti “astresnius kampus” galima ir nesusituokus… Ir nebus priezasciu kaltinti santuoka arba kita puse del “staiga” isaiskejusiu “astresniu kampu”… O del nuomoniu - manau kad visi cia issako savo nuomones…
Nera savaime geru ir blogu dalyku, yra tik poziuris i juos Savaitgali atsokom brolio vestuves Manau, jei butu blogai, seniausiai niekas nesituoktu
tai gerai, sekmes nelinkiu tada … Gal norejai, kad palinkeciau nesekmes ir visokiausiu isbandymu … ? 
O apie svetima seima tu zinosi tik tiek kiek matysi… Bet kaip supratau jus su jais negyvenate, tai kad ir nezinote visko kas net vyksta…
na mes tai gyvenom kartu tik 3 menesiukus ir tik padave pareiskimus (taupymo sumetimais,kad nereiktu nuomotis). Manau,kad zmogu galima pazinti ir draugaujant, nebutina ten kartu gyventi. Mes draugaudami praleisdavom labia daug laiko ir per metus laiko as jau zinojau kaip nulupta. susituokus kazko naujo nepastebejau, tik didesni demesi, didesne atsakomybe
Nenoriu cia per daug rasyti… Daug kas keiciasi atsiradus vaikui… Labai daug…
Na, aš tik pasikartosiu, kad kiekvienas sprendžia pagal savo patirtį… Tarkim aš, tikrai labai džiaugiuosi, kad turėjau/turiu galimybę tik gyventi kartu, “draugauti” ilgą laiką. Žmonės nesikeičia per kelis mėnesius, net per metus-du. O va per ilgesnį laiką jau gali visko tiek prisižiūrėti… Tik tada bent gali būti tikras, kad ne santuoka viską “sugadino”, t.y. - pakeitė 
. O va tada ir spręsti galutinai… Tik bėda, kad kuo labiau žmogų pažįsti, kuo labiau meilė kaip rožinių akinių būsena blėsta, tuo mažiau tekėt norisi… Todėl, nors pati esu su visai kita patirtimi ir nuomone, vis tik labai palaikau tuos, kurie tuokiasi “nepersidraugavę”, ir dar būdami tikrai nuoširdžiai įsimylėję. 
Jiems vestuvės tampa jų meilės švente, o santuoka - buvimo kartu įtvirtinimu ir meilės “įrodymu”. O vėliau… vėliau nebėr kur dingt, ir gyvenama ramiai tvarkingai, retkarčiais pasiverkšlenant “na ir kur mano galva buvo…” Bet lygiai tuos pačius etapus galima pergyventi ir šiaip… tik poroje gyvenant. Žodžiu, sėkmės visiems.
nelabia sutinku, jeigu vaikas gimsta tam subrendus ir labai norint, tikrai nemanau, kad jis kazka i bloga puse pakeicia. Mes irgi du metus vaiku nenorejom, tiesiog nebuvom tam pasiruose, o dabar jau labai norim, ivertine visus busimus rupescius ir malonumus…
uz keliu dienu bus musu su vyru 9men pazinties"menesines"ir 5men santuokos.Dziaugiuos,kad jis nuo pat pradzios su manim atviras ir ypatingu siurprizu(nemaloniu) as nepatyriau,nors kasdien jis sugeba kazkuo mane nustebint,parodo kazka,uz ka ji dar labiau myliu.Nesigailiu del greitu vedybu,tik keista-pazistami esam 9men,o per ateinancius 7men jis stebes kaip as burbuleju ir bambu-laukiames O buvo vaikinux,su kuriuo 4metus praleidom ir issiskyrem.Ilgi santykiai niekur galu gale nenuveda.Be to,psichologai sako,jei pora per metus nesusituoke,sansai tam ivykti veliau tolygiai mazeja atvirkstine proporcija
Na ir nesutik… (Nors ir sako - “Neptun ty serdishsia - znachit ty ne prav”, bet as jau supykau…) Norim… Ivertine… Ka Jus ivertinot ??? Kai turesit tada ivertinsit… Mulkiai…
zinai,Ramune,pasauly ne viena pora pries tai pasidare vaiku ,ir dar ne viena ju pasidarys veliau.Nesuprantu ko tu supykai-juk visur vyraus tendencija ir jiem kokia stebuklinga anomalija nenutikts.O seima planuot yra gerai.O kad gyvenam ubagu kraste,kur vaikus augint sunku,jau kita tema…
na jei tik piniguose butu esme… (aisku tai irgi labai svarbu) bet… Raso tie, kas nesusidure… Samprotauja… Nervija… O kiek pas mus skiriasi seimu ? Aisku butu galima nusispjauti ir tiek… Bet gi rasau… Ir susilaukiu visokiu “nuomoniu”… Nervija… O ka kiti, kurie issiskyre ? Tuokiesi ne is meiles ? Nezadejo vienas kitam amzinos meiles ??? Tai kodel skiriasi ? Nervija… O as tipo kalbu apie savo neigiama patirti… Senukai matai uz ranku susikabine … Bliamba… O ka tie senukai isgyveno pries tai ? Kiek kartu buvo ant skirybu ribos ??? Pofig… Jin pamate ir matai ideala atrado… Nervija… Negaliu as ramiai rasyti kurtiems ir akliems… Gal geriau visai nerasysiu… Px…
uzjauciu tave ir nebutina cia taip svaistytis zodziais. o jeigu sakau, kad ivertinom, vadinasi, kad ivertinom, musu aplinkoje daug laimingu seimu ir su vaikais, ir planuojanciu. o kai turesim leliuka, manau, kad busim dar laimingesni.
Ramune, a tau nervai tvarkoj ar kokiu problemu kamuojama esi?
as matau,jog esi labai iskaudinta,bet tox gyvenimas.Tik mazute dalis istengia laikytis duoto pazado buti kartu,myleti ir gerbti.O kad istikimu buna aplamai netikiu.Utopija.Anomalija.Ir labai skaudu.Likti sunkiau nei pabegti.Faktas.Is anxto pratinu save prie minties,kad bus labai sunku.Bet kaip gi islieka poros?Kaip vaikai turi abu tevus?Tikrai ne meiles deka.Juk ji tokia vejavaike.Yra gamtos gudrybe-prisirisimas…Kaip gaila,jog viskas tik hormonu zaismas,bet Ramune,neliek tulzies.Stenkis gyventi toliau ir i kitu oro balionus nemetyk maisu su smeliu 
Nervai tai aisku netvarkoj… Ir problemu pilna aisku… (kas ju neturi) Ir noras yra (ar tai buvo) padeti kazkam… Nezinau… Gal per daug as cia… Na jei ka nepykite, as jusu nebetrukdysiu…
na aš tai mažiausiai noriu čia dar pilt žibalo ugnin, bet tai… hmm… Ramunėl’… kaip ir suaugusi motera pagal rašyma esi… O dar nežinai, kad žodžiais kitų neįtikinsi. Ir jau tuo labiau tokiam reikale - tikrai “nepadėsi”, kaip sakei… O ir ką čia padėt reikia - nusodint ant žemės? Patys atsisės. Tik kiekvienas savu laiku ir savaip. Patausok save geresniems laikams. Jie ateis, tikrai.
o svarbiausia santuokos ir draugystes taisykle yra-NE MYLETI SAVE,ISIMYLEJUSIO I KAZKA,BET MYLETI TA ZMOGU.Tada viskas igyja visai kitokia prasme